Ekspertams iš pietinėje Londono dalyje veikiančios „King‘s College“ ligoninės sukėlė abejonių rekomendacijos dėl vandens vartojimo po to, kai jiems teko gydyti moterį, gėrusią tiek vandens, jog rimtai susirgo.
Neįvardijama moteris iš esmės perdozavo vandens po to, kai jai buvo nurodyta gerti daug vandens dėl išsivysčiusios šlapimo takų infekcijos. Moteris pasakojo, kad gydytojas jai nurodė gausiai gerti – po pusę litro kas pusvalandį. Ji manė, kad taip siekiama „išplauti organizmą“.
Tačiau vėliau moteris atsidūrė ligoninės priimamajame, kur medikai nustatė, jog jos organizme yra pavojingai žemas druskos lygis. Taip atsitinka, jeigu per trumpą laiką suvartojama labai daug vandens. Tokiu atveju žmogų gali pykinti, jis gali vemti, jam gali skaudėti galvą. Itin rimtais atvejais ima tinti smegenys, dėl to net gali įvykti priepuolis, koma ir mirtis.
Medikų teigimu, pacientų su itin žemu druskos lygiu mirtingumas siekia beveik 30 proc.
Žurnale „BMJ Case Reports“ medikai teigia, kad yra labai mažai duomenų, kurie leistų pasakyti, kiek tiksliai reikia gerti vandens. Žurnale ekspertai aprašė ir minėtos moters atvejį. Atvykusios į ligoninės priimamąjį moters būklė pablogėjo. „Ji vis labiau drebėjo ir nerišliai kalbėjo. Kelis kartus ji vėmė“, – šį atvejį apibūdino medikai.
Gydytojams pavyko išgelbėti moters gyvybę medikamentais ir kitoms 24-ioms valandoms apribojus skysčius iki litro. Tačiau kitos jaunos moters, kuri susirgo gastroenteritu ir suvartojo labai daug vandens, gyvybės medikams išgelbėti nepavyko.
Tame pačiame žurnale savo pačios patirtį aprašiusi moteris sakė: „Praradau 24 valandas savo gyvenimo po to, kai paprasta šlapimo takų infekcija – tiksliau mano reakcija į ją – vos nekainavo man gyvybės. Pamenu, kad man labai drebėjo ranka, ir vis galvojau, kodėl ji niekaip nenustoja drebėjusi. Tada suvokiau, kad dreba visas mano kūnas“.
Moteris parą praleido medikų globoje, tačiau didelės dalies tos paros ji nepamena. „Normaliai pasijutau tik po savaitės, tačiau, jei atvirai, jaučiausi pavargusi dar visą kitą savaitę“, – savo pojūčius apibūdino moteris.
Medikai perspėja, kad tam tikrus vaistus vartojantiems žmonėms ar ištvermės sporto atstovams yra didesnė rizika, kad smarkiai sumažės druskos kiekis kraujyje.
„Mes dažnai patariame savo pacientams gerti daug skysčių, kai jie prastai jaučiasi, – teigė dr. Laura Christine Lee ir dr. Maryann Noronha. – Tačiau ką tiksliai turime omeny, tai sakydami? Gal šis patarimas kelia riziką? Trūksta duomenų pagrįsti patarimą gerti daugiau skysčių sergant nerimtomis infekcinėmis ligomis.“
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos Karališkosios bendrosios praktikos gydytojų kolegijos atstovas dr. Imranas Rafi pabrėžia, kad žmonės turi gerti pakankamai skysčių, kad organizmui jų nepritrūktų.
„Raginame žmones daugiau gerti, jeigu jie jaučia dehidratacijos simptomų, ypač esant karštam orui ar sportuojant bei tuo atveju, jeigu jų šlapimas yra tamsiai geltonos spalvos. Nėra griežtos rekomendacijos, kiek žmogus turėtų gerti vandens, kad būtų sveikas, tačiau skaidrus šlapimas yra geriausias rodiklis, jo vandens pakanka“, – pažymėjo medikas.