Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad bendrosios praktikos gydytojai plušėtų ir ligoninėse. Jau nuo šių metų gegužės medikai, kai nedirba savo tiesioginio darbo, gali budėti ligoninių priėmimo skyriuose ir teikti paslaugas pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Kitaip sakant, gydyti ligonius lygiai taip pat, kaip gydo dirbdami poliklinikoje.
Tačiau Panevėžio miesto ir rajono bendrosios praktikos gydytojai netrykšta noru įsidarbinti Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms neaišku, kas jų gydytojams mokėtų už budėjimą ligoninėje, kaip reikėtų organizuoti darbą, kai baigęs budėti gydytojas turėtų ilgai ilsėtis.
„Mūsų sveikatos apsaugos sistemoje – kaip diena, taip naujiena. Ministrai keičiasi ir kiekvienas reformuoja, tobulina tą sistemą pagal savo supratimą. Kiekvienas ministro įsakymas paskui dar yra daug kartų taisomas. Ir visi kažkodėl lenda į šeimos gydytojų kišenę, krauna jiems vis naujų darbų, lyg jie dabar per mažai dirbtų“, – sako „Aukštaičių šeimos“ klinikos vadovas Romualdas Gasiūnas.
Panevėžio poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė teigė, kad šeimos gydytojų budėjimai dabar galimi popieriuje, bet ne realybėje.
„Kas šeimos gydytojams mokės už darbą? Kaip reikės sudaryti darbo grafikus? Juk po naktinio budėjimo priėmimo skyriuje gydytojas turi vienuolika valandų ilsėtis“, – kalbėjo ji.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas kol kas sunkiai įsivaizduoja tokį modelį.
„Su šeimos gydytojais tokios galimybės dar neaptarėme. Dabar pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su ligonine dėl paslaugų teikimo jų pacientams po darbo valandų, naktį ir švenčių dienomis“, – „Sekundei“ teigė direktorius.
Panevėžio ligoninėje vakare dirba didesnės terapeutų pajėgos, kad galėtų aptarnauti pas savo šeimos gydytojus dėl įvairių priežasčių negalėjusius patekti ligonius.
Mato vien privalumus
Be to, už darbą ligoninėje jie gaus atlyginimą. Darbo užmokestį turėtų mokėti ligoninės lygiai taip pat, kaip moka savo darbuotojams. Paklausta, ar ligoninės bus suinteresuotos įdarbinti šeimos gydytojus, patarėja atsakė, kad labai.
„Daugelyje ligoninių, ypač rajonų, trūksta gydytojų, budinčių priėmimo skyriuose – taip pat. Ligoninės kviečiasi gydytojus iš kitų miestų. Įdarbinusios savo miesto šeimos gydytojus jos dar sutaupytų lėšų, nes nereikėtų kompensuoti specialisto kelionės išlaidų, ką tenka daryti dabar“, – aiškino ministro patarėja.
N. Ribokienės teigimu, šeimos gydytojai yra nutolę nuo stacionarinės grandies. Jiems įsidarbinus ligoninėse, užsimegztų glaudesnis bendradarbiavimas su stacionaru.
„Anksčiau šeimos gydytojai irgi galėjo budėti ligoninėse. Dabar teisės aktais buvo reglamentuota tvarka skatins juos tai daryti. Pacientams irgi turėtų būti malonu priėmimo skyriuje kartais sutikti savo šeimos gydytoją“, – optimistiškai nusiteikusi ministro patarėja.
N. Ribokienė paaiškino, kad prievarta bendrosios praktikos gydytojai į ligoninę nebus varomi. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos po darbo valandų ir švenčių dienomis ir toliau galės pirkti paslaugas iš ligoninių
Nori aiškumo, ką turi daryti naktį
Miesto poliklinikos vadovė I. Čeilitkienė nemano, kad šiais metais įstaiga keis pacientų priėmimo tvarką po darbo valandų. Poliklinika su Panevėžio ligonine yra sutarusi, kad iki metų pabaigos ši aptarnaus jos pacientus. Įstaigai per metus ši paslauga kainuoja beveik 40 tūkstančių litų.
Direktorė nemano, kad šeimos gydytojų budėjimas ligoninėje apskritai neįmanomas. Pasak jos, jeigu būtų sutvarkytas finansavimas, tokią galimybę būtų galima svarstyti.
I. Čeilitkienė nemano, kad šeimos gydytojų budėjimas priėmimo skyriuje apskritai yra utopija. Pasak jos, išsprendus mokėjimo problemą, tokia praktika įmanoma. Miesto poliklinikos vadovės žiniomis, kai kuriose Europos šalyse ligoninėse irgi budi šeimos gydytojai ar jų komanda.
Pirmines asmens sveikatos priežiūros įstaigas stebina naujausias Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas šeimos gydytojams teikti paslaugas savo pacientams 24 valandas per parą.
„Ar tai reiškia, kad ir naktį mes turėtume pacientui atlikti profilaktinius tyrimus, jeigu jis, kankinamas nemigos, sugalvos ateiti? Turėtų aiškiau apibrėžti, kokią privalome pagalbą teikti naktį“, – teigė I. Čeilitkienė.
Šeimos gydytojams krauna per daug
„Aukštaičių šeimos“ klinikos vadovui R. Gasiūnui taip pat nėra nepriimtinas ministerijos pasiūlymas, tačiau jį piktina valdininkų noras primesti šeimos gydytojams dar daugiau pareigų, negalvojant apie pinigus.
„Pavyzdžiui, yra labai skatinamos dienos chirurgijos paslaugos, kai ligoninėje gydytojai žmogų išoperuoja ir tą pačią dieną paleidžia namo. Jo nereikia gydyti ligoninėje, taigi valstybei kainuoja pigiau. Bet tas paleistas pacientas paskui toliau gydosi pas šeimos gydytoją, o įstaiga metams už jį vis tiek gauna statistinius 60 litų“, – „Sekundei teigė gydytojas.
Jis sutinka, kad dalis prisirašiusių pacientų per metus neateina nė karto, o kai kurie nesirodo ir po kelerius metus. Teritorinės ligonių kasos yra apskaičiavusios, kad vienas statistinis pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pacientas joje per metus apsilanko penkis kartus.
R. Gasiūnas apskaičiavo, kad pas juos apsilankymų vidurkis yra 12 kartų. Anot jo, klinika, kad išgyventų, skaičiuoja kiekvieną litą. Jam teko pasiginčyti ir su Panevėžio ligonine dėl užmokesčio už „Aukštaičių šeimos“ klinikos pacientų aptarnavimą po darbo valandų. R. Gasiūnas atsisakė mokėti pagal prirašytų pacientų skaičių.
Jis nepatingėjo paanalizuoti, kiek per metus į ligoninę kreipėsi klinikos pacientų po darbo valandų, naktį ar švenčių dienomis, kokios paslaugos jiems buvo suteiktos.
„Kodėl turėtume mokėti ligoninei, jeigu ji mūsų pacientui teikė skubią pagalbą, kurią ir taip privalo suteikti ir už kurią gauna pinigus iš ligonių kasų?“ – retoriškai klausė jis.