Per porą mėnesių ūminių hepatito atvejų atsirado tiek, kiek per visus metus
Pasak V. Urbono, kol kas žinoma, kad tai yra hepatitas arba kitaip – kepenų uždegimas. Ši liga žinoma jau labai ilgai, tačiau gydytojai visada bando nustatyti priežastį, dėl ko atsiranda hepatitas. Priežasčių, pasak gydytojo, gali būti daug. Viena iš priežasčių gali būti infekcija.
„Šiuo hepatitu susirūpinta dėl to, kad padaugėjo kepenų uždegimų, kuriems nerandama priežasties. Anglijoje gydytojai staiga pamatė, kad per porą mėnesių ūminių hepatito atvejų atsirado tiek, kiek per visus metus, tad pradėta ieškoti, kodėl. Juo labiau, kad nerandama priežasties, kodėl atsiranda tas ūminis hepatitas“, – sakė profesorius.
Bandydami ištirti priežastis, gydytojai nerado nei infekcijos, nei kenksmingų medžiagų ar apsinuodijimo.
„Kitos šalys taip pat pradėjo fiksuoti, kad hepatitų atsiranda vis daugiau. Šiaip jų yra kasmet, tik skaičiai būdavo maži. Tikslių duomenų niekas nežino, bet manoma, kad yra virš 200 tokių atvejų visame pasaulyje – ir Anglijoje, ir Indonezijoje, ir Lenkijoje, ir kitur“, – kalbėjo gydytojas.
Manoma, kad ligą sukėlė adenovirusas
Šiuo metu manoma, kad hepatitus sukelia infekcija, nes jei tai būtų toksinė medžiaga, susirgimai turėtų apsiriboti vienu regionu.
„Infekcijos yra užkrečiamos, todėl liga gali plisti. Bet ne visos infekcijos yra labai užkrečiamos. Kol kas plitimas yra menkas, Didžiojoje Britanijoje yra apie 100 atvejų, panašiai ir Amerikoje. Jei infekcija plistų greičiau, atvejų turėtų būti daugiau. Dabar visi linkę manyti, kad tai kokia nors viruso atmaina, bakterija mažai tikėtina, nes paprastai jos nesukelia kepenų ligų“, – pasakojo profesorius.
Iš pradžių buvo bandyta ieškoti hepatito A, B, C, E virusų, tačiau jie nebuvo rasti. Vėliau buvo ieškoma kiek retesnių virusų, dabar yra manoma, kad hepatitus gali sukelti adenovirusai. Daugiau nei 70 proc. sergančių vaikų buvo rastas adenovirusas.
Tačiau įprastai adenovirusas sukelia paraudimą po akimis, kvėpavimo sistemos pažeidimus, kepenis pažeidžia labai retai.
„Nors man teko gydyti prieš 10–15 metų vaiką, kuris turėjo ryškų kepenų pažeidimą dėl adenoviruso“, – prisiminė prof. V. Urbonas.
Deja, tačiau apsisaugoti nuo tokių hepatitų, kol nėra ištirta aiški priežastis, kone neįmanoma. Visgi, jei tai tikrai adenovirusas, apsisaugoti padeda standartinės higienos priemonės – rankų plovimas, vartojimas tik švaraus maisto, kontakto su sergančiais vengimas.
„Šiuo metu manoma, kad dėl šio hepatito mirė 4 vaikai. Apie 17 vaikų prireikė kepenų transplantacijos. Tad apie 10 proc. susirgusiųjų ūminiu hepatitu teko transplantuoti kepenis. Kepenų transplantacija yra jau kraštutinis gydymo būdas. O šiaip dažniausiai yra standartinis gydymas“, – kalbėjo prof. V. Urbonas.
