Užsikrėtus trichinelioze, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo, patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai. Trichineliozė žmonėms pasireiškia įvairiais požymiais: silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų bei sąnarių skausmais. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti.
Centro duomenimis, š. m. spalio mėnesį buvo užregistruotas pirmasis Panevėžio apskrityje įtariamas susirgimas trichinelioze. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis jautė silpnumą, skaudėjo galvą ir raumenis, pakilo temperatūra (38,2°C). Po kelių dienų ligonis kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Įtariama, kad asmuo trichinelioze galėjo užsikrėsti namuose valgydamas troškintą šernieną. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas toliau.
Paskutiniai trichineliozės atvejai Panevėžio apskrityje buvo registruoti 2010 metais (4 atvejai). Praėjusiais metais Lietuvoje sergamumas trichinelioze siekė 0,16 atvejo/10 000 gyventojų (51 susirgimas).
Siekiant užkirsti kelią trichineliozės plitimui, svarbu maistui vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną ir šernieną. Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Ūkiuose naikinti graužikus, nuo kurių dažniausiai ir užsikrečia kiaulės, nutrijos bei kiti gyvūnai. Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai. Medžiotojai privalo laikytis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, kurie užtikrintų žmonių sveikatos saugą.