„Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Lietuvoje yra paremtas žmogaus teisių principais. Ir tai yra labai svarbu. Tie principai įtvirtinti Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatyme, kuris, aišku, turi vieną nuostatą – nediskriminuoti pacientų ir dėl kalbos“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.
Šį klausimą viešai imta aptarinėti po to, kai žinoma vaikų ligų gydytoja Indrė Plėšytė-Alminė viešai paskelbė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba.
„Negaliu atsisakyti savo vertybių. Nuo šiandien nebeteiksiu konsultacijų rusų kalba, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams. Jei mano konsultacijos prireiktų pacientams, kurie nekalba lietuvių ar anglų kalbomis, paslaugos bus teikiamos tik dalyvaujant kvalifikuotam vertėjui. Tokios vertimo paslaugos turi būti apmokėtos paties paciento lėšomis“, – rašoma pirmadienį publikuotame medikės įraše feisbuke.
Savo ruožtu M. Jakubauskienė, pažymi, kad visi šalyje dirbantys medikai yra įsipareigoję paslaugas teikti lietuvių kalba. Užsienio kalba paslaugas suteikti gali tik tie medikai, kurią ją moka pakankamai gerai, akcentuoja ministrė.
„Medikai turi kalbėti valstybine kalba. Jeigu jie turi pakankamą gebėjimą ir kompetenciją konsultuoti pacientą užsienio kalba, tai yra puiku, pridėtinė vertė, tačiau medikas neturi įpareigojimo ir imperatyvo konsultuoti užsienio kalba pacientą, jeigu jis negali to kvalifikuotai padaryti ir suteikti tuo pačiu kokybiškos paslaugos“, – sakė ministrė.
„Visgi, jeigu gydytojas ar slaugytoja ar registratorius negali tinkamai pakonsultuoti paciento jo gimtąja kalba, tai (…) gydymo įstaiga turėtų pasiūlyti kitą specialistą, kuris gali kalbėti ta kita kalba, nes medikai yra išsilavinę ir paprastai moka daugiau negu vieną kalbą. Na o jeigu toje gydymo įstaigoje neatsiranda nei vieno (…), kuris galėtų kalbėti paciento gimtąja kalba, (…) tuomet reiktų pasiūlyti paslaugą kitoje gydymo įstaigoje“, – pridūrė ji.
SAM vadovės teigimu, kitose šalyse tokiu atveju pasitarnauja ir vertėjai.
„Toks sprendimas visai galimas daugelyje kitų šalių, kur migrantų srautai yra didesni ir pacientų, kalbančių kitomis kalbomis, net ne ES šalių kalbomis, yra žymiai daugiau, dalyvauja vertėjai arba kultūriniai mediatoriai“, – kalbėjo M. Jakubauskienė
Vis dėlto, ji tikino kol kas nematanti poreikių imtis pokyčių šioje srityje.
„Man atrodo, kad Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatymas tą pakankamai aiškiai nustato, kad mes gerbiame žmogaus teises, taikome nediskriminavimo principą, kurį sveikatos priežiūros įstaigos savo gydymo įstaigos lygmenyje pakankamai gražiai ir tvarkingai gali įgyvendinti“, – sakė ministrė.
Diskusiją dėl konsultacijų teikimo rusų kalba socialiniame tinkle užkūrusi gydytoja I. Plėšytė-Alminė Delfi.lt teigė, jog toks jos apsisprendimas buvo nulemtas asmeninių vertybių.
„Tai buvo asmeninis mano sprendimas. Karo kontekste, kai matome, kas vyksta aplink, o aš tuo labai domiuosi, pradėjau jausti vidinį pasipriešinimą kalbėti rusiškai. Aš gyvenu Lietuvoje, mokiausi lietuvių kalba ir neprivalau teikti konsultacijų rusiškai“, – kalbėjo medikė.
Antradienį gydytoja sutiko pasidalinti mintimis, kas nulėmė priėmė tokį sprendimą, bei papasakojo atvejus, kai pacientai įžūliai renkasi kalbėti rusiškai nė nepaklausę, ar šia kalba gydytojai išvis kalba. Kartu ir iškėlė svarbų klausimą: kodėl privalome kalbėti rusiškai, jei to daryti nenorime?
Visą „Delfi“ tekstą su I. Plėšyte-Almine rasite čia.