Posėdyje pažymėta, kad nesant teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nustatytas pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros mastas tretinio sveikatos priežiūros paslaugų lygio įstaigose, jose neretai teikiamos pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų būti teikiamos kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pacientams apsunkinamas tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Komiteto nuomone, tretinio lygio įstaigose yra aukščiausio lygio technologijos, paslaugas teikia siaurų specializacijų gydytojai, todėl svarbu, kad jų paslaugos būtų prieinamos tiems pacientams, kuriems labiausiai reikia, o rajono lygmens ligoninėse būtų gydomos plačiai paplitusios, nesudėtingos ligos.
„Ne pirmą kartą keliame šį klausimą ir ministrui tereikia įstatymo tvarka nustatyti šių paslaugų, teikiamų tretinio lygio ligoninėse mokymo tikslais, mastą bei apimtis. Bet iki šiol nieko nėra padaryta. Tretinio lygio ligoninėse guli „terapiniai“ pacientai, o tie, kam reikalinga tikrai specializuota pagalba, negali jos gauti. Ši netvarka nemažai problemų kelia ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Sukūrėte beprecedentį dalyką, kurį reikia nedelsiant spręsti. Negi norite, kad ministerija teismo keliu būtų įpareigota išleisti tokį įsakymą?“ - klausė D.Mikutienė.
Komiteto nariai nepritarė Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonei, kad šio klausimo reglamentavimas pakankamas ir naujų teisės aktų priimti netikslinga bei priėmė sprendimą, kad SAM parengtų ir priimtų teisės aktus, kurie reglamentuotų pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros mastą ir apimtis tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip, kaip yra nurodyta Seimo 2010 m. priimtame Sveikatos apsaugos sistemos įstatyme.
Komentaras
Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas:
- Nėra taip, kad ministerija nekreipia dėmesio į šią problemą. Tačiau vien įstatymu jos neišspręsime. Problemą matome kur kas plačiau ir vienas sprendimų gali būti keičiant pacientų srautų valdymą bei įvedant jų koordinavimo kontrolę. Dabar žmonės, turėdami pasirinkimo laisvę, patys veržiasi į universitetines ligonines, kurioms tikrai nėra lengva atsakyti pacientams, kad jų negydys.
Tai, - mano nuomone, yra ne nepriimto įstatymo, o jau išvestinė problema dėl anksčiau minėtos pacientų teisės rinktis ir srautų nereguliavimo. Turime minčių, kaip situaciją būtų galima pakeisti ir pirmus siūlymus pateiksime gegužę. Kiek pirminio ar antrinio lygio paslaugų mokymo tikslais gali būti teikiama tretinio lygio ligoninėse, suskaičiuoti nesunku, bet tai problemos tikrai neišspręs.
Tarp kitko
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tretinio Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros paslaugų lygio įstaigos pirmine ir antrine sveikatos priežiūra gali verstis tik mokslo ir mokymo tikslais. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros mastą ir apimtį nustato Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM). Ši teisės norma įsigaliojo dar 2010 m. liepos 1 d., tačiau iki šio SAM nėra įvykdžiusi šio įstatymo reikalavimo.