Nekalta bakterija pavirto mėsėdžiu žudiku
Tarptautinė mokslininkų grupė, atlikusi genetinius tyrimus ir publikavusi mokslinį darbą, paskelbė, jog nežalingi mikroorganizmai vos per keturias mutacijas, įvykusias per 35 metus, pavirto mėsėdėmis bakterijomis. Nors tam tikram streptokokų porūšiui yra suteiktas „mėsėdžių“ titulas, jos tiesiogine prasme mėsos neėda. Bet jos gamina baltymą, kuris suskaido žmogaus odą, riebalus ir raumenis – prasidėjus skaidymo procesui, audiniai gana greitai numiršta.
Šios bakterijos sukeliama liga, vadinama nekrotizuojančiu fasciitu, yra labai sunkiai gydoma: nors antibiotikai padeda, tačiau neretai tenka atlikti ir odos persodinimo operacijas, ir galūnių amputacijas, bet net ir nepaisant šių pastangų labai dažni mirčių atvejai. Negydant infekcija būna mirtina 70 proc. atvejų.
Norėdami išsiaiškinti, kaip bakterija mutavo, mokslininkai išanalizavo daugiau nei 3615 streptokoko atmainų. Dažniausiai šie mikroorganizmai žmonėms nežalingi, jų nuolat gausu ant mūsų odos. Nors kai kuriais išimtiniais atvejais jos sukelia akių uždegimą, meningitą, plaučių uždegimą. Liūdniausiai garsėjanti streptokoko „A grupė“, linkusi sukelti didelę dalį mėsą ėdančios ligos epidemijų. Kai mokslininkai surinko pakankamą kiekį istorinių genomo duomenų, buvo nustatyta, kad dvi pirmosios mutacijos įvyko iki 1960 metų, trečioji mutacija – tarp 1960 ir 1970 metų, ketvirtoji – 1983 m. Dėl visų šių mutacijų derinio mirtina bakterijų atmaina galėjo ląsteles naikinančius toksinus gaminti didesniais kiekiais nei iki tol.
Pasak Nacionalinių sveikatos institutų epidemiologo Davido Morenso, iki šiol nebuvo padaryta nieko panašaus. Tai yra patogeniškas organizmas, kuris išsivystė iš kažko, kas nebuvo patogeniška, o vėliau pakito į tai, kas tapo ypatingai užkrečiama.
Pagrindinė šio tyrimo žinia – jis parodo, kad ir ateityje galimos panašios mutacijos, kurios vyks tokiu pačiu greičiu, kaip ir mėsėdėse bakterijose.
Kuriais atvejais mikrobai kelia grėsmę žmonių gyvybei
Lietuvos infektologų draugijos vicepirmininko prof. Alvydo Laiškonio ši žinia nešokiravo. Pasak jo, ir Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai paprasčiausi mikrobai, sukelia labai pavojingą komplikaciją – nekrozuojantį fastitą. Dažniausiai jis gresia žmonėms, turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Pasirodo, visur aplinkoje sutinkami streptokokai ar stafilokokai išskiria medžiagas, kurios ardo, skystina audinius. Infekcijai plintant kartais išpjauti visą židinį neįmanoma, nes apimamas labai didelis plotas, todėl neretai tenka amputuoti galūnę.
„Užsikrėsti mikrobais labai paprasta, nes aplinkoje jų daugybė. Jei silpną imunitetą turintis žmogus patiria traumą arba suserga kokia nors kita liga, gali išsivystyti komplikacija. Mes nuolat kontaktuojame su mikrobais, bet kai mūsų imuninė sistema yra gera, nieko nenutinka. O, tarkime, kai audiniai sutraiškyti, tai puiki terpė mikrobams daugintis. Dar viena problema susijusi su antibiotikų vartojimu, dėl kurių poveikio mikrobai mutuoja. Kai pradėjome vartoti antibiotikus, iš pradžių jie darė stebuklus. Jie ir dabar daro stebuklus žmonėms, kurie mažai jų vartoja. Tačiau kai antibiotikai tapo vos ne kaip maistas, mikroorganizmai prisitaikė ir išsiugdė atsparumą jiems. Todėl dabar panašių komplikacijų daugėja.
Audinių tirpimą sukelia tiek stafilokokai, tiek streptokokai, taip pat labai paplitusi dujinė gangrena, kurios sukėlėjai taip pat tirpdo audinius. Aplinkoje labai paplitęs ir sunkiai išnaikinamas auksinis stafilokokas. Jis išsiugdė tokį atsparumą, kad jo neveikia jokie antibiotikai. Užsikrėsti juo taip pat labai paprasta – buvo atliktas tyrimas, kurio metu ištirtas tam tikras skaičius laiptinių ir jose buvo rastas šis mikrobas“, - aiškino pašnekovas.
Pasak infektologo, iki šiol net šeimos gydytojai, norėdami apsidrausti nuo rimtų bėdų, iš karto skiria antibiotikus, kai jų nereikia. Tuo tarpu besaikis antibiotikų vartojimas ne naikina mikrobus, o juos pamaitina.
„Kaip ištyrė vienas mano doktorantas, apie trečdalį antibiotikų skiriami be reikalo, vaikams – dar dažniau, nes ir tėvai iš gydytojų reikalauja, kad skirtų antibiotikus. Būna, kad gydytoja iš pradžių jų neskiria, tačiau po 2-3 dienų vaikas vis tiek karščiuoja, galiausiai išrašomi antibiotikai ir situacija pradeda gerėti. Bet iš tiesų uždegimas praeina per 5-6 dienas, taigi gal jis būtų praėjęs ir be antibiotikų“, - svarstė A. Laiškonis.
Pasak jo, norint kovoti su mikrobais, reikia reguliariai valyti patalpas. Tiesa, kraštutinumai, kai sovietiniais laikais gimdymas buvo toks sterilus, kad į jį neleisdavo nei artimųjų, nei studentų, jau išgyvendinti. Tačiau bent kartą metuose pasidaryti generalinę tvarką išvalant visas kertes ir voratinklius, būtina. Taip pat būtina laikytis elementarios kasdienės higienos. Dažniausiai mikroorganizmais užsikrečiama oro lašeliniu būdu ir per rankas.
„Kiek yra pas mus prispjaudyta ant šaligatvių, kiek apskritai nešvaros aplinkoje. Visa tai mes parsinešame. Dar prisimenu laikus, kai būdavo normalu nukritus vaiko žindukui jį apseilėti ir duoti atgal. Tačiau tokiu būdu atiduodami ir visi mikrobai, pavyzdžiui, burnoje gali būti sugedusių dantų. Pagaliau mes su studentais darėme tyrimą bažnyčiose. Paaiškėjo, kad švęstame vandenyje tiesiog knibžda mikrobų“, - pasakojo infektologas.
Žmonės parsiveža egzotinių mikrobų, kurių medikai neatpažįsta
Pašnekovo teigimu, mikrobai turi puikų sugebėjimą prisitaikyti, išgyventi ir pratęsti savo giminę. Ne veltui tai svarbiausias biologinis dėsnis. Pavyzdžiui, Indijos vandenyne buvo paplitusi uodų platinama virusinė liga čikungunija, kuri pasireiškia gripo simptomais, pakenkia sąnarius. Šie uodai netyčia buvo pervežti į Pietų Italiją ir puikiai įsikūrė kapuose. Jiems labai tiko pūvantis vanduo, kuriame mirksta gėlės. Dabar šie uodai jau vadinami vietiniais.
Taip pat jau kaip apie normalų reiškinį kalbama apie oro uostų maliariją. „Tarkime, žmogus Romoje įsėdo į lėktuvą, kuris atskrido iš Dramblio Kaulo. Lėktuve buvo užsilikęs maliarinis uodas, kuris įkando žmogui. Jis grįžo į Berlyną ir susirgo maliarija, nors niekada nėra buvęs Afrikoje. Žinant, kad uodas gali nuskristi 3-4 km, šiuo metu apie kiekvieną oro uostą galima užsikrėsti maliarija, nes uodai iš tiesų atvežami su prekėmis arba salone. Beje, jei pas mus būtų ilgos vasaros su ne žemesne kaip 16 laipsnių temperatūra, taip pat galėtų vystytis maliarija“, - teigė A. Laiškonis.
Pasak jo, žmonės, daug keliaudami, šiais laikais turi labai didelę tikimybę atsivežti įvairiausių egzotinių bakterijų. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai žmogus šlapinosi krauju, o priežasties rasti niekaip nepavyko. Gerai išklausinėjus paaiškėjo, kad jis buvo Afrikoje ir maudėsi ežeruose, kuriuose gyvena viena kirmėlė. Jos lervos prasigraužia pro sveiko žmogaus odą, lokalizuojasi apie šlapimo pūslę ir jos sienelėse apsigyvena. Žmogui judant pūslelės sienelėje plyšta ir žmogus šlapinasi krauju. Gydymas labai paprastas – keturios tabletės, bet nustatyti diagnozę buvo labai sunku, nes tyrimai nieko nerodė.
Ne mažiau aktuali Lietuvoje ir stabligė, kurios sukėlėjas gali išlikti sporose dešimtmečius ar šimtmečius. Stabligės mikrobas, pavyzdžiui, arklių organizme yra normalus įnamis, bet savo sodus juk tręšiame gyvulių išmatomis. Taigi susižeisti dirbant sode tikrai pavojinga. Stabligė sukelia labai skausmingus raumenų spazmus, dėl kurių gali ištikti net mirtis. Sovietmečiu būta net jos protrūkio, nes kolūkiai būdavo kuriami net tose žemėse, kuriose anksčiau laidoti kritę gyvuliai. Pastaruoju metu taip pat kasmet registruojami pavieniai stabligės atvejai.
Bakterija, kurios vienintelis gydymas – galūnių amputacija
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus susiduria su dar ypatingesniais mikrobų mutacijos atvejais.
„Dažniausiai bakterijos, pakliuvusios į organizmą, pavyzdžiui, įsipjovus pirštą, blogiausiu atveju suformuoja tik pūlinį. Tačiau, kaip manoma, dėl aplinkos užterštumo ir pokyčių pasaulyje, silpnėjančio žmonių imuniteto, ta pati streptokokų kilmės bakterija sukelia šliaužiančią infekciją. Kitaip tariant, po oda ji ima šliaužti per visą kūną, tačiau išoriškai jos nesimato. Ją galima pamatyti tik prapjovus kūną. Vienintelis simptomas – skausmas, bet skaudėti gali dėl daugybės priežasčių. Dėl kiekvieno skausmo juk nepulsi žmogaus pjaustyti. Tačiau norint išgelbėti žmogų, reikia laiku atpažinti šią bakteriją ir iškart amputuoti galūnę. Deja, tenka taikyti tokį labai drastišką gydymo būdą. Ši bakterija pradeda keliauti per visą kūną, todėl ją gai sustabdyti tik amputacija. Rizikos kriterijų šios bakterijos pasireiškimui kol kas neatrasta – nebūtinai žmogus turi būti nusilpęs ar ligotas. Nuo šios bakterijos yra mirusi viena iš „Mis Brazilija“ laimėtojų. Iš pradžių ji prarado abi kojas, tačiau medikams vis tiek nepavyko jos išgelbėti“, - pasakojo traumatologas.
Kodėl taip elgiasi ši bakterija, kol kas nežinoma. Bakterija apsigyvena ant plėvelės, kuri dengia audinius po oda, ir šliaužia, užkrėsdama visą tą plėvelę, todėl pavėlavus žmogaus nebeįmanoma išgelbėti. Medikams kelia nerimą, kad anksčiau tokie atvejai būdavo retenybė, tačiau dabar sutinkami vis dažniau, nors net gydytojai jos dažnai neatpažįsta, o ką jau kalbėti apie pačius pacientus. Žmonės dėl bakterijos keliamo skausmo gana ilgai nesikreipia į gydytojus, o kai kreipiasi, jokių pakitimų – nei kraujyje, nei audiniuose taip pat nerandama. Diagnozavus šią bakteriją paaiškėja, kad žmogus prieš 1-2 savaites buvo patyręs traumą arba įsidūręs tą vietą.
„Taigi nors mes užsiimame įvairiomis sudėtingomis žaizdomis, pati pavojingiausia infekcija jokių išorinių požymių neturi. Net aukščiausios kvalifikacijos medikai šios bakterijos gali neatpažinti. Štai ir dabar turiu pacientę, kurią kolegos atsiuntė pas mus dėl įtartino skausmo. Laimė, spėjome nustatyti diagnozę, tačiau moteris prarado ranką. Užleidus ligą žmonės jau patenka su kraujo užkrėtimu, o priežasties rasti nepavyksta, nors visas organizmas pažeistas bakterijos. Koja atrodo kaip koja, ranka kaip ranka. Kartais būna patinimas, bet dažniausiai net ir to nėra. Blogiausia, kad bakterija nepasiduoda gydymui antibiotikais. Yra buvę ir labai drastiškų atvejų – teko matyti moterį, kuri dėl to prarado visas keturias galūnes. Žmonės iš tiesų praranda po vieną-dvi kojas, po ranką. Ir šių atvejų daugėja, mes jau turime įsijungę pavojaus skambutį“, - teigė medikas.