Pacientų srautai sumažėjo iki 70 proc.
Kaip pasakoja Antakalnio poliklinikos Terapijos skyriaus vedėja Alina Voinič, karantino metu pacientų srautai ženkliai sumažėjo, o ypač – pas vaikų specialistus. Gydytoja pastebi, kad apie 30 proc. mažiau pacientų apsilanko net ir pas tuos medikus, pas kuriuos anksčiau eilėje tekdavo laukti ir po 3 mėnesius, pavyzdžiui, kardiologus ar neurologus.
Tuo metu pas vaikų ligų specialistus, pavyzdžiui, endokrinologus ar pulmonologus, pacientų srautas sumažėjęs net iki 70 proc.
Pasak pašnekovės, kasdien tenka pastebėti žmonių, kurie kreipiasi pernelyg uždelsę ir kuriems atvykti pas gydytojus reikėjo daug anksčiau.
„Tikrai pastebime tokių žmonių, kurie kreipiasi jau uždelsę. Yra tokių žmonių, kurie laukia labai kantriai ir po to atvyksta, o tada juos jau tenka iškart guldyti į ligoninę, nes ambulatoriškai padėti nebegalime. Toks delsimas atvykti pas gydytojus gali kainuoti ir ligos progresavimą, ir ilgesnį gydymą, ir guldymą į ligoninę“, – kalbėjo A. Voinič.
Gydytojos teigimu, kai pacientas kreipiasi per vėlai, gali būti, kad gydymas ir sveikimo laikotarpis užtruks ilgiau bei bus sudėtingesnis. Be to, kartais reikalingas ir stacionarinis gydymas, nors jo būtų galima ir išvengti, jei būtų kreipiamasi laiku.
Žmonėms, sprendžiantiems, ar reikėtų apsilankyti pas gydytojus, A. Voinič pataria pirmiausia nuotoliniu būdu pasitarti su šeimos gydytoju.
„Kiekvienas žmogus turi įvertinti savo sveikatos būklę ir pasitarti su šeimos gydytoju, ar tikrai verta ir galima atidėti vizitą pas specialistus. Jei gydytojas mato, kad reikalinga specialisto konsultacija, duoda siuntimą. Dažniausiai gydytojai specialistai nori pamatyti žmogų gyvai, o po gyvos konsultacijos kitos konsultacijos gali būti ir nuotoliniu būdu“, – pasakojo pašnekovė.
Gydytoja išvardino keletą atvejų, kai, pasitarus su šeimos gydytojais, negalima atidėti vizito pas kardiologus ir į juos reikia kreiptis kuo skubiau:
skundžiamasi skausmais širdies plote;
mažėja fizinio krūvio tolerancija;
atsiranda nauji spaudžiantys skausmai širdies plote;
įtariami širdies ritmo sutrikimai;
naujai atsirandantis arba progresuojantis dusulys;
sunkiai koreguojamas kraujospūdis;
sąmonės netekimo epizodas;
širdies nepakankamumo progresavimas;
reto puslo epizodai;
dažni širdies permušimai.
Taip pat neurologiniai atvejai, kai žmogus neturėtų ilgam atidėti vizito:
atsiradęs galvos svaigimas;
atsiradęs netipinis galvos skausmas;
koordinacijos, judesių sutrikimai;
sąmonės sutrikimo epizodas;
galūnių, veido, liežuvio tirpimas;
bet kokios lėtinės ligos pablogėjimas.
Jokiu būdu negalima pamiršti ir lėtinių endokrinologinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės ligos bei reguliariai dėl jų lankytis pas gydytojus.
A. Voinič patikina, kad gydymo įstaigose laikomasi visų infekcijų kontrolės reikalavimų, personalas dirba naudojant asmens apsaugos priemones, patalpos dezinfekuojamos, vykdomas srautų reguliavimas, stebimas pacientų skaičius, neleidžiama žmonėms susiburti koridoriuose.
„Manau, kad žmonės neatvyksta, nes bijo užsikrėsti koronavirusu. Gal ir mano, kad visi medikai dirba tik su COVID-19 sergančiais pacientais. Norime pasakyti, kad COVID-19 skyriai yra atskiri, o mūsų specialistai dirba taip pat, kaip dirbo iki karantino. Suteikiamos gyvos konsultacijos ir žmonės gali kreiptis į gydytojus specialistus, turėdami šeimos gydytojo ar kito gydytojo siuntimą. Darbai nestoja, vyksta planinės ir skubios konsultacijos“, – sakė A. Voinič.
„Taip pat labai norime paprašyti pacientų, kurie negali atvykti, pranešti apie tai iš anksto, nes tą vietą galime paskirti kitam pacientui“, – pridūrė pašnekovė.
Per vėlus apsilankymas pas akių gydytoją gali lemti ir aklumą
Sumažėjusį pacientų srautą ir pacientus, delsiančius apsilankyti pas gydytojus, pastebi ir gydytojai oftalmologai.
„Naujų pacientų sumažėjo, o tų, kurie gydomi nuolat, srautas neženkliai pakito. Tačiau kai kurie smarkiai uždelsia ir dabar jau matome nemažai apleistų ligos atvejų. Matome padaugėjusių regėjimo problemų, geltonosios dėmės degeneracijos, subrendusios kataraktos atvejų. Nors dauguma degeneracinių ligų gali laukti, bet tam reikia reguliarios gydytojų apžiūros kas pusmetį. O kai pacientas nepatenka pas gydytojus per tą pusmetį, gali visko nutikti“, – perspėjo Antakalnio poliklinikos chirurgijos skyriaus vedėja, gydytoja oftalmologė Eglė Šumskienė.
Pasak gydytojos, labai svarbu stebėti savo regėjimo pokyčius. Todėl jei žmogus pradeda prasčiau matyti, vaizdas tampa tarsi pro rūką, pamažu nyksta spalvos, darosi sunkiau vairuoti automobilį tamsiu paros metu, būtina pasitikrinti pas gydytoją oftalmologą. Tai gali būti pirmieji kataraktos simptomai.
Jei žmogus delsia pasitikrinti, katarakta vis progesuoja, akies lęšiukas vis labiau drumstėja, paciento rega prastėja, o galiausiai žmogus skiria tik šviesą nuo tamsos. Jei pacientas mėgins atitolinti operaciją, pasekmės gali būti liūdnos – jis gali apakti.
Be to, pasak E. Šumskienės, kuo vėliau operuojama katarakta, tuo didesnė komplikacijų rizika, nes lęšiukas ir toliau drumstėja bei kietėja, kyla akies spaudimas, todėl jį sunkiau pašalinti.
Gydytoja priduria, kad kai kurie žmonės galvoja, jog planinė chirurgija šiuo metu poliklinikose neatliekama. Dėl šios priežasties operuotis renkasi privačiose klinikose, nors tokią pat operaciją gali atlikti ir valstybinė įstaiga bei tai padaryti nemokamai.