Nuojauta, tikslesnė už monitoriaus rodiklius
2020 m. paskelbti Slaugytojų ir akušerių metais. Taip stengiamasi atkreipti dėmesį į šių profesijų svarbą ir darbuotojų trūkumą. Vyriausiąja slaugos administratore dirbanti Erika Jasukaitienė tuo nesistebi.
„Slaugytojų darbas išties nelengvas, jame gausu iššūkių. Kasdien reikia atlikti daugybę darbų ir procedūrų. Mus pasiekia daugybė informacijos iš pacientų, gydytojų ir padėjėjų. Slaugytojos turi viską sukoordinuoti, akylai stebėti procesus ir įgyvendinti slaugos planą. O kur dar bendravimas su pacientais, įsiklausymas į jų poreikius“, – pasakoja specialistė.
E. Jasukaitienė mano, kad vienas iš svarbiausių slaugytojos bruožų yra pastabumas: „Slaugytojos yra arčiausiai pacientų, jos visuomet turi būti budrios, nes paprastas paciento nusiskundimas dėl galvos skausmo gali reikšti jo būklės pablogėjimą arba netinkantį gydymą. Patyrusios darbuotojos turi išlavinusios puikią nuojautą. Kartais ta nuojauta būna tikslesnė už rodiklius kompiuterio ekrane, todėl, kaip sakė viena profesorė, „gera slaugytoja – lobis gydytojui“.
Pandemija paveikė ir šios srities darbuotojus bei iškėlė naujų iššūkių.
„Tenka daug dėmesio skirti personalui, rūpintis apsaugos priemonėmis. Paprastai ryte vyksta susitikimai su gydytojais, dėliojamas pacientų slaugos planas. Šie susitikimai dabar sutrumpinti ir apsiriboja tik būtinais komandos nariais. Tai turi ir teigiamų pusių – klausimai sprendžiami efektyviau, randama alternatyvių komunikacijos priemonių“, – pasakoja specialistė.
Ji nuo vaikystės svajojo studijuoti mediciną. Susižavėjusi slauga, baigė Išplėstinės slaugos praktikos magistro studijas, kurios pabrėžia orientaciją ne į užduočių vykdymą, bet į pacientą, jo poreikius: „Slauga yra žymiai daugiau nei įvairių procedūrų atlikimas. Nuo jos priklauso labai daug, tad džiaugiuosi, kad medicinos pasaulyje slauga pradedama laikyti lygiaverte šaka.“
Kolegoms E. Jasukaitienė linki tarpusavio supratimo, pagarbos ir įsiklausymo: „Esame vieni kitiems labai reikalingi, tad privalome likti vieningi, ypač šiuo sudėtingu metu.“
Plūstančios palaikymo žinutės
Terapijos klinikos vadovei gydytojai pulmonologei Rūtai Nutautienei pandemija tapo didžiausiu darbiniu iššūkiu.
„Reikėjo per trumpą laiką atlikti daugybę darbų: pertvarkyti priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kad į tą pačią pusę nepatektų karščiuojantys ir nekarščiuojantys pacientai. Skyriuose turėjome įrengti persirengimo zonas bei laukimo palatas, kuriose prieš stacionarizavimą pacientams imami COVID-19 tyrimai. Teko perdėlioti ir darbo grafikus, kad būtų dirbama pamainomis ir į ligoninę patekus koronavirusu užsikrėtusiam pacientui su juo kontaktą turėję darbuotojai galėtų izoliuotis, o juos pakeistų budinti komanda“, – pokyčius vardija Terapijos klinikos vadovė.
Vis dėlto šiuo metu gydytoja sulaukia ir didelio palaikymo. Žmonės rodo nuoširdų rūpestį, siunčia palaikymo žinutes ir laiškus.
„Esu ypač sujaudinta daugybės žinučių iš pacientų, kurie pandemijos metu siunčia geriausius linkėjimus ir prašo išlikti stipriai. Apgailestauju, kad ne į visas jas per darbų apgultį galiu atsakyti, tačiau tikrai visas perskaitau ir jomis džiaugiuosi. Šilti žodžiai padeda atrasti jėgų ir dar kartą suprasti, kodėl pasirinkau būtent gydytojos kelią“, – džiaugiasi R. Nutautienė.
Ji pasakoja, kad gydytoja norėjo tapti nuo vaikystės, o tam įkvėpė tėvai: „Augau medikų šeimoje, matydavau jų darbą. Jau nuo mažų dienų teko suprasti, kodėl švenčių dienomis ar naktimis nėra tėčio, kuris dirbdavo ligoninėje ar būdavo iškviestas visai ne pagal darbo grafiką. Žinojau, kad mediko darbas yra labai sunkus, tačiau matydama savo tėvų pavyzdį, kokie jie svarbūs aplinkiniams, kitokios profesijos rinktis negalėjau.“
Medicinos darbuotojų dienos proga ji kolegoms linki nepamiršti didžiuotis savo profesija ir kasdienėje veikloje nepritrūkti gerų žodžių, energijos, sveikatos bei tvirtybės.
Gydymas be neigiamo šalutinio poveikio
Pasukti į biomedicinos kryptį kineziterapeutas Tadas Šerpetauskas nusprendė dar 9 klasėje, nes judesys jam visuomet buvo artimas – nuo vaikystės lankė šokius ir žaidė rankinį. Pasirinkta sritis jį džiugina ir dabar.
„Vienas didžiausių mano darbo privalumų, kad galiu tiesiogiai prisidėti prie gydymo ir matyti pacientų progresą. Kineziterapija – nuostabus dalykas, priešingai nei vaistai, tinkamai žmogui sudėliota programa neturi jokio neigiamo šalutinio poveikio“, – džiaugiasi T. Šerpetauskas.
Specialistas pasakoja, kad ir jo darbe reikia įdėti daug pastangų, ypač motyvuojant žmones.
„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduriu, – pacientų motyvacijos stoka. Kartais atrodo, kad motyvavimas užima didžiąją dalį mano darbo. Jei galiu, prie pacientų sveikimo prisidedu atlikdamas manipuliacijas savo rankomis, greitą rezultatą duodančią manualinę terapiją – pajutę poveikį, žmonės noriau atlieka pratimus“, – pasakoja kineziterapeutas.
Deja, prisiliesti prie pacientų T. Šerpetauskui šiuo metu tenka retai. Dėl pandemijos jis darbuojasi mažesniu krūviu – reabilitacijos paslaugos teikiamos tik tiems ligoniams, kuriems jos yra būtiniausios. Darbe privaloma dėvėti respiratorių, mūvėti pirštines. Specialistas pasakoja, kad stengiasi žmones liesti minimaliai, nors kineziterapeutams prisilietimai labai svarbūs – jie padeda pajusti, ar dirba reikalingi raumenys, ir leidžia pakoreguoti netaisyklingą judesį.
Kolegoms jis linki kantrybės: „Dirbame su žmonėmis, kurie ateina dirginami skausmo, o jei skausmas trunka ilgesnį laiką, prasideda nemiga ir kyla daug neigiamų emocijų, kurias neretai tenka sugerti. Už kantrybę atlyginama, kai žmogus pajaučia palengvėjimą ir atsidėkoja šypsena.“
Po pandemijos būsime stipresni
Gydytoją chirurgą Olegą Karumną ligoninėje pažįsta daugelis. Chirurgas čia daug metų ne tik atlieka operacijas, bet ir dirba administracinį darbą. Jis aktyviai įsitraukęs į Krizės valdymo grupės, įkurtos dėl koronaviruso pandemijos, veiklą. O. Karumno patirtis joje praverčia, nes jis daug metų ėjo ligoninės Ekstremalių situacijų komisijos sekretoriaus pareigas.
„Per visą mano karjerą tai pirma tokio masto krizė. Anksčiau Ekstremalių situacijų komisija užsiėmė daugiausia prevenciniu darbu. O dabar viską reikia įgyvendinti praktiškai: vykdyti epidemiologinius reikalavimus, pertvarkyti ligoninės infrastruktūrą, rūpintis asmens apsaugos priemonėmis, koordinuoti žmogiškuosius išteklius, paskirstyti gaunamą paramą. Darbų apstu.
Manau, kad ši pandemija parodė Lietuvos medicinos sistemos pajėgumus, gebėjimą atlikti didelio mąsto organizacinius darbus. Su problemomis susidūrė visos šalys, net turtingiausia pasaulio ekonomika JAV, bet mes kol kas atsilaikome ir iš šios situacijos, manau, išeisime stipresni, daugiau žinantys, gebantys“, – pabrėžia specialistas.
O. Karumnas optimistiškai nusiteikęs ne tik kovos su pandemija atžvilgiu.
„Mane labai džiugina chirurgijoje dirbančių jaunųjų kolegų veikla – pas mus atėjo daug entuziastingo, puikiai paruošto jaunimo, su kuriuo gera dalytis patirtimi“, – džiaugiasi specialistas.
Kolegoms jis linki likti saugiems ir būti savo ligoninės patriotais: „Sunkią valandą, tokią kaip karantinas, turime visi padėti savo ligoniams ir ligoninei – tai mūsų pašaukimas, mūsų misija.“