Kodėl susidarė tokia situacija ir ar ją įmanoma išspręsti, apie tai laidoje „Delfi tema“ diskutavo Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Kaip laidoje pasakojo A. Gerliakienė, apie tai, kad pacientams prie ligoninių tenka laukti „gyvose“ eilėse lauke, nes kitaip nebus užregistruoti pas gydytoją, sužinojo tik po kilusio ažiotažo feisbuke. Visgi, tokia situacija medikės nenustebino. Pasak jos, tai buvo ligoninės administracijos bandymas apeiti kai kurias sistemines taisykles.
„Vienas pavyzdys yra eilių taisyklės, kurias nustato Ligonių kasos. Jei jos pažeidžiamos ir eilė sudaroma daugiau nei 30-čiai dienų, gydymo įstaiga privalo rašyti pasiaiškinimą. Vengdami papildomos administracinės naštos, jie neįtraukia į registrą, todėl egzistuoja „gyvos“ eilės. Manau, kad ne tik Klaipėdos ligoninėje, bet ir kitose ligoninėse bandoma tai apeiti“, – sakė A. Gerliakienė.
Dar viena problema, kurią įvardijo pašnekovė, tai gydytojų ruošimas ir netolygus pasiskirstymas Lietuvoje. Ydingas ir pats gydymo įstaigų finansavimas.
„Yra lubos, yra kvotos, grindys ir daug visokių mechanizmų, kurie riboja nemokamų paslaugų suteikimą. O mokamų paslaugų suteikimo Ligonių kasos labai nenori, nuolat kalba, kad jos neturi būti teikiamos. Reikia kažkaip pažiūrėti į perspektyvą ir suvokti, kad tokia retorika neturi ateities iš viso“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Ne visi medikai suinteresuoti kelti kvalifikaciją
O. Vitkūnienės teigimu, ministerija turi kelis įrankius, kurie padeda stebėti eiles gydymo įstaigose. Vienas iš jų yra Ligonių kasos sistema, kai įstaigos pačios deklaruoja eiles pas šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus. Pasak SAM atstovės, duomenys rodo, kad apie 87 proc. gyventojų patenka per savaitę pas šeimos gydytoją.
Pas gydytojus specialistus pagal įstatymus gyventojas turėtų patekti per mėnesį. Tačiau toli gražu ne visiems taip pasiseka, o kai kuriems tenka laukti ilgiau nei dvigubai. O. Vitkūnienė pabrėžia, kad už pacientų registraciją ir aptarnavimo kultūrą yra atsakingos gydymo įstaigos, tačiau praktika rodo, kad tokia kultūra skirtingose įstaigose kartais skiriasi labai smarkiai.
Eilės pas gydytojus susidaro ir dėl to, jog kai kurie gydytojai tarp pacientų populiaresni nei kiti. A. Gerliakienė pastebi, kad kai kurie gydytojai nėra suinteresuoti kelti kvalifikaciją, tačiau tai susiję ir su Ligonių kasų finansavimu.
„Ligonių kasos nesuinteresuotos apmokėti už pažangesnį, modernesnį gydymą. Pacientai turi galimybę eiti ten, kur nori. Dažnai ateina neužsirašę, o tai sukelia trukdžius. Jei nepavyksta atvykti pas šeimos gydytoją, vyksta į skubios pagalbos skyrių. Šie dalykai nereguliuojami ir palikti savieigai“, – kalbėjo medikė.
Be to, prie eilių susidarymo prisideda ir tai, kad norint gauti apmokėjimą už konsultaciją, gydytojai priversti priimti pacientus tik su šeimos gydytojo siuntimu. Tad net kreipiantis dėl tos pačios problemos į tą patį gydytoją, pacientas prieš tai prašomas vėl nueiti pas šeimos gydytoją.
Gydytojų ir slaugytojų trūkumas darosi vis didesnis
Situacijos negerina tai, kad kuo toliau, tuo labiau jaučiamas gydytojų ir slaugytojų trūkumas.
„Mane stebina tas faktas, kad apie gydytojų ir slaugytojų trūkumą kalbame jau metus, bet iki šiol dar nėra suskaičiuota, kiek jų trūksta iš tikrųjų. Būčiau linkusi suskaičiuoti realų poreikį ir atitinkamai dėlioti, kiek jų reikia paruošti“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
O. Vitkūnienės teigimu, ministerija turi parengusi kompleksines priemones, kurios turėtų padėti išspręsti eilių pas medikus klausimą. Visų pirma – tinkamai naudojami turimi resursai ir jų peržiūrėjimas. Planuojama peržiūrėti finansavimo modelius kartu su Ligonių kasa ir norima, kad ateityje finansavimo sistema būtų tokia, jog gydymo įstaigos būtų suinteresuotos atlikti kuo daugiau tyrimų vieno vizito metu.
Pasak pašnekovės, ministerija turi ir planą, kaip pritraukti daugiau gydytojų bei slaugytojų.
„Tiek gydytojų, tiek slaugytojų ateityje planuojama rengti daugiau, tam yra parengti ir priimti sprendimai. Planuojama daugiau finansuoti šeimos gydytojų studijas, nes jų trūksta ir rajonuose, ir kaimiškose vietovėse. Tas pats yra ir su slaugytojais, turime labai įvairius duomenis, kiek jų trūksta. Poreikis yra 2–3 tūkstančiai. Priimti sprendimai yra tokie, kad bus didinama slaugos, akušerijos studijų vietų, skatinama rinktis šią profesiją“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.
A. Gerliakienė sakė, kad nuteikia optimistiškai, jog peržiūrimas gydytojų specialistų poreikis, tačiau nerimą kelia tai, kokiu būdu slaugytojai bus skatinami stoti mokytis šios specialybės. Pasak pašnekovės, būtina gerinti darbo sąlygas, aprūpinti darbo priemonėmis, kelti algas, sureguliuoti darbo krūvius.
„Jei mums šiandien trūksta slaugytojų, tai darbo krūvis padidinamas, įteisinamas ir viskas neva yra gerai. Tai visiškas regresas. Dėl akušerijos – ginekologijos skyrių mažinimo 50 slaugytojų neteko darbo, jos norėtų tapti slaugytojomis, yra tas poreikis, bet iškelta sąlyga, kad jos savarankiškai turi pakeisti kvalifikaciją, išklausyti 160 valandų, sumokėti už kursus, darbo metu, tada gali įgyti specializaciją.
Tai aš galvoju, ar čia jų kaltė, kad jos neteko darbo vietos dėl reformos? Tai tiesiog neteisinga“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Ar situacija gerės, ar blogės, priklausys nuo politinės valios
O. Vitkūnienė pastebi, kad pacientai mažiau pasitiki pirminio lygio paslaugomis, ir net dėl mažų nusiskundimų nori gauti trečio lygio paslaugas. Be to, ne visos savivaldybės, pasak pašnekovės, stengiasi pačios pritraukti dirbti gydytojus.
„Todėl išeina taip, kad Klaipėdos gyventojas gali gauti kardiologo paslaugas vienintelėje įstaigoje ir tik trečio lygio ligoninėje. Tai irgi yra pamąstymui, kodėl reikalinga reforma, ir kodėl sakome, kad bazinis sveikatos paslaugų paketas, į kurį įeina ir gydytojai specialistai, nes savivaldybėms bus iššūkis užtikrinti tokių paslaugų prieinamumą rajonuose. Į tai orientuota ir mūsų reforma“, – sakė O. Vitkūnienė.
Tuo metu tretinio lygio paslaugas turėtų gauti tik tie pacientai, kuriems reikia labai greitos pagalbos, o nuo to priklauso paciento sveikata ir gyvybė.
Ar situacija sveikatos sistemoje blogės, ar gerės, pasak A. Gerliakienės, labai stipriai priklausys nuo politinės valios, finansavimo ir visų problemų sprendimo.
„Jei jos bus sprendžiamos tolygiai, galėsime išlaikyti bent jau neblogėjančią sistemą. Bet, jei ne, tai tendencijos labai liūdnos, nes prarasime tiek įmokas į PSDF dėl demografinės padėties, tiek kontrolinė, represinė leksika, kuri dabar yra iš kontroliuojančių įstaigų, atgrasys norą dirbti ir paskatins jaunus žmones emigruoti“, – kalbėjo medikė.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!