Deja, šiems laimėjimams dabar iškilusi itin didelė grėsmė. Dėl per didelio ar netinkamo antimikrobinių medžiagų naudojimo (tiek ūkiuose, veterinarijoje, tiek žmonių sveikatos apsaugos srityse) atsiranda ir vis labiau plinta daugeliui vaistų atsparios bakterijos. Jei nebus imtasi efektyvių veiksmų dabartinėms tendencijoms sustabdyti, rizikuojame sulaukti laikų, kai visi antibiotikai nebeturės jokio poveikio ir paprastos žaizdos bei infekcijos sukels didelį pavojų ir net mirtį, o įprastinės medicininės procedūros taps labai rizikingos.
Tiesa, socialinės ir ekonominės šios grėsmės pasekmės jaučiamos jau kurį laiką. Manoma, kad dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) vien ES per metus miršta 25 000 asmenų, o visame pasaulyje – 700 000 asmenų. Prognozuojama, kad ateityje šie skaičiai sieks milijonus.
Susimąstyti priverčia ir kita prognozė – manoma, kad 2050 m. dėl AAM gali mirti daugiau asmenų nei nuo vėžio.
Ką ir kaip reikia keisti – apie tai trečiadienį, minint Europos visuomenės informavimo apie antibiotikus savaitę, Briuselyje diskutavo Europos Komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir kiti mūsų ateičiai neabejingi specialistai.
Veiksmų planas „Viena sveikata“
Bet ši problema nėra nauja. XX a. dešimtajame dešimtmetyje pripažinus, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, politikai ir sveikatos sistemų atstovai ėmė rengti įvairias iniciatyvas bei veiksmų planus medicinos ir veterinarijos, maisto produktų ir pašarų bei mokslinių tyrimų sektoriuose. Štai ir prieš 6 metus susitikę Europos šalių atstovai kalbėjosi apie tą patį ir nusprendė, kad metas imtis veiksmų. Tąkart pasirašytas veiksmų planas aprėpė septynias sritis, kuriose priemonių reikia imtis pirmiausia:
- tinkamo antimikrobinių medžiagų naudojimo žmonėms ir gyvūnams gydyti užtikrinimas;
- mikrobų sukeliamų infekcijų ir jų plitimo prevencija;
- naujų veiksmingų antimikrobinių medžiagų arba pakaitinių gydymo priemonių kūrimas;
- tarptautinis bendradarbiavimas siekiant sumažinti AAM pavojų;
- medicinos ir veterinarijos stebėsenos bei kontrolės gerinimas;
- moksliniai tyrimai ir inovacijos;
- komunikacija, švietimas ir mokymas.
Ar jau matome rezultatus?
Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis renginyje sutiko, kad dabar antibiotikai praranda veiksmingumą nerimą keliančiu greičiu. Didelė problema – antibiotikų skyrimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Jis pabrėžė, kad EK nesėdi sudėjusi rankų – vienas pavyzdžių yra veiksmų planas „Viena sveikata“.
AAM yra geras bendros sveikatos koncepcijos pavyzdys, kai žmogaus sveikata yra susijusi su gyvūnų sveikata ir aplinka. Visgi tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje žmonių AAM didesnis nei gyvūnų srityje.
Per ateinančius metus EK ketina peržiūrėti įstatyminę ūkinės veiklos priežiūros bazę, kad fermų gyvūnai nebūtų šeriami antibiotikais, o žmonių nepasiektų tokia mėsa. Bus dirbama skleidžiant informaciją, kad antibiotikai nebūtų skiriami pacientams be reikalo. „Aš nieko nekaltinu, tačiau reikia pagaliau užkirsti kelią tokiems atvejams, kai antibiotikai skiriami virusams gydyti“, – pabrėžė eurokomisaras. Taip pat šiam iššūkiui bus skiriama daugiau finansinių išteklių – jų ypač reikės tiriamiesiems darbams atlikti, naujiems vaistams kurti.
V. Andriukaitis akcentavo, kad jei nieko nedarysime dabar, vėliau mokėsime didesnę kainą ateityje. Apskaičiuota, kad dėl AAM vien ES kasmet patiriama 1,5 mlrd. EUR išlaidų dėl sveikatos priežiūros ir mažesnio našumo. Pasaulio bankas įspėjo, kad 2050 m. vaistams atsparios infekcijos galėtų padaryti tokią pačią pasaulinę žalą ekonomikai kaip 2008 m. finansų krizė.
„Susiimti“ gali visos šalys
Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato generalinis direktorius Xavieras Prats Monné pasakojo, kad penicilino išradėjas Aleksandras Flemingas atsiimdamas Nobelį perspėjo, kad ateityje žmonija susidurs su antibiotikų vartojimo pavojais.
„AAM yra tarsi klimato kaita prieš dešimt metų. Visi supranta, kad tai – problema, bet ji tavęs neparklupdys rytoj, tad šiandien dar per daug nesijaudini. Mūsų bendruomenė, reikia pripažinti, yra šiek tiek susiskaldžiusi – gydytojai, slaugytojai, veterinarai, sveikatos apsaugos ministrai nori įveikti AAM iššūkį, tačiau vieni, grupėmis, jie nieko nepasieks. Šiandien čia susirinkome ne gailėti savęs, o kelti viltį, kad įstatymų leidėjai turi didelę galią“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį paminėjo Ispaniją ir Olandiją – pastaroji sugebėjo pakeisti situaciją, ir antibiotikai nebėra vaistinėse lengva ranka duodami be gydytojo recepto. „Susiimti“ gali visos šalys.
„Mes turime daug įstatyminių ginklų ir turime jais pasinaudoti“, – ragino Xavieras Prats Monné.
Robertas-Jan Smits, EK atsakingas už inovacijas ir tyrimus, informavo, kad AAM problemai įveikti EK per ateinančius trejus metus ketina skirti 200 mln. eurų.
„Reikia ieškoti naujų vaistų, tačiau kartu – ir alternatyvų, kad nereikėtų skirti stipriausių vaistų. Mūsų kūnai yra skirtingi ir skirtingai kovoja su liga, todėl norime suteikti gydytojams alternatyvių gydymo galimybių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais programos „Horizontas 2020“ prizą atsiėmė nedidelė švedų įmonė, sukūrusi įrankį, leidžiantį labai greitai nustatyti, ar pacientui reikalingi antibiotikai. Kita įmonė pasiūlė inovaciją, kaip apsaugoti žarnyno mikroflorą, kad jos nesuniokotų antibiotikai. Į tokias veiklas investuosime ir toliau“, – sakė jis.
Situacija skirtinga
ECDC direkorė Andrea Ammon pristatydama savo atstovaujamos organizacijos tyrimus sakė, kad 2016 m. antibiotikams atsparios bakterijos Europoje buvo pasklidusios labai nevienodai. Prastesnė situacija, jos teigimu, yra Europos pietuose.
„Šalyse, kurios žemėlapyje pažymėtos dar ne degančia raudona, tačiau geltona spalva, reikia paskubėti, kol situacija dar suvaldoma, nes vėliau išlaidos ir pavojai bus daug didesni“, – sakė ji.
Pagrindiniais „priešais“ A. Ammon įvardijo šias bakterijas – auksinį stafilokoką (staphylococcus aureus), Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae ir kt. Acinetobacter rūšys kelia nemažą pavojų ir Baltijos šalims. 2013–2016 m. net 7 EU šalys iš 25 informavo apie Enterococcus faecium atsparumą įprastam gydymui.
A. Ammon teigimu, turime orientuotis ir atlikti tris svarbiausius žingsnius – atsakingai vartoti antibiotikus, tinkamai kontroliuoti infekcijas, susirgus pacientams (infekcijų kontrolė ligoninėse), ir kurti naujas antimikrobines medžiagas.
„Supraskime: vos vienas žmogus, „nešiojantis“ antibiotikams atsparią bakteriją, gali sukelti infekcinę epidemiją ligoninėje“, – sakė specialistė.
PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab pridūrė, kad AAM – ne tik Europos problema.
„Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms plinta taip greitai dėl to, kad atsparūs mikrobai nepaiso sienų. Veiksminga infekcijų prevencija ir kontrolė yra vieni iš mūsų ginklų spręsti šią visuotinę grėsmę sveikatai. Šiais metais, dešimtą kartą minint Pasaulinę antibiotikų sąmoningumo savaitę, PSO ragina sveikatos priežiūros darbuotojus Europos regione užkirsti kelią atsparumui antimikrobinėms medžiagoms plisti – pasirūpinti tinkama rankų higiena“.
Nebeveikia paskutinės kartos antibiotikai
Itin svarbu sukurti naujus antibiotikus, tačiau tai nėra lengva. Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius 20 metų žymiai lėčiau atrandamos, kuriamos, gaminamos ir pateikiamos rinkai naujos antimikrobinės medžiagos. Iš ankstesnių duomenų matyti, kad sėkmės rodiklis šioje srityje mažas: tik 1 iš 16 antibiotikų, dėl kurių atliekami ankstyvos stadijos moksliniai tyrimai, pasiekia klinikinio skyrimo pacientams etapą.
Be to, reikia suprasti, kad ši problema nepriklauso vien nuo mūsų individualaus antibiotikų vartojimo. Žmonės gali užsikrėsti atspariomis bakterijomis nuo gyvūnų per maisto grandinę arba tiesioginio sąlyčio metu.
XX a. dešimtajame dešimtmetyje pripažinus, kad AAM kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, Komisija ėmė rengti įvairias iniciatyvas bei veiksmų planus medicinos ir veterinarijos, maisto produktų ir pašarų bei mokslinių tyrimų sektoriuose. Šiandien paskelbtas veiksmų planas yra naujausia Komisijos priemonė, kuria siekiama spręsti AAM problemą.
Trečiadienį paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ES masto duomenys apie atsparumą antibiotikams rodo, kad Europoje didėja atsparumas paskutinės kartos antibiotikams.
Pavyzdžiui, ligos sukėlėjų, dėl kurių ligoninėse dažnai susergama plaučių uždegimu ir šlapimo takų infekcijomis, atsparumas vaistams didėja visoje ES, o keliose šalyse, kaip matėte žemėlapiuose, yra itin didelis.
Bulgarijos atstovė konferencijoje pasakojo, kad jos šalis (žemėlapyje figūruojanti raudonai) susiduria su dviem didelėmis problemomis – mažas BVP, skiriamas sveikatos apsaugai, ir infekcijų kontrolės tęstinumo nebuvimas, nes sveikatos apsaugos ministrai keičiasi kas keletą metų. Olandijos atstovas pasakojo, kad, nors jo šalis jau pažengė kovodama su AAM, tačiau grėsmė niekur nedingo - žmonės keliauja (tiek toli į rytus, tiek arčiau – į rizikingas pietų Europos šalis) ir „parsiveža“ antibiotikams atsparių bakterijų.