Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Sveikatos reikalų komitetai uždarame posėdyje nagrinėjo, kaip sveikatos sistema yra pasirengusi darbui per krizes ir karo atveju. Valdančiųjų, opozicijos ir medikų nuomonės šiuo klausimu smarkiai skiriasi.
Apie tai laidoje „Delfi tema“ buvo kalbama su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclere Jurgita Grebenkoviene, Seimo nariu Aurelijumi Veryga ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininke Auristida Gerliakiene.
Pasirengimą vertina kaip neblogą
Karo ar kitos krizinės situacijos metu, pasak J. Grebenkovienės, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų tikslą užtikrinti sveikatos paslaugų tęstinumą.
„Kalbant apie šią užduotį, pasirengimas yra ganėtinai neblogas. Spragų dar yra ganėtinai nemažai, tikrai turime kur tobulėti“, – sakė J. Grebenkovienė.
Per pastaruosius metus, kaip sakė kanclerė, buvo įvykdyta nemažai darbų – suplanuotos strateginės priemonės, reanimacijos, intensyvios terapijos skyrių ir greitosios pagalbos modernizavimas, suplanuota steigti infekcinių ligų klasterius 5 didžiuosiuose miestuose, stiprinami Nacionalinės laboratorijos resursai.
Taip pat per metus buvo įvertinta faktinė stacionarių gydymo įstaigų parengtis, įvertinti resursai ir ko trūksta.
„Pagal teisinį reguliavimą, gydymo įstaigų rezervą turi kaupti pačios gydymo įstaigos, kad savarankiškai galėtų veikti tam tikrą laikotarpį. Matome, kad gydymo įstaigos tikrai stengėsi ir rezervus padidino iki 2–3 mėnesių. Taip pat buvo kalbama apie elektros resursus. Gydymo įstaigos įsigijo ir planuoja įsigyti elektros generatorius“, – kalbėjo kanclerė.
Pasak J. Grebenkovienės, valstybė įpareigojo degalines turėti elektros generatorius, kad sutrikus elektros tiekimui ją gydymo įstaigoms teiktų degalinės.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas laidoje sakė, kad, palyginus su kitais sektoriais, sveikatos sektorius atrodo neblogai. Pagrindinė kryptis, kur pasiruošimo dar trūksta, tai žmogiškųjų resursų valdyme. V. Vitkauskas vardija, kad taip pat reikia galvoti apie energijos užtikrinimą, jei tiekimas būtų nutrauktas, maisto, vaistų užtikrinimą.
„Bet matome progresą. Esame inicijavę nacionalinio roamingo programą, kuomet vienam operatoriui nefunkcionuojant, ryšiai pereina kitam operatoriui. Taip užtikriname, kad su gydytojais ir personalu bus susisiekta“, – sakė V. Vitkauskas.
A. Verygos teigimu, medikai nė nežinotų, kur turi būti
Visgi opozicija sveikatos sistemos pasiruošimą vertina labai prastai ir viešai pažėrė kritikos, kad situacija daug blogesnė nei pristatoma.
„Komiteto posėdyje mes pamatėme, kad karo grėsmė net nėra įvardinta kaip grėsmė, grėsmių matricoje. Dar daugiau, ministras pasakė, kad nežinome scenarijų, kuriems reikia ruoštis, dėl to ir nesiruošia. Tai buvo pasakyta komitete, aš tik atkartoju.
Jei paklaustumėte gydymo įstaigų, tai nė vienam rezervui sukaupti nebuvo skirtas net euras, todėl neaišku, kokia sąskaita ligoninės turėjo užpildyti rezervus. Kanclerės paminėtos investicijos tam, kad būtų modernizuotas infekcinių ligų klasteris, skubi pagalba, niekaip nėra susiję su karo grėsmėmis. Tai iki karo gerokai suplanuoti pinigai. Infekcinių ligų klasterio statyba buvo užvilkinta 2 metus, jo iki šiol nėra, todėl čia ne progresas, o regresas“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak Seimo nario, medikai neapmokyti, kaip pagalbą reikėtų teikti karo metu, be to, nė nežinotų, kur turėtų būti prasidėjus krizinei situacijai.
„Medikai dirba keliose darbovietėse, tai įvykus konfliktui greičiausiai tektų likti vienoje vietoje. Bet kurioje? Ir ar ministerija suplanavo, kas būtų su likusiomis vietomis, kur medikų nebeliktų? Be to, ryšio užtikrinimo nėra, medikams ir kitoms tarnyboms reikia radijo, palydovinio ryšio, kurio iki šiol nėra“, – kalbėjo A. Veryga.
Aklai pasitikėti degalinėmis, A. Verygos teigimu, irgi nereikėtų, mat Ukrainos pavyzdys parodė, jog būtent degalinėse prasidėjus žmonių bėgimui iš šalies nelieka kuro.
Medikai mato daugybę problemų
Medikų atstovė Auristida Gerliakienė sako, kad sąrašą, ko nežino medikai, galima pratęsti ir dar labiau.
„Vis dar nėra teisės aktais paremto finansavimo, todėl visi pasiruošimai yra labai eklektiški. Didžiosios ligoninės turi daugiau lėšų, todėl gali pasiruošti labiau. Teko šnekėti su vienos iš universitetinių ligoninių administratoriumi, kiek jie turi investuoti, kad pasistatytų rūsius. Kalbėjau ir su regionų ligoninių vadovais, jie taip pat sukasi iš padėties kaip gali, nes negauna jokio finansavimo ir jokių aiškių direktyvų, kaip viskas turėtų atrodyti“, – sakė A. Gerliakienė.
Ligoninių rezervai šiuo metu beveik visur yra tik mėnesiui, nebent ligoninė yra didesnė ir finansiškai tvirtesnė. Bet ir tokie rezervai, pasak A. Gerliakienės, gali labai greitai išsekti, nes karo metu visko reikia daug daugiau nei įprastai.
„Tik paskalų lygyje mes kažkur susigaudome ir girdime, kad medikai nebus išleisti kaip karo pabėgėliai, jie turės atlikti čia savo pareigą. Odontologai numatyti kaip asistentai prie chirurgų ortopedų operacijų metu, nes jie nebijo kraujo. Galiu patikinti, kad yra daugybė odontologų, kurie kraujo bijo.
Labai gaila, kad opozicija, vietoje to, kad susitelktų su pozicija ir kažką nuveiktų, nelabai ką ir nuveikė“, – kritiką pažėrė A. Gerliakienė.
Nors pratybos ligoninėse, kaip elgtis krizinės situacijos metu, vyksta, tačiau jų apimtys yra itin menkos. A. Gerliakienė pasakoja, kad tam skiriami maži kabinetai, priemonių kone nėra, o paruošiama vos po kelis žmones. Be to, trūksta informacijos ir pačiai visuomenei, kokius medikamentus reikia turėti namuose, kaip teikti pirmąją pagalbą.
Kyla ir klausimų, kur karui prasidėjus reikėtų slėptis pacientams ir medikams.
„Pagrindinė problema dėl darbo yra tai, kad turime šaltą žiemą. Kiek buvo išsakyta, tiek universitetinių, tiek regioninių ligoninių, nėra aišku, kaip būtų šildomos patalpos. Galbūt būtų statomos krosnelės, bet nežinau, ar tai išeitis didelei ligoninei. Taip pat įstatymiškai nėra numatytas kuro rezervas“, – kalbėjo medikų atstovė.
Ministerijos teigimu, per metus pasiruošti neįmanoma
SAM kanclerė po išgirstos kritikos atsakė, kad civilinės saugos sistema egzistuoja ne vienus metus, o pačios gydymo įstaigos taip pat yra civiliniai subjektai, turintys įsivertinti grėsmes.
„Parengtis turėjo būti užtikrinama jau daugybę metų iki karo Ukrainoje. Natūralu, kad kai bandai visa tai pasivyti per metus, bėgdamas gali ir pargriūti. Reikia tikrai daug darbų padaryti, resursai papildomi, žinoma, nebuvo numatyti. Kaupti rezervus ligoninės turi įsipareigojimą“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Pasak kanclerės, trečdalis įstaigų neužtikrina net minimalių reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti rengiantis ekstremalioms situacijoms.
„Mes, kaip ministerija, matome, kad čia reikalingas koordinavimas, tai esame pradėję daryti. Bet, kai yra tiek daug spragų, tiek daug trūkumų, jie taip greitai neišsisprendžia, nes tam reikia ir resursų, ir laiko, ir priemonių“, – sakė J. Grebenkovienė.