„Ir tai dar ne viskas“, – sako NVI Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vedėjas gydytojas onkologas radioterapeutas dr. Darius Norkus ir paaiškina, kad daugeliui pacientų naujoji įranga ne tik padėjo greičiau suvaldyti ligą, tačiau ir leido išvengti varginančių šalutinių reiškinių, rašoma pranešime spaudai.
„Turėjome atvejų, kai galvos smegenų metastazės buvo gydomos pritaikius stereotaksinės radiochirurgijos metodą, ir liga iki šiol sėkmingai kontroliuojama. Ne visi medikamentai veikia vėžio metastazes, esančias galvos smegenyse, tad šis neinvazinis metodas leido pacientams išvengti kognityvinės smegenų funkcijos pablogėjimo, kuris yra labai dažnas apšvitinant visas galvos smegenis“, – pavyzdžiu iliustravo gydytojas.
Greitintuvus įvertino ne tik pacientai, bet ir medikai
Vadovaujantis šiuolaikinės įrodymais pagrįstos medicinos reikalavimais, mažiausiai 50 proc. onkologinių ligonių būna gydomi jonizuojančiąja spinduliuote bent kartą per savo ligos istoriją, o kai kurie ir kelis kartus. Taikant naująjį gydymo metodą – stereotaksinę radiochirurgiją arba stereotaksinę kūno radioterapiją – ne tik pasiekiama labai didelė jonizuojančios spinduliuotės dozė taikinyje, bet ir labai staigus tos dozės mažėjimas už taikinio ribų, leidžiantis maksimaliai saugoti greta esančius audinius ir organus.
Kaip rodo statistika, tai aktualu gydant smegenų, plaučių, stuburo navikus ir metastazes, prostatos ir kepenų vėžį, oligometastatinę ligą.
„Kiti atvejai retesni, tačiau lygiai taip pat iliustruojantys naujosios įrangos naudą. Pavyzdžiui, pažengęs kepenų vartų navikas – cholangiokarcinoma – yra prognoziškai labai nepalankus onkologinis susirgimas, sunkiai gydomas ir, deja, dažniausiai nesėkmingai. Keturiems pacientams pritaikius stereotaksinę radioterapiją ligą pavyko sukontroliuoti ir jie toliau sėkmingai gyvena ilgiau nei metus. NVI pasiekiami rezultatai nė kiek nenusileidžia tarptautinių radioterapijos centrų bei klinikų pasiekimams“, – pabrėžė dr. D. Norkus.
„Fantastine aparatūra“ skambiai pramintas prietaisas gali ne tik prisitaikyti prie naviko, kuris dažnai būna netaisyklingos formos, kontūrų, o tai leidžia apsaugoti aplinkinius organus, bet ir turi dar vieną esminį privalumą – paciento kvėpavimo kontrolės funkciją. Krūties navikų radioterapija – tik vienas pavyzdys, kada tai leidžia švitinimo metu maksimaliai tausoti širdį ir plaučius nuo nereikalingos apšvitos.
„Naujieji greitintuvai mums kaip deguonis. Įkvėpėme giliau, pasijutome laisviau – galime gydymą pradėti įgyvendinti daug greičiau, pats gydymas efektyvesnis ir jo trukmė, jei taikoma stereotaksinė radioterapija, gerokai sutrumpėjo. Stereotaksinė radioterapija dažniausiai įgyvendinama nuo 1 iki 5 procedūrų. Kai kurių navikų atvejais tai yra didelis laimėjimas ir paciento gyvenimo kokybės pagerinimas, kai jam nereikia kelis mėnesius kiekvieną dieną kaip į darbą vaikščioti į gydymo procedūras“, – džiaugėsi NVI Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vadovas gydytojas onkologas radioterapeutas.
Kitur žolė ne žalesnė
Stereotaksinė radiochirurgija ir stereotaksinė kūno radioterapija nuo įprastinės spindulinės terapijos skiriasi galimybe naviką saugiai apšvitinti didesne ir biologiškai daug efektyvesne jonizuojančios spinduliuotės doze per ženkliai trumpesnį laiką. Įprastinės spindulinės terapijos kursas gali trukti iki dviejų mėnesių, kai naudojant naująją technologiją neretai pakanka ir vienos gydymo procedūros. Šį gydymą galima būtų lyginti su lokaliais naviko sunaikinimo arba abliacijos metodais, tokiais kaip krioabliacija ar radiodažnuminė abliacija (RDA), tačiau stereotaksinė radioterapija yra išskirtinė, nes tai – neinvazinis gydymo metodas.
Gaila, bet stereotaksinę radioterapiją galima pritaikyti ne visiems pacientams. Svarbu yra tai, kad šio gydymo taikinys nebūtų labai didelis ir jis turi būti aiškiai matomas moderniomis radiologinio vaizdinimo priemonėmis. Jei tai piktybinis navikas, jam neturėtų būti būdingos plačios mikroskopinės infiltracijos ribos.
Kokia įranga bus atliekama stereotaksinė radioterapija, aiškina NVI gydytojas, yra tik technologiniai sprendimai, kurie gali būti skirtingi – vadinamasis gama peilis, kompaktiškas robotinis linijinis greitintuvas ar radiochirurgijai pritaikytas linijinis greitintuvas, kuris šiuo metu ir instaliuotas Nacionaliniame vėžio institute.
Jokių akivaizdžių fizikinių (tikslesnio dozės skyrimo į taikinį) ar klinikinių (gydymo efektyvumo ar saugumo) pranašumų nei viena sistema neturi, išskyrus vieną – gydymo laiką.
„Linijinių greitintuvų stereotaksinės radioterapijos procedūros užtrunka 10-20 minučių, kai tuo metu panašią funkciją atliekanti kita įranga įprastai trunka valandą ir ilgiau.
Kalbant apie stereotaksinę radioterapiją, pacientams nėra tikslo geresnio gydymo ieškoti užsienyje, nes šiuo metu pažangiausias ir efektyviausias gydymas yra prieinamas ir čia, Lietuvoje“, – pabrėžė dr. D. Norkus.
Iš viso Nacionaliniame vėžio institute instaliuoti 4 linijiniai greitintuvai, darbas vyksta 2 pamainomis. Išorinės spindulinės terapijos metodais NVI kasmet gydomi daugiau nei 2000 pacientų atliekant daugiau nei 51 000 procedūrų per metus. Dirba multidisciplininė patyrusių profesionalų komanda, kurią sudaro gydytojai onkologai radioterapeutai, radiologijos technologai, medicinos fizikai.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų. Su vėžio liga mūsų šalyje gyvena daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Nacionaliniame vėžio institute, vienintelėje specializuotoje Europos vėžio institutų organizacijos akredituotoje onkologijos įstaigoje Lietuvoje, per metus atliekama apie 6 tūkst. operacijų dėl vėžio, praėjusiais metais Chemoterapijos skyriaus dienos stacionare atlikta 18 tūkstančių chemoterapijos infuzinių procedūrų, Konsultacinėje poliklinikoje apsilankė apie 50 tūkstančių žmonių.