Naujovių žadama ir daugiau – ministerijai buvo kilusi mintis nebefinansuoti šeimos klinikų, turinčių mažiau nei 1200 pacientų. Tiesa, šis projektas buvo atsiimtas. Ar tikrai budintys šeimos gydytojai galėtų bent iš dalies pakeisti priėmimo skyrius? Apie visa tai laidoje „Delfi tema“ diskutavo šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Rūta Radzevičienė Jurgutė ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius Julius Kalibatas.
Į laidą buvo kviesta ir ministerija, tačiau sakė, kad atvykti negalės, ir perdavė komentarą.
Šeimos gydytojui pakeisti priėmimo – kone neįmanoma
Šiuo metu teisės aktuose numatoma, kad šeimos gydytojas pacientams turėtų būti pasiekiamas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visgi tokia taisyklė iš esmės galioja tik popieriuje, nes realybėje, pasak R. Radzevičienės Jurgutės, kone vienintelė Centro poliklinika turi visą parą budintį šeimos gydytoją.
„Jei patys negalime to užtikrinti, turime sudaryti sutartis su skubios pagalbos skyriais ar kitomis įstaigomis, kurios gali užtikrinti skubią pagalbą. Ši nuostata galioja nuo tada, kai prasidėjo šeimos medicina ir Ligonių kasos pradėjo sudarinėti sutartis su gydymo įstaigomis. Visgi praktikoje tokia taisyklė netaikoma, fiziškai to neįmanoma užtikrinti“, – sakė gydytoja.
Pašnekovė paaiškina, kad visų pirma, tokios taisyklės užtikrinti nepavyks dėl gydytojų trūkumo.
„Dirbant naktinę pamainą kitą dieną neateisiu į darbą, o tada mažiausiai 30–40 pacientų negaus konsultacijų. Tarp jų bus skubių pacientų, kuriuos turės priimti mano kolegos, jiems didės darbo krūvis. Todėl šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas labai pablogėtų, o eilės didėtų dar labiau“, – kalbėjo R. Radzevičienė Jurgutė.
Kyla ir klausimas, kuo padėti pacientui galėtų šeimos gydytojas vėlai vakare ar naktį. Mat skubią pagalbą Lietuvoje teikia tik greitosios ir skubios pagalbos skyriai ligoninėse.
„Ką šeimos gydytojas galėtų dirbti naktimis, tiesą sakant, aš neįsivaizduoju. Manau, kad tai nėra tinkamas laikas nei kompensuojamiems vaistams išrašyti, nei žaizdas perrišti, nei onkocitologiniams tepinėliams daryti ar vaikus skiepyti“, – sakė R. Radzevičienė Jurgutė.
Gydytojos teigimu, tai, kad šiuo metu į skubios pagalbos skyrius kreipiasi ir tie pacientai, kuriems nereikia greitos pagalbos, rodo, kad yra daug problemų tiek sveikatos sistemoje, tiek švietime. Tad būtina pacientams pasakoti, dėl kokių būklių reikia kreiptis skubios pagalbos.
„Bet nesivadovauti ta taisykle, kurią vis girdime iš Ligonių kasų, kad paslaugos turi būti pasiekiamos bet kada, visos, bet kur, maksimaliai ir tą pačią minutę reikia kreiptis, kad ir kas benutiktų“, – kalbėjo pašnekovė.
Užtikrinti 12 valandų darbą daugumai būtų neįmanoma
Šeimos gydytojai priemonių nuodugniam pacientų ištyrimui turi labai nedaug – mažesnėse klinikose laboratorijos ir kiti tyrimai atliekami tik iki pietų. Geriausiu atveju, pasak gydytojos, galima užrašyti kardiogramą, kuri nenurodo paciento būklės sunkumo. Tad pirminės priežiūros resursai suteikti skubią pagalbą – itin riboti.
Kai pasirodė idėja dėl visos paros šeimos gydytojų darbo, medikai pažėrė daug kritikos. Neilgai trukus ministerija patikslino, kad kalbama ne apie 24 valandų, bet 12 valandų per parą darbą. Tokiu atveju poliklinikoms ar ambulatorijoms tektų dirbti nuo 8 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Visgi ir toks planas kelia klausimų, mat pacientui atvykus vakare ir prireikus skubios pagalbos, šeimos gydytojas neturėtų reikiamų priemonių ją suteikti.
„Gali užrašyti kardiogramą, kraujo CRB tyrimą dėl uždegimo, šlapimo tyrimą galbūt galima atlikti. Bet negalime palyginti galimybių didelėse poliklinikose ir mažose šeimos medicinos įstaigose, kur dirba vienas ar du gydytojai.
Kas turėtų užtikrinti 12 valandų pagalbą? Jei turima mintyje, kad visada turi būti šeimos gydytojas, manau, kad tai yra nerealu kaimo ambulatorijose, kur dažnai dirba vienas gydytojas, aptarnaujantis daug žmonių“, – kalbėjo R. Radzevičienė Jurgutė.
Profesorius Julius Kalibatas taip pat mato daug trūkumų tokioje idėjoje. Visų pirma, 12-os valandų dirbti šeimos gydytojas negali, tad suprantama, kad reikės kito gydytojo, kuris galės darbą perimti. Tačiau pasaulyje populiariausios yra mažos šeimos medicinos įstaigos, kurios įsikūrusios netoli pacientų namų. O tokiose įstaigose dažniausiai dirba tik vienas ar keli šeimos gydytojai.
Pasak profesoriaus, ministerija galvoja apie didžiąsias poliklinikas, kur 12-os valandų darbas įmanomas.
„Bet, jei gydytojas dirba iki pietų, o pacientui atsitiko kas nors po pietų? Iš esmės jis gali ateiti į tą polikliniką, bet kitas šeimos gydytojas nebus susipažinęs su ligos istorija, tai nėra logiška. Tai labiau politinis projektas“, – sakė profesorius.
Gydytojų teigimu, ministerija į diskusijas medikų nekviečia
Dar viena neseniai ministerijai kilusi idėja, kuri vėliau buvo atsiimta, tai nebefinansuoti mažų šeimos klinikų, kuriose prisirašę mažiau nei 1200 pacientų.
Tokiu atveju, pašnekovo teigimu, visoje Lietuvoje užsidaryti tektų daugiau nei 70 klinikų. Taip smarkiai nukentėtų kaimai, kurie liktų be gydymo įstaigų.
„Apklausus savo gydytojus, didelė jų dalis tiesiog išeitų į pensiją. Daug jų jau dabar yra pensinio ar prieš pensinio amžiaus, todėl netektume labai daug gydytojų. Idėja buvo ne tik neracionali, bet ir gąsdinanti“, – sakė prof. J. Kalibatas.
Nors į laidą neatvyko, tačiau Sveiktos apsaugos ministras Arūnas Dulkys perdavė komentarą. Jame rašoma: „Iš reakcijų akivaizdu, kad pasiūlymai nebuvo pakankamai išdiskutuoti Šeimos medicinos komitete, kuriame ministerijos atstovai tariasi su šeimos medicinos praktikais, todėl ministras nusprendė nutarimo projektą grąžinti pakartotiniam aptarimui į darbo grupę. Ministras tikisi, kad po detalesnių diskusijų bus rasti sprendimai, kurie užtikrins tiek pacientų, tiek medikų interesus.“
R. Radzevičienė Jurgutė pastebi, kad nors šį kartą pasiūlymai ir buvo išsiųsti dar apsvarstyti, apskritai iš ministerijos itin trūksta komunikacijos ir diskusijų su medikais.
„Dėl ateinančios reformos esame didelėje nežinioje. Yra daroma daug sprendimų, pristatymų, kokia tai bus gera sistema, bet realybėje to nežinome, nematome. Norisi matyti labai konkrečius žingsnius. Kai kūrėme šeimos mediciną prieš 30 metų, turėjome galimybę aplankyti daugybę šalių, kur puikiai funkcionuoja sistema iki šių dienų. Dabar turime daug pažadų, kad viskas bus labai gražu, bet kaip tai iš tiesų atrodys, nežinome“, – problemas vardijo gydytoja.
Be to, pasak jos, visas dėmesys skiriamas didelėms gydymo įstaigoms, poliklinikoms, pasirodo net pasisakymai, kad poliklinikose suteikiamos paslaugos yra geresnės, o pacientai mažiau hospitalizuojami.
„Bet tokių rodiklių mes niekada nematėme. Aš neturiu jokių faktų, kad mūsų pacientai hospitalizuojami dažniau. Labai sunku, kai sako, kad sistema nefunkcionuoja, reikia ją keisti, bet į ką keisti, kuo remiantis?“, – sakė gydytoja.
„Perspektyvos nėra šviesios“
Prof. J. Kalibatas pastebi, kad visuomenė sparčiai sensta, o sergančiųjų vis daugiau, tad ir gydymo paslaugų laikui bėgant reikės vis daugiau. Pasak profesoriaus, jau dabar reikia pradėti aktyviai ruošti šeimos gydytojus, priimti daug daugiau studentų į medicinos studijas. Taip pat maksimaliai sumažinti biurokratinį darbą.
Tuo metu eilės priėmimuose susidaro ir dėl to, kad pacientai negali laiku patekti pas gydytojus specialistus.
„Tada pacientai, aplenkdami šeimos gydytojus, tiesiogiai eina į priėmimo skyrių ir tikisi, kad bus nukreipti specialisto pagalbai.
Problema yra ir dėl žmogiškųjų resursų, ši problema ateityje bus tik dar didesnė. Net jei dabar masiškai pradėsime ruošti šeimos gydytojus, turėsime juos tik po 10 metų. O esantys šeimos gydytojai sensta. Manau, kad perspektyvos nėra šviesios, nes klaidos padarytos buvo prieš 20 metų“, – kalbėjo profesorius.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!