Vis tik neturint pažymos, liudijančios, kad žmogus negali skiepytis dėl ligos, būtų sudėtinga gauti galimybių pasą, be kurio, Vyriausybės nutarimu, nuo rugsėjo 13-osios užsivers daugybė veiklų. Pvz., be galimybių paso nebus galima apsipirkti didelėse parduotuvėse, lankytis maitinimo įstaigose, pramoginiuose renginiuose, naudotis tam tikromis paslaugomis.
Tad, ką daryti tiems, kurie galbūt negali skiepytis dėl sveikatos priežasčių? To teiravosi ir portalo „Delfi“ skaitytoja Aušra. Ji klausė, kaip būtų išduodamos pažymos žmonėms, kurie negali skiepytis, nes, anot skaitytojos, nėra aišku, ar gydytojas turi surašyti visą ligos istoriją.
„Buvo informacija, kad bus išduodama tik gydytojo pažyma, kurioje gal bus tik ligos kodas. Dabar jau sakoma, kad bus įrašyta ir liga. Ar tai tiesa ir ar toks nurodymas yra duotas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), ar čia tik gydytojams pritrūko informacijos?“ – klausė skaitytoja.
Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė sakė „Be abejo, mūsų visuomenėje yra tam tikra žmonių dalis, kurių skiepyti nerekomenduoja dėl alergijos kuriai nors iš vakcinos sudedamųjų medžiagų. Tokiu atveju, įtardamas alergiją vakcinai ar jos sudėtinėms dalims, šeimos gydytojas gali duoti siuntimą pas alergologą-imunologą arba infektologą, kuris nustatęs, kad asmeniui skiepytis nerekomenduoja – tai pažymės kodu e.sveikatoje. Diagnozė bus įrašoma ESPBI IS (esveikatoje) TLK kodais Z88.7 (buvusi alergija vakcinoms) arba Z28.0 (imunizacija, neatlikta dėl kontraindikacijų)“.
Pasak patarėjos, nerekomenduojama skiepyti tik tų, kuriems pasireiškė alergija vienai iš vakcinos sudedamųjų dalių.
Apie tai, kokios ligos galėtų sutrukdyti skiepytis, trečiadienio „Delfi ryto“ laidoje pasakojo Santaros klinikų alergologė ir klinikinė imunologė profesorė daktarė Laura Malinauskienė.
Pasak profesorės, galima išskirti dvi grupes žmonių, kuriems skiepytis nerekomenduojama.
„Viena priežasčių grupė yra tada, kada iš tikrųjų tas skiepas gali sukelti, tikėtina, labai dideles ir nemalonias pasekmes: alergiją arba kitas imunologines ligas, kurios išsivysto dėl skiepo. Tai yra aprašyta, sakysime, trombozinis sindromas, galbūt kažkokios nervų sistemos autoimuninės ligos.
Jeigu tokių dalykų yra buvę praeityje po skiepų arba po pirmosios dozės šito skiepo, tada iš tikrųjų galvotume, kad tam žmogui reikėtų nesiskiepyti.
Antra grupė priežasčių būtų laikinos kontraindikacijos, kaip ir visiems skiepams: jeigu yra karščiavimas, jeigu lėtinė liga yra visai nevaldoma, nekontroliuojama, pablogėjusi, tokiu atveju tas skiepas irgi turėtų būti atidedamas iki tada, kai ta būklė bus sukontroliuota“, – kalbėjo L. Malinauskienė.
Tiesa, medikė pripažino, kad alerginės reakcijos į vakcinas yra itin retos.
„Nepaisant to, kiek milijonų žmonių yra paskiepyta, tie alergijos atvejai, kurie patenka į medicininę literatūrą ar bent jau aprašyti, yra pavieniai.
Medžiagos, kurios įeina į šito tipo skiepus, yra labai plačiai naudojamos: tiek polietilenglikolis 2000, tiek polisorbatas 80. Šitos medžiagos randamos ir kremuose, ir maiste, ir vidurius paleidžiančiuose preparatuose – jeigu kas daro kolonoskopiją, žarnyno tyrimus, tai geria didžiulius kiekius šitos medžiagos ir viskas būna gerai.
Ten nėra baltymų, nėra kažkokių ypatingų chemikalų, kurie turėtų potencialą sukelti alergiją. Bet tai yra imuninę sistemą veikiančios medžiagos, todėl labai nedidelei daliai žmonių tai gali sukelti ne tik alergines reakcijas, bet ir kitas imuninės sistemos pernelyg stiprias, audringas reakcijas. Tai ir vadiname padidėjusiu jautrumu, kada imuninė sistema pernelyg stipriai į tai sureaguoja. Tai yra labai nedidelė dalis žmonių, vertinant tai, kiek žmonių to bijo, kad tai jiems gali būti“, – laidoje kalbėjo gydytoja. Visą interviu su gydytoja galite perskaityti čia.
Skiepytis neretai bijo ir besilaukiančios moterys ar kūdikius krūtimi maitinančios mamos. Ar joms taip pat bus galima tikėtis galimybių paso net ir be skiepo?
Į tai N. Mikėnaitė atsakė: „Pažymėtina, kad nėščiosioms skiepytis rekomenduojama. Mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiosios COVID-19 infekcija serga sunkiau nei to paties reprodukcinio amžiaus moterys. Be to, atsiranda daugiau duomenų apie skiepijimą nuo COVID-19 infekcijos planuojančioms pastoti, nėščiosioms ir žindančioms moterims. JAV jau yra pasiskiepijusios daugiau nei 139,500 nėščiųjų.
Šiuo metu turimi moksliniai duomenys ir paskiepytų nėščiųjų rezultatai rodo tokį pat vakcinos efektyvumą kaip ir bendrai populiacijai. Nepastebėtas joks galimas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis besivystančiam vaisiui ar nėštumo eigai.
Lietuvos akušerių ginekologų draugija, įvertinusi šiuo metu esamą mokslinę informaciją, kitų pasaulio specialistų organizacijų bei atsakingų organizacijų rekomendacijas, taip pat pateikė savo oficialią poziciją, rekomenduodama visuotinį nėščiųjų skiepijimą COVID-19 mRNR vakcina bet kuriuo nėštumo trečdaliu. Tokia pat vakcina rekomenduojama skiepyti ir žindyves.
Vis dėlto, suprantame situacijos jautrumą. Jei nėščioji nusprendžia nesiskiepyti, jai suteikiama galimybė naudotis Galimybių pasų, atlikus nemokamą PGR tyrimą ir gavus neigiamą jo atsakymą. Primename, kad neigiamas PGR tyrimo rezultatas galios 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento). Tyrimui registruotis reikės kaip ir anksčiau – per www.1808.lt arba telefonu 1808.
Norint pasinaudoti šia galimybe, nereikia kreiptis į prižiūrinti gydytoją ar šeimos gydytoją. Galios nėščiosios kortelė, kurią reikės pateikti mobiliame punkte“.
Patarėja pabrėžė: nėra žmonių, kurie galėtų tikėtis galimybių paso be skiepo, nepersirgę ar nesitestavę. Tik, kaip minėta, daliai žmonių šie testai būtų nemokami. Kitiems atlikti PGR testą nemokamai nuo rugpjūčio 16 dienos galimybių nebebus.
Kas gali gauti Galimybių pasą?
Galimybių pasas nuo šio pirmadienio jau galioja 60 dienų. Ją gali gauti nuo koronaviruso vakcinuoti, persirgę arba PGR testą atlikę asmenys, bei vaikai iki 16 metų.
Pateikiame visus kelius gauti Galimybių pasą:
1. Kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID–19 ligos vakcinų:
- praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
- praėjus 2 savaitėms nuo „COVID–19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
- praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo;
- po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
- praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“, ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID–19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS–CoV–2 PGR tyrimo rezultatu;
Galimybių pasą galės gauti ir asmenys, kurie skiepijosi pilna vakcinos schema, jei vakcinos miksuojamos.
2. Kai asmuo persirgo COVID–19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS–CoV–2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);
3. Kai asmuo, kuriam atlikus COVID–19 tyrimą gautas neigiamas rezultatas, – ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS–CoV–2 PGR tyrimą;
4. Asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti–S, anti–S1 arba anti–RBD IgG antikūnai prieš SARS–CoV–2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID–19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina;
5. Yra vaikas iki 16 metų.
Plačiau apie ribojimus, neturintiems galimybių paso, galite paskaityti čia.