Registruotas projektas, numatantis, kad skubią pagalbą 12 valandų per parą ir ne tik darbo dienomis, bet savaitgaliais bei per šventes teiktų šeimos gydytojai. Poliklinikų vadovai piktinasi: tokia pertvarka dar padidins eiles pas šeimos gydytojus, o pacientams skubios pagalbos teks laukti gerokai ilgiau.
Ministerija ramina, kad šeimos gydytojams naktimis nereikės dirbti, užteks, kad poliklinikose ar klinikose jų kabinetai veiktų nuo 8 iki 20 valandos. Esą jau tai padėtų sumažinti pacientų srautus ligoninių priimamuosiuose.
Daugiau nei trečdalis – ne tie pacientai
Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistės Vaidos Karalevičienės teigimu, per parą į Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių atvyksta apie 150–180 pacientų. Pasak ligoninės atstovės, iš jų maždaug 40-iai procentų pagalbą galėtų suteikti šeimos gydytojas.
„Skubioji pagalba – tai įvairios traumos, lūžiai, insultai, infarktai bei kitos ūmios būklės. Maždaug 40 proc. besikreipiančiųjų skubioji pagalba nėra būtina, ją gali suteikti ir šeimos gydytojas“, – aiškino V. Karalevičienė.
Įspėja apie sugaištą laiką
Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas ministerijos sumanytą pertvarką vadina paprasčiausiu populizmu. Anot jo, ir be jos šeštadieniais poliklinikoje dirba budintis šeimos gydytojas.
Pacientą, kurio būklė kelia nerimą, jis vis tiek siunčia į ligoninės Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių. Direktorius pažymi, jog ligoniai, jei dar gali pakentėti, patys laukia pirmadienio, kad patektų pas savo šeimos gydytoją, geriausiai žinantį apie jų sveikatos problemas. K. Valantiną piktina, kad reforma gali pailginti paciento kelią iki ligoninės, kai laikas gali tapti gyvybės ar mirties klausimu.
„Šeimos daktarai juk nedirbs septynias dienas per savaitę, savaitgaliais liks tik budintis gydytojas, kuris to paciento nepažįsta. Jeigu matys, kad žmogui gresia infarktas, budintis šeimos gydytojas jį vis tiek išsiųs į ligoninę. Bet bus sugaištas gyvybiškai svarbus laikas“, – teigė K. Valantinas.
Ilsėsis darbo dienomis
Reformos rengėjai, K. Valantino nuomone, nutyli, kad dar labiau išaugins eiles pas šeimos gydytojus.
Mat jeigu jiems teks budėti savaitgaliais ar per šventes, vadinasi, priklausys laisvadienis darbo dieną. O šeimos gydytojų regionuose, taip pat ir penktame pagal dydį Panevėžio mieste, katastrofiškai trūksta.
„Jaunų medikų prisikviesti labai sunku. Šiuo metu galiu įdarbinti penkis šeimos gydytojus, bet jų nėra. Iš poliklinikoje dabar dirbančių 23 šeimos gydytojų 12 jau pensinio amžiaus, tad ateityje situacija tik blogės“, – įspėja K. Valantinas.
Popierėlių rašytojai
Kad sveikatos sistema veiktų sklandžiau, įsitikinęs K. Valantinas, SAM pirmiausia turi mažinti biurokratinę naštą medikams.
Ilgos eilės pas šeimos gydytojus dažnai nusidriekia dėl to, kad jie priversti būti tarpininkais tarp paciento ir antrinio lygio specialistų. Pavyzdžiui, kardiologas, įvertinęs paciento būklę ir paskyręs gydymą, po trijų mėnesių ar pusmečio nori įvertinti sveikatos pokyčius. Užuot pats paskyręs kitą apsilankymą, pacientą jis gena pas šeimos gydytoją naujo siuntimo, nes kitaip Ligonių kasa už tokį vizitą neapmoka.
„Toks žaidimas tik ilgina eiles. Pacientas priverstas laukti pas šeimos gydytoją dvi savaites tik tam, kad gautų siuntimą, tada dar du mėnesius vizito pas specialistą. O kad pas jį galima būtų užsiregistruoti, mūsų senjorai stoja į gyvas eiles kaip sovietmečiu prie bananų. Sveikatos apsaugos ministras vis kartoja, kad gydymo įstaigų vadovams trūksta kompetencijų, bet mes jau seniai sakome: sumažinkime tą nereikalingą popierizmą, eilės pačios sutrumpės. Net 80 proc. šeimos gydytojo darbo laiko sudaro nedarbingumo pažymų išdavimas, siuntimų pas specialistus ar kompensuojamųjų vaistų išrašymas“, – kritikos sveikatos apsaugos strategams negailėjo K. Valantinas.
Kai nebegali laukti K. Valantino nuomone, siūloma reforma pasiteisintų tik didžiųjų miestų poliklinikose, kurios turi savo kardiologus, endokrinologus, kitus specialistus.
Pavyzdžiui, Vilniaus Centro poliklinikoje visą parą dirba skubios pagalbos centras, bet čia ir pacientų kelis kartus daugiau prisiregistravę, dirba apie tūkstantis medikų ir medicinos personalo. Regioninėse ar rajoninėse poliklinikose dažniausiai dirba tik šeimos gydytojai.
„Pagal vieną kurpalį norima ir kitų poliklinikų darbą organizuoti, nes neva jų vadovai negeba dirbti. Didžiųjų miestų poliklinikos ir regioninės ar rajoninės gydymo įstaigos yra nesulyginami dalykai, čia tas pats, kaip lygintume musę su drambliu“, – sugretino K. Valantinas.
Jo nuomone, esminė priežastis, kodėl ligoninių Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose tokia pacientų apgultis, yra ne per mažai dirbantys šeimos gydytojai, o antrinės pagalbos specialistų trūkumas. Kad žmogus galėtų patekti pas kardiologą, endokrinologą ar kitą specialistą, jam tenka laukia po kelis mėnesius. Vieša paslaptis, kad tiek delsti bijantys pacientai ryžtasi kreiptis į Skubios pagalbos skyrių, tikėdamiesi greičiau gauti reikalingų tyrimų ir gydymą.
„Jeigu nebūtų tokių eilių pas antrinio lygio specialistus, ligoninių priimamieji irgi būtų tuštesni“, – neabejoja K. Valantinas.
Mato augsiančius krūvius
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė Neringa Šinkūnienė teigė, kad jų gydymo įstaiga ir taip dirba dvylika valandų per dieną.
Šeštadienį yra budintis šeimos gydytojas, o sekmadienį pagalbą galima gauti tik nuotoliniu būdu. N. Šinkūnienė pritaria, kad vis dėlto ne šeimos gydytojai kalti, jog ligoninių priėmimo skyriai užkimšti.
„Ligoniams reikia pagalbos čia ir dabar, o pas specialistus didžiulės eilės. Tai yra žmogiškųjų išteklių problema, kurios neįmanoma išspręsti didinant šeimos gydytojų darbo krūvius. Nuo to specialistų daugiau neatsiras“, – teigė N. Šinkūnienė.
Rajonai nevilioja
Pasak poliklinikos vadovės, Lietuvoje visuomenė sensta, nuo nepriklausomybės pradžios iš šalies išvyko apie 650 tūkst. jaunų žmonių, tad medikų pagalbos reikės vis daugiau ir daugiau. O pačių medikų nedaugėja, atvirkščiai, į regionus jų pritraukti darosi vis sunkiau.
Šiuo metu Panevėžio rajono poliklinika galėtų įdarbinti du šeimos gydytojus, bet norinčiųjų nėra. Ir net maždaug 50 proc. dabar poliklinikoje dirbančių šeimos gydytojų jau sulaukę pensinio amžiaus. N. Šinkūnienė įsitikinusi: jei bus priimtas sprendimas šeimos gydytojams dirbti ir savaitgaliais, eilės pas juos tik ilgės.
„Jau dabar šeimos gydytojų krūviai milžiniški. Jei dirbs šeštadienį ar sekmadienį, vadinasi, nedirbs pirmadienį ar antradienį. Kad ir kaip skaičiuotume, eilės tik dar labiau pailgės. Siūlome didelius pinigus, važiuojame į įvairias atvirų durų dienas universitetuose, bandome prisivilioti ką tik studijas baigusius specialistus, bet apie 70 proc. jų apsisprendę išvykti iš Lietuvos. Kiti nori likti didmiesčiuose, kur jau įleidę šaknis, o kur dar privačių klinikų, galinčių mokėti gerokai didesnius atlyginimus, konkurencija. Tai daugialypė pačios sistemos problema, ir ją spręsti turi ne poliklinikų vadovai“, – pabrėžė N. Šinkūnienė.