Tinklo pertvarka
Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius Virgilijus Šiaudikis informavo, kad planuojamos ligoninių tinklo pertvarkos išvengti nepavyks.
Kėdainių rajone išaušo diena, kurios jau kurį laiką bijojo tiek Kėdainių ligoninė, tiek dalis kėdainiečių. Nuo kitų metų dėl per mažo priimtų gimdymų skaičiaus Kėdainių ligoninėje nebeliks Akušerijos ir ginekologijos skyriaus. Centrinės valdžios jau prieš kurį laiką iškeltas reikalavimas priimti ne mažiau kaip 300 gimdymų kasmet, yra nepatenkinamas – Kėdainių ligoninėje per paskutinius metus pagimdė apie 200 moterų, o Kauno teritorinė ligonių kasa kaipmat prisistatė su skyriaus naikinimo planu. Tačiau ar vienu skyriaus uždarymu viskas baigsis? Paaiškėjo, kad Damoklo kardas kabo virš dar dviejų ligoninės skyrių.
Tinklo pertvarka
Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius Virgilijus Šiaudikis informavo, kad planuojamos ligoninių tinklo pertvarkos išvengti nepavyks.
Reforma – tai Europos Sąjungos pinigais finansuojamas projektas, kurio procesus valdys Sveikatos apsaugos ministerija.
V. Šiaudikis teigė, kad Lietuva visoje Europoje po Vokietijos ir Austrijos turi didžiausią lovų skaičių, ir tokios prabangos su turimais finansais mūsų šalis tiesiog nebegali sau leisti.
Ir nors V. Šiaudikio teigimu, Kėdainių ligoninė bendrame regioninių ligoninių peizaže atrodo gana gerai, Akušerijos ir ginekologijos skyrius yra pasmerktas. Tuo tarpu Kėdainių PSPC laikosi neprastai ir ambulatorinių paslaugų laukia geresni laikai.
„Kitais metais jau negalėtume sudaryti sutarties dėl to, kad gimdymų turite mažiau nei tris šimtus per metus.
Tuo tarpu ambulatorijos paslaugų išplėtojimas yra galimas ir skatintinas. Čia Kėdainių situacija nėra labai bloga, nes yra viešoji įstaiga Kėdainių PSPC, kur prisirašęs labai didelis procentas gyventojų, mano žiniomis, apie 89 proc.
Rajone esančios privačios poliklinikos turi tik 11 proc. pacientų, tad čia kažkokių didelių pokyčių, ko gero, ir nebus.
Na, o ligoninės nuostoliai bus minimalūs“, – svarstė Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius.
Saugiau?
„Gimdyvės nebus paliekamos likimo valioje. Jos bus vežamos į Kauną ar galės važiuoti pasirinktinai į kito miesto ligoninę.
Dėl specialistų, kurie dirba skyriuje, galiu pasakyti tiek, kad jie yra šiais laikais mobilūs, ir nemanau, kad geras specialistas nerastų tarnybos kitur“, – kalbėjo V. Šiaudikis, o tokius jo žodžius išgirdęs Kėdainių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjas Darius Kaminskas sunkiai tvardėsi.
Ne ką mažiau niūria emocija Kauno regiono ligonių kasų vadovą kalbino ir Traumatologijos skyriaus vedėjas Alfredas Hofmanas.
„Anksčiau jūs kalbėjote ir apie tai, kad nerimą kelia Vaikų ligų ir Psichiatrijos skyriai. Mes tikrai nenorime, kad tie skyriai dingtų. Kaip bus su jais?“ – klausė medikas.
Pasirodo, kad ligonių kasos bent kol kas atsakomybės dėl šių skyrių veiklos kratosi. Kad juose gydomų pacientų skaičius vis mažėja ir kad tai kelia nerimą, V. Šiaudikis net neslėpė. Vis dėlto jis teigė, kad kol kas savivaldybės reikalas yra peržvelgti šių dviejų skyrių veiklą ir pagalvoti ar jie… finansiškai apsimoka.
Gimdys automobiliuose?
Sveikatos reikalų komitete dirbantis rajono tarybos narys Jonas Talmantas žodžių į vatą nevyniojo. Pasak jo, Ligonių kasai rūpi finansai, o savivaldybei rūpi žmonės. Pasakymas, kad kažkurie skyriai taps finansine našta, skamba kone makabriškai. Juk juose gydomi Kėdainių krašto vaikai, gydomi darbingo amžiaus žmonės, susiduriantys su psichologinėmis problemomis. Arti paciento esančios psichinės sveikatos priežiūros paslaugos taip pat neretai esti gyvybiškai svarbios.
„Man ne tas pats, kas bus toliau. Ką mes pasakysime rajono gyventojams? Kad tikėtina, jog tris ligoninės skyrius uždarys?
Juk kalba eina apie mūsų žmones. Mūsų gyventojai mums nėra našta. Mes turime jiems suteikti geriausias sąlygas gauti paslaugas.
O dėl Akušerinio skyriaus tai ar nebus taip, kad dalis kėdainiečių moterų pagimdys greitosios automobiliuose? Gimdymui tinkamų sąlygų ten tikrai nėra. Ar Darius Kaminskas su greitosiomis važinės ir gimdymus priiminės mašinose?“ – pasipiktinimo neslėpė tarybos narys.
Į replikas Ligonių kasų vadovas atsakė, kad situacija „yra tokia, kokia yra“, o gimdymų automobiliuose visos Lietuvos mastu kasmet būna vos keli, tad ir nerimauti esą nėra ko.
V. Šiaudikis ramino, kad Kauno ligoninėse esanti įranga yra aukščiausio lygio, personalas itin aukštos kvalifikacijos.
Be kita ko, jo teigimu, ne vienas rajonas jau neturi Akušerijos skyriaus ir esą su tokiomis problemomis, apie kokias kalba mūsų krašto politikai, nesusiduria.
Prašė padėti
Tarybos narė Nijolė Naujokienė, ėjusi mero pareigas tada, kai prieš beveik dešimtmetį šalį krėtė kita sveikatos paslaugų sistemos reforma, bandė V. Šiaudikio išklausti ne statiško, biurokratinio atsakymo, o žmogiško patarimo, kaip išsaugoti skyrių, kurio Kėdainių moterims reikia.
„Kalbame taip ramiai, nors iš tiesų dalykai be galo sudėtingi.
Ne finansai pirmoje vietoje turi būti, o žmogiškasis faktorius. Jis yra itin svarbus, nes ne kam kitam, o savivaldai teks pakelti ir prisiimti atsakomybę dėl tokių pokyčių.
Mes ėjome per panašią situaciją prieš beveik dešimtmetį, kai kaimo ambulatorijas, kad išsaugotume žmogui paslaugą jo gyvenamoje vietoje, jungėme prie PSPC ir žinome, kaip tai sunku.
Jūs kraunate mums per didelę naštą, manau, turėtumėte ja pasidalinti.
Pas mus yra gal per penkiolika tūkstančių moterų, kurioms reikia Akušerijos ir ginekologijos skyriaus. Ką daryti, kad moteris neturėtų iš kokių Krakių ar Gudžiūnų važiuoti į Kauną? Žinote, visai nejuokinga, nes per pusantros valandos moteris tikrai gali pagimdyti automobilyje. Ką daryti? Ką mes galime padaryti, kad išlaikytume skyrių? Juk jūs žinote, galite mums pasakyti ir patarti“, – klausė politikė.
„Yra galimybė tapti regioninės ligoninės struktūriniu padaliniu.
Tada toji ligoninė prisiima atsakomybę dėl lovų ir skyrių išdėstymo. Tokia praktika Lietuvoje yra“, – kalbėjo Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius pridurdamas, kad tokia praktika, nors ir egzistuoja, tačiau nėra populiari.
Rūpi tik pinigai
Į pokalbį įsitraukęs Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjas D. Kaminskas neslėpė nusivylimo V. Šiaudikio žodžiais. Jo teiginiai apie tai, kad gimdymas Kaune yra saugesnis, esą čia yra mažesnės kvalifikacijos gydytojai, supykdė mediką. Maža to, jis tiesiai šviesiai rėžė, kad apsimetinėti, jog Ligonių kasai rūpi pacientai, nereikia.
„Gerbiamieji, kaip skyriaus vadovui man labai sunku klausytis kai kurių dalykų. Kai Virgilijus pasakė, kad mes negalime leisti pinigų, kaip turtingos šalys leidžia – žinote pabėgėliams greitai suradome šimtus milijonų, o čia savoms moterims, savoms mamoms pinigų neranda.
Man širdį skauda klausyti, kai jūs sakot, kad pas mus nėra kompetencijų. Mano akušerės yra ypatingai aukštos kvalifikacijos, nepaprastai aukštų kompetencijų medikės. Ką mes darysime su jomis? Visų juk į moterų konsultacijas nesutalpinsime.
Ligonių kasos pirmiausia rūpinasi pinigais. Įsitikinau tuo dirbdamas Seime, per ketverius metus darbo pamačiau tą labai aiškiai“, – rėžė D. Kaminskas.
Gimdyvės paliktos likimo valioje
Jis akcentavo, kad toli gražu ne keli gimdymai automobiliuose per metus įvyks, jei skyrius bus uždarytas ir gimdyves teks vežti į Kauną. Maža to, tam reikės ir daugiau greitosios medicinos pagalbos automobilių, kurių, pagal dabartinę informaciją, padaugės vos trimis. Ir šie trys papildomi greitosios automobiliai skirti ne Kėdainiams, o visai Lietuvai.
Skyriaus uždarymas gali vesti ir prie dar kitokių, moterų ir jų šeimų nepasitenkinimą keliančių scenarijų. Kai kurie jų gali baigtis net ir tragedijomis.
„Reikia suprasti, kad skyriuje darbas vyksta ne tik tada, kai moteris gimdo.
Pirmakartės mamos dažnai atvyksta ir kelis kartus iki gimdymo, sulaukusios paruošiamųjų sąrėmių, nes nežino, kada iš tiesų jau tas tikrasis gimdymas. Jos nori apsidrausti, jos nežino. Atvyksta, pasitikrina, grįžta namo toliau laukti, ir taip gali būti keletą kartų iki to tikrojo gimdymo laiko.
Neretai panašiai būna ir su daugiau atžalų turinčiomis moterimis.
Štai paskutiniame mano budėjime buvo du atvejai: atvyko trečiakartė mama, patikrinome ją ir išsiuntėme namo dar palūkėti, nes atsivėrimas tebuvo trys centimetrai. Po poros valandų ji grįžo jau su aštuoniais centimetrais ir mes ją guldėme gimdymui.
Po to, naktį, atvyko ketvirto vaikelio besilaukianti mama. Jai buvo nustatyta vaisiaus pirmeiga, mes jai per 25 minutes paruošėme operacinę ir operavome.
Sakyti, kad tokie atvejai reti tiesiog negalima.
Jei nebus skyriaus Kėdainiuose, kas tada bus? Ar su jomis greitosios automobilyje į Kauną važiuos akušerė ir gydytojas? Paramedikas, su visa pagarba jiems, tikrai negali pasirūpinti gimdyve, juoba jei situacija reikalauja chirurginės intervencijos.
O kas bus, kai pirmakartė mama atvyks apžiūrai ir ją Kaunas išsiųs namo? Jei ją atvežęs greitosios automobilis lauks, praktiškai jis bus išimtas iš mūsų rajono ir nesuteiks pagalbos kitiems skubiems atvejams.
Jei greitoji nelauks, kur dėsis gimdyvė? Lauks priėmime su paruošiamaisiais sąrėmiais? Vidury nakties? Kur ji dėsis?“ – galimus scenarijus piešė medikas.
Siūlo jungtis
D. Kaminskas ragino krašto politikus šioje situacijoje parodyti tvirtą stuburą ir kovoti už kraštiečių moterų ir jų šeimų poreikius. Sąjunga su didesne Kauno ligonine išeitų į naudą ir personalui, nes vyktų medikų rotacija.
„Galvokime apie bendradarbiavimo sutartis. Jei būtume vienas iš Kauno ligoninės padalinių, galėtume, kaip skyrius, likti.
Rotuotųsi medikai, į mūsų ligoninę atvyktų medikai iš Kauno, mūsiškiai dirbtų ten, keltume kvalifikacijas.
Jeigu rajono meras ir taryba bus tvirti, apgins mūsų krašto moterų teises, ir tai vienintelis variantas.
Šitas skyrius gelbėja moterų ir kūdikių gyvybes. Sakyti, kad Kaune kėdainietėms gimdyti bus saugiau, yra grynų gryniausia demagogija“, – kalbėjo D. Kaminskas.
Tiesa, į skyriaus vedėjo kalbą V. Šiaudikis replikavo, kad Kauno ligoninė jau dabar turi tris akušerinius padalinius ir, jo manymu, dar vieno padalinio Kėdainiuose tikrai nenorės.
Tarybos narė Aušrelė Kaminskienė paprašė savivaldybės vadovų suderinti krašto politikų ir SAM atstovų susitikimą, kurio metu būtų bandoma įtikinti neuždaryti Kėdainių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus.