Medikai pripažįsta mitybos poveikį sveikatai, bet žmonių nemoko
Pirmosios Europoje tarptautinės Gyvenimo būdo medicinos konferencijos, kurią surengė Ann Wigmore fondas, prie vieno stalo susėdę visuomeninių organizacijų ir akademinės medicinos sluoksnių atstovai, diskutavo apie tai, ar širdies ir kraujagyslių ligas, kurios tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nusineša daugiausiai gyvybių, galima išgydyti keičiant mitybą.
Pasak chirurgo dr. Dariaus Kubiliaus, šios konferencijos metu bandyta mažinti iki šiol vis dar egzistuojančią priešpriešą tarp medikų ir sveiką gyvenseną propaguojančių visuomeninių organizacijų, atstovaujančių žmonių troškimus ir žmonių tikslus būti sveikesniems.
„Šiuo metu, kai paklausia pacientas, sergantis, pavyzdžiui, skrandžio refliuksu arba gastritu, ką valgyti, gydytojas jam pataria nevalgyti riebaus, aštraus ir kepto maisto. Tačiau iš tiesų nė vienam pacientui šios rekomendacijos nepadeda atsikratyti ligos, kadangi jos labai abstrakčios ir netikslios. Todėl ir labai daug tyrimų rodo, kad pacientams rekomendavus laikytis tam tikros dietos arba pakeisti gyvenimo būdą, norimų tikslų nepasiekiama“, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, pastaruoju metu pažymima, kad nors prevencijos srityje padaryta daug pasiekimų, gydytojai į šį procesą pakankamai neįsijungia. Jie tik diagnozuoja ligas, bet prevencijos metodų savo darbe nenaudoja, nepasako pacientams, kaip jie toliau turėtų gyventi, arba pasako nepakankamai aiškiai, tuo tikslu nesusitinka su pacientais pakartotinai. Gydytojams svarbu skubiai diagnozuoti ligą ir skirti gydymą, kad pacientas kuo greičiau pagytų. Tuomet ir gydymo įstaigai rentabilu, ir pacientui naudinga. Taigi užveda gydymo karuselė, užuot dalį laiko skyrus prevencijai, kad pacientas gyventų sveikiau ir rečiau kreiptųsi į gydytojus, taptų darbingesnis.
Stebinantys mediko rezultatai
Pagrindinė C. Esselstyno taikomos mitybos taisyklė – pacientas turi nevalgyti gyvūninio maisto (taip pat ir pieno produktų bei kiaušinių) ir nenaudoti jokių papildomų riebalų, taip pat aliejaus, išbraukti iš mitybos raciono cukrų ir baltus miltus, o valgyti pilnos struktūros maistą – daug daržovių, iš kurių labai svarbios lapinės, ankštinių, sveikų (nešlifuotų) grūdų. Pasak jo, labai svarbu, kad gydytojas palaikytų su pacientu nuolatinį kontaktą, nes žmogui nėra taip paprasta pakeisti mitybą, suprasti, kurie produktai yra netinkami. Mat vien prie augalinio maisto pereiti neužtenka, reikia valgyti pilnos struktūros augalinį maistą, t. y. tokį, kaip jis yra užaugęs.
Medikas, daugybę metų tyrinėjęs širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius pacientus, įsitikinęs, kad tai maisto sukelta liga. Kitaip tariant, atsisakę maisto, kuris pažeidžia kraujagysles, mes beveik šimtu procentų galime sumažinti ligos komplikacijų – insulto ir infarkto – tikimybę.
Ką parodė Lietuvoje vykęs trijų mėnesių eksperimentas
„Mes tik koregavome jų mitybą, neskyrėme cholesterolį mažinančių vaistų, nors C. Esselstynas greitesniam rezultatui pasiekti juos rekomenduoja. Tačiau visi mūsų atrinkti pacientai pageidavo jų nevartoti. Mūsų rezultatas buvo ne toks ryškus. Per pirmą mėnesį mums pavyko sumažinti pacientų cholesterolio lygį dviem vienetais, tačiau po to kritimas sustojo ir po trijų mėnesių cholesterolis išliko panašus. Reikia pripažinti, kad pacientams nebuvo lengva. Tačiau sumažėjo jų kūno masės indeksas, kraujospūdis. Taigi mes įvardijome tyrimo rezultatus kaip pozityvius ir nusiteikę tęsti toliau.
Kai klausėme pacientų, kas jiems buvo sunkiausia, jie nurodė, kad sunku buvo atsisakyti saldainių ir pieno produktų, o štai dėl mėsos didelių sunkumų nekilo. Taip pat buvo sunku atsisakyti aliejaus, juos šiek tiek vargino alkio jausmas. Ir dar viena problema, kad jiems reikėjo glaudesnio kontakto su gydytojais. Pirmą mėnesį mes su jais susitikome net keletą kartų, o vėliau bendravome tik kartą per mėnesį ir rezultatai akivaizdžiai buvo prastesni. Kaip vėliau išsiaiškinome, jie padarė klaidų, kurias nurodo ir C. Esselstynas: jie leido sau kažko truputį suvalgyti – galiuką sūrio, šlakelį pieno. Tačiau pasiekti rezultatų galima tik tuomet, kai tam tikrų produktų atsisakoma visiškai. Pavyzdžiui, vienas pacientas atviravo, kad jis neįsivaizduoja vasaros be šaltibarčių. Kitas niekaip negalėjo atsisakyti silkės ir jo cholesterolio lygis niekaip nekrito žemiau 5. Kai pagaliau jam pavyko atsisakyti silkės, jo cholesterolio rodiklis nukrito žemiau 4“, - pasakojo D. Kubilius.
Pasak mediko, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, svarbiausias kraujo rodiklis ir yra cholesterolio lygis kraujyje. Šiuo metu rekomenduojama bendrojo cholesterolio reikšmė yra mažiau nei 5,2 mmol/l, tačiau, pašnekovo teigimu, jis turėtų būti kur kas mažesnis. Kaip rodo tyrimai, norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, t. y. infarkto arba insulto, mūsų cholesterolis neturi būti didesnis kaip 3,8. Kinijos kaimo vietovėse, kuriose retai pasitaiko vainikinių arterijų liga, gyvenančių žmonių normalus cholesterolio kiekis kraujyje yra nuo 2,33 iki 3.88 mmol/l.
„Svarbu ir tai, kad jeigu mes cholesterolio lygį kraujyje sumažinsime tik vaistais, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos nesumažinsime, nes kraujagyslių endotelis, kuris labai reikšmingas apsaugai nuo aterosklerozės ir jos komplikacijų, ir toliau bus pažeidžiamas į organizmą patenkančių gyvūninių baltymų kartu su cholesteroliu ir sočiosiomis riebalų rūgštimis. Jį taip pat pažeidžia ir išgryninti angliavandeniai – cukrus bei balti miltai. Todėl pasikliauti vien vaistais neįmanoma, būtinai reikia keisti gyvenimo būdą ir pirmiausiai mitybą“, - teigė D. Kubilius.
Kokį maistą reikia valgyti, jei atsisakoma riebalų
Pasak mediko, pereinant prie augalinės mitybos be riebalų labai svarbu valgyti pilnos struktūros augalinį maistą, nes tik jame yra visos mums biologiškai reikalingos medžiagos.
„Iš maisto mes pirmiausiai gauname energijos, bet jei valgome cukrų, baltus miltus, šlifuotus ryžius, gryną aliejų, gauname išskirtinai tik energijos, neretai su aukštu glikemijos indeksu, o medžiagų, kurios reikalingos mūsų organizmui, tokiame maiste mažai. Taigi gauname tik išgrynintą energiją, kurios didelė koncentracija mūsų organizmui – taip pat iššūkis. Pilnos struktūros maistas, kas ypatingai svarbu, turi ir skaidulinių medžiagų, kuriomis minta mūsų žarnyno mikroflora, gaminanti mums vitaminus ir kitas svarbias medžiagas. Valgant tokį maistą praktiškai nereikia jokių papildomų vitaminų, nes juos visus gauname su maistu ir daug geriau įsisaviname nei sintetinus“, - patarė pašnekovas.
Pasak jo, kad būtume sveiki, turime gauti daug termiškai neapdoroto maisto, žinoma, jo kiekis svyruoja ir nuo sezono. Tačiau mes išsaugosime gerą sveikatą, jei dalį maisto termiškai apdorosime. Taigi visišku žaliavalgiu tapti nebūtina, nors tikrai galima.
„Šiuo metu kitaip besimaitinantys žmonės pas mus vis dar kritikuojami ir net pašiepiami, nors iš tiesų žmogus turi teisę maitintis taip, kaip nori, jei neturi mitybos nepakankamumo. Tik tokio žmogaus sveikata, kaip pabrėžia pasauliniai ekspertai, turi būti stebima dėmesingiau, nes šitaip maitinantis lengviau turėti mitybos nepakankamumą“, - pasakojo D. Kubilius.