„Liepia važiuoti autostrada, o esame bulvių lauke“

Odontologų rūmų atstovas Bronius Einars teigė, kad patys odontologai nėra nusiteikę prieš naujoves, tačiau sistema yra visiškai jiems nepritaikyta.

„Privalome naudotis e.sveikata, teisės aktai tai nurodo nuo 2018 metų. Ir mūsų bendruomenė nuo pačios pirmos dienos kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Prašėme, kad sudarytų sąlygas mums dirbti. Bet į mūsų prašymus nebuvo atsiliepta. Siūlėme, kad galime atvežti ekspertus iš Estijos, kurie jau turi tokias sistemas. Tačiau viskas buvo ignoruota“, – sakė B. Einars.

Pasak jo, yra paskelbtas teisinis reikalavimas, pagal kurį būtina prisijungti prie sistemos, tačiau kaip teisingai tai padaryti ir su ja dirbti, sąlygų sudaryta nėra.

„Visa atsakomybė yra mums. Galėčiau duoti palyginimą su didžiaisiais Vokietijos greitkeliais, kuriuose nustatytas minimalus 120 km/h greitis. Pas mus su e.sveikata yra tas pats, progresuojame, einame į priekį, privalome „važiuoti“ ne mažesniu greičiu nei 120 km/h, tačiau viskas yra tik ant popieriaus, o realybėje mes stovime bulvių lauke“, – kalbėjo pašnekovas.

B. Einars teigimu, daugumai odontologijos procedūrų iš pacientų reikia rašytinio sutikimo, o to į e. sveikatą įvesti neįmanoma. Yra ir daugybė kitų dokumentų, kurių odontologai į sistemą tiesiog negali surašyti.

„Mums kyla administracinė našta ir, tikėtina, mažės laikas pacientui, nes tuos darbus reikia padaryti čia ir dabar. Atsiranda didesnė klaidų tikimybė“, – kalbėjo B. Einars.

Ministerija reikalauja to, ko neįmanoma įvykdyti

Pasak A. Gerliakienės, nors į Sveikatos apsaugos ministeriją buvo kreiptasi ne vieną kartą, jokių atsakymų nebuvo gauta.

„Su Registrų centru bendradarbiaujame labai sklandžiai, tačiau jie yra sakę, kad nėra užsakymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos paruošti sistemą odontologų sektoriui“, – sakė A. Gerliakienė.

A. Gerliakienė pabrėžia, kad SAM reikalauja to, ko tiesiog negalima įvykdyti – taip odontologai iškart yra verčiami pažeisti įstatymus.

Auristida Gerliakienė

Odontologinių paslaugų kainos kils

Kai kurie odontologai jau užsimena, kad dėl susiklosčiusios situacijos gali tekti kelti paslaugų įkainius. Pasak pašnekovės, prie to prisideda ir susiklosčiusi geopolitinė situacija.

„Tikriausiai taip, kainos gali didėti. Tos įstaigos, kurios neturi sutarčių su Ligonių kasomis, turi išsilaikyti pačios, todėl kainodara tikriausiai bus peržiūrima. Reikia paminėti, kad Ligonių kasų kainodara yra neperžiūrėta praktiškai nuo 1996 metų, o kompromiso ar dialogo su jais neįmanoma rasti“, – sakė A. Gerliakienė.

Kol kas, pasak A. Gerliakienės, sunku prognozuoti, kiek galėtų kilti kainos privačiose įstaigose, bet kad taip nutiks, jau beveik neabejojama. Be to, numatoma, kad odontologijoje kils prietaisų kainos, o tai irgi atsilieps pacientams.

Sistema tokia nepatogi, kad tenka pirkti papildomas

Pasak J. Dūdienės, pacientams skiriamas laikas iš šeimos gydytojų pusės netrumpės, tačiau tai bus kompensacija iš gydytojų laiko sąskaitos.

„Kai būna sistemos strigimai, skiriame savo viršvalandžius po darbo, kad galėtume suvesti pacientų informaciją. Būna, kad pacientas nuvyksta konsultuotis į polikliniką, o registratūra sistemoje nemato jo siuntimo. Arba nuvykus į vaistinę negali atsiimti vaistų, nes stringa elektroniniai receptai. Tokiu atveju gaištamas bendras laikas“, – sakė J. Dūdienė.

Jurga Dūdienė

Gydytoja pasakojo, kad prieš kurį laiką buvo dingę visi išrašyti receptai ir gydytojai nebegalėjo matyti, kokius vaistus gėrė pacientai.

„Sistema nėra sklandžiai veikianti ir mes nuolat susiduriame su tuo, kad pacientai grįžta pasikonsultuoti, o mes nebematome seniau atliktų įrašų. Pavyzdžiui, didžiųjų poliklinikų ir ligoninių, nes jie naudoja savas komercines sistemas, kurios jiems patogios“, – kalbėjo pašnekovė.

Tokiu atveju reikia atlikti dar papildomus veiksmus, kad būtų įmanoma matyti tokius įrašus.

J. Dūdienė neslepia, kad dėl e. sveikatos trikdžių yra tekę grįžti ir prie paprastų popierinių kortelių.

„Kažkurią vasarą, kai buvo didelė liūtis, užpylė visus Registrų centro serverius. Tada netekome darbo su visa e. sveikata. Reikėjo ne tik pacientų korteles vėl naudoti, bet ir senąsias popierines receptų knygeles“, – sakė gydytoja.

Tačiau šiuo metu didžiausia problema tapo privalomas nurodymas prie e. sveikatos prisijungti visiems odontologams. Mat jiems ši sistema yra visiškai nepritaikyta. J. Dūdienės teigimu, didesnės odontologų įstaigos gali sau leisti nusipirkti papildomas komercines sistemas, kurios padės dirbti su e. sveikata. Visgi viešosios odontologijos klinikos, esančios mažuose miesteliuose, to padaryti negalės.

J. Dūdienė pasakoja, kad dėl neveikiančios sistemos tenka grįžti prie popierinių pacientų kortelių

„Dabar rasti papildomų lėšų, kai reikia mokėti išaugusias komunalinių mokesčių sąskaitas, elektros sąskaitas... Kalbu kaip vadovė, kiek yra pakilusios išlaidos, todėl investuoti į komercinę sistemą tikrai nebegalėsime. O e. sveikatoje odontologai galės įrašyti tik paprastą tekstą, daugiau nieko“, – kalbėjo pašnekovė.

Tai, kad reikia pirkti papildomas komercines sistemas, jog būtų įmanoma dirbti su e. sveikata, tik dar kartą parodo, kaip netvarkingai ir nepatogiai ji sukurta.

„Jei visi duomenys būtų bendroje sistemoje, viskas būtų labai gerai. Bet su tomis sąsajomis yra didelės problemos. Kolegos, kurie dirba su komercinėmis sistemomis, labai džiaugiasi, jiems labai patogu. Tačiau į e. sveikatą tie duomenys ne visada nueina“, – sakė J. Dūdienė.

Po rugsėjo, pasak pašnekovės, odontologai į e. sveikatą galės rašyti tik lakoniškus įrašus. Be to, tai itin daug sunkumų sukels vyresniems gydytojams, kurių regionuose gausu.

SAM teigia, kad e.sveikata yra būtina gydymo proceso dalis

Pateikiame Sveikatos apsaugos ministerijos komentarą. Komentuoja sveikatos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Nuo rugsėjo 1 d. Seimo sprendimu visoms gydymo įstaigoms, kurios teikia paslaugas pacientams, reikės sudaryti sutartis su Registrų centru ir prisijungti prie E. sveikatos. Tai privaloma apie 4 tūkst. gydymo įstaigų, iš kurių didžioji dalis jau yra prisijungusios prie elektroninės sveikatos sistemos iš anksčiau. Paskutiniu etapu prie e. sveikatos jungiasi odontologų klinikos. Šiai dienai daugiau nei pusę visų odontologų klinikų jau yra sistemos dalis. Visą šį laiką, kol vyksta prisijungimo procesas, odontologams teikiama ir metodinė pagalba, kaip naudotis sistema – tai mokomieji filmukai, seminarai.

Suprantant, kad įsisavinant naujoves reikia laiko, nuo rugsėjo 1 d. Akreditavimo tarnyba suteiks mėnesio pereinamąjį laikotarpį, per kurį odontologijos klinikos, kurios dar nesuspėjo prisijungti, galės tai padaryti. Po mėnesio bus pradėtos patikros. Jei patikros metu bus nustatyta, kad gydymo įstaiga nėra sudariusi sutarties su Registrų centru, jai bus duota iki 3 mėnesių neatitikimams ištaisyti. Tik po to bus taikoma griežčiausia sankcija, siekiant apginti pacientų teises, – tai licencijos atėmimas.

Laikas nuo laiko atsiranda kritika, kad dėl duomenų suvedimo į e. sveikatą mažėja laiko pacientams. Istorija yra geras dalykas, kuri mums pateikia pavyzdžių, kaip vertinti dalykus arba reiškinius. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti pasakojimas iš XIX a. medicinos istorijos, kuomet medikai priešinosi rankų plovimui prieš operacijas arba pacientų apžiūras, nes nematė ryšio tarp pacientų mirčių ir dezinfekcijos. Įrodžius, kad dezinfekcija itin prisideda prie išsaugotų gimdyvių, naujagimių gyvybių, dezinfekcija tapo gydymo proceso dalimi. Duomenų suvedimas yra lygiai tokia pat gydymo dalis, kaip ir rankų plovimas, nes kaupiami paciento duomenys apie gydymo eigą prisideda prie sklandaus paciento gydymo viso jo gyvenimo ciklą.

Pati e. sveikata turi ilgą istoriją, kuri, pripažinkime, ne visada yra tik teigiama. Kai kurie dalykai yra operatyviai tvarkomi ir pasimokoma iš praeities klaidų, kaip pavyzdžiui atsarginių kopijų darymas ar tinkamos vietos duomenų centrui parinkimas. Taip pat pati sistema yra tobulinama, pridedant papildomų funkcijų (pavyzdžiui, nuotolinės vaistinės), arba gerinant vartotojo sąsają (planuojama mobilioji aplikacija). Didžiausias iššūkis lieka paveldėta sistemos architektūra, dėl kurios kyla laikinų nesklandumų tiek suvedant duomenis, tiek plečiant jos funkcijas. Greitų sprendimų čia negali būti, kad nebūtų kartojamos praeities klaidos, tačiau judama prie kompleksinių, pradedant nuo techninės įrangos atnaujinimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją