„Pacientų srautas yra nuolat didėjantis. Kai pradėjome čia dirbti prieš 7 metus, mums atrodė, kad skyrius yra pakankamai didelis ir jo užteks bent dešimtmečiui. Bet dabar, po 7 metų darbo matome, kad yra periodų, kai pacientai į mūsų skyrių netelpa“, – sakė Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas Kęstutis Stašaitis.
Pacientų skaičiai – iškalbingi.
„Priėmimo skyriuje pradėjau dirbti 2006 metais. Tuo metu per parą turėjome 56 pacientus. Šiuo metu skyriuje vidutiniškai per parą apsilanko 230 pacientų“, – kalbėjo K. Stašaitis.
Jei situacija neskubi ir nekelia pavojaus gyvybei, Kauno klinikose pagalbos vidutiniškai tenka laukti apie 4 valandas. Medikai sako, kad nebūtų taip blogai, jei žmonės atvažiuotų tik tada, kai tikrai reikia.
„Atvažiavo pacientas dėl mėlynų kojų, kai gydytojas pradėjo valyti jas servetėle, jos pabalo – tiesiog buvo nešvarios. Kojinės nudažė kojas ir žmogus išsigando, kodėl pamėlynavo jo kojos“, – sakė gydytojas.
Panaši situacija ir su greitąja pagalba. Žmonės kviečiasi medikus dėl sunkiai suvokiamų priežasčių.
„Tokių priežasčių kaip supūliavusio auskaro, nulūžusio nago, nudegimo saulėje. Tikrai tai nėra greitosios pagalbos iškvietimai“, – sakė Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės administratorė Daiva Jaškienė.
Vos trečdalis kvietimų yra iš tiesų skubioji pagalba, o kad nereikėtų važinėti be reikalo, greitosios medikai ėmėsi konsultuoti pacientus telefonu.
„Konsultuoja dispečeris pagal savo kompetenciją, jei kompetencijos ribas jau viršija, tada jungia su pamainos vyresniuoju gydytoju. Dalis tokių kvietimų yra patariamieji, konsultuojami“, – sakė D. Jaškienė.
Specialistai mato ryškėjančią tendenciją – jaunimas nebesupranta, kam kokios gydymo įstaigos skirtos, kam reikalingos poliklinikos ir šeimos gydytojai, dažnas nežino.
„Turime tokių pacientų, kai klausiame, kas jūsų šeimos daktaras ir kur esate prisirašęs, tai atsako, kad pas jus esu prisirašęs, skubios pagalbos skyriuje. Tai, deja, kartais nuskamba kaip anekdotas, bet taip yra“, – kalbėjo gydytojas K. Stašaitis.
D. Jakšienė antrina tokiai nuomonei – jaunimui visko reikia čia ir dabar, net jei tai tiesiog auskaro išėmimas.
Visgi kalbinti kauniečiai sako, kad stengiasi į ligoninę be reikalo nevažiuoti, nes ilgas laukimas eilėse atbaido.
Medikai sako, kad medicininių paslaugų poreikis smarkiai didėja, tačiau resursai – ne. Situacija blogėja, kai kitos grandys neveikia, pavyzdžiui, kai pas šeimos gydytoją tenka laukti ne vieną mėnesį. Žmonės ieško gydytojų ten, kur išmano, arba ten, kur pagalbą gauti gali bet kokiu metu. Be to, medikai primena, kad dirbant įvairius darbus namuose, kieme, reikia naudoti apsaugos priemones, mat itin padaugėjo pacientų, susižalojusių dėl neatsargumo.
LNK Žinių reportažą rasite čia: