Moteriai gimdymas buvo suplanuotas birželio 5 dieną. Birželio 7 dieną mažeikiškei anksti ryte, kaip ji pati sako, nubėgo dalis vaisiaus vandenų. Iškart po to moteris atsidūrė ligoninėje, kur buvo informuota, kad gimdos kaklelis kiek prasivėrė, Asta buvo paguldyta į ligoninę. Čia moteris praleido dvi dienas.
Birželio 9-osios vakare mažeikiškė medikus informavo, kad vaisius mažai juda.
„Seselė sako, tu mažai vaikščioji, daug gulinėji, gal dėl to ir mažai juda“, – pasakojo Asta.
Kitą rytą moteris buvo išvesta į gimdyklą. Pajungus įrangą, fiksuota, kad vaikas įsčiose – gyvas. Medikai nurodė gimdyvei dar kiek pasivaikščioti ir po pusvalandžio vėl prijungė įrangą. Tuomet medikai vaiko gyvybės ženklų nefiksavo. Slaugytoja moterį ramino, kad kartais „aparatai neveikia“. Atvežus kitą įrangą, rodikliai nesikeitė. Atlikus echoskopiją medikai konstatavo kūdikio mirtį. Po daugiau nei 5 valandų moteris pagimdė negyvą savo sūnų.
Šeima turėjo problemų ir dėl vaikelio laidojimo – vis negaudavo mirtį liudijančių dokumentų.
„Mulkina, pas ko beeitume“, – apmaudą liejo mirusio vaikelio motina.
Vyksta tyrimas
Moteris tikina, kad į DELFI redakciją kreipėsi dėl to, kad nieko apie savo sūnaus mirtį nežino. Asta sakė, kad klausinėjusi medikų, šeima kreipėsi į įstaigos direktorių atvejui ištirti, tačiau iki šiol žinių nesulaukė. Taip pat buvo kreiptasi į policiją, tačiau, kaip sako moteris, jie dar nebuvo pakalbinti.
Kaip informavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo poskyrio vedėja Edita Ubartienė, šiuo metu tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 str. „Tarnybos pareigų neatlikimas“: valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Kol kas įtarimai dar niekam nėra pareikšti, laukiama teismo ekspertų išvados dėl tikslios vaisiaus mirties priežasties“, – komentavo E. Ubartienė.
Negyvo kūdikio mama labiausiai apmaudą lieja dėl to, kad nežino, kas atsitiko. Moteris svarsto, gal dar būtų buvę ką nors galima padaryti.
„Pats baisiausias dalykas ir yra, kad mes patys nieko negalime pasakyt, kas tam vaikui buvo, kodėl mirė. Niekas nieko nepasakė“, – sakė Asta.
„Kadangi (vyksta – DELFI) ikiteisminis tyrimas, tą, ką gimdyvė žino, mes daugiau irgi nieko nežinome. Ką žinome, irgi jai susakėme, – kalbėjo Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius. – Mūsų gydytojai irgi nežino, kas nutiko, tam ir yra ikiteisminis tyrimas, teismo ekspertizė, viską išsiaiškinsime.“
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė sako, kad tikimasi tyrimo išvadą gauti rugsėjo pabaigoje.
Papasakojus bendras įvykio aplinkybes, Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentės dr. Dianos Ramašauskaitės paklausėme, dėl kokių priežasčių ši situacija galėjo įvykti?
Gydytoja sako, kad panašios situacijos labiau būdingos, kai vaisius nėra išnešiotas. Tačiau Astos atveju gimdymas buvo keliomis dienomis pavėluotas.
„Kai nuteka vaisiaus vandenys, tada labai priklauso, ar tuo metu vaisiaus būklė yra gera, kokie mamos rodikliai – temperatūra, pulsas, ar buvo nustatytas B grupės streptokoko nešiojimas, – sako gydytoja dr. D. Ramašauskaitė. – Pagal visa tai pasirenkama taktika. Mes nežinome kitų veiksnių, ar mama neturėjo kokios nors patologijos, ar vaikas įsčiose buvo visiškai sveikas.“
Trūksta komunikacijos
Kad ir dėl kokių aplinkybių įvyko nelaimė, gydytoja sako, kad neretai moterys pagalbos kreipiasi dėl kontakto tarp šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumo.
„Kai nėra kontakto, nėra paaiškinama arba paaiškinama nepakankamai, kad žmogus suprastų, taip gimsta visokie skundai, nepasitenkinimas ir t. t.“, – mano Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė.
Komunikacijos trūkumą tarp gydytojų ir pacientų pakomentavo ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Neabejotinai, komunikacija tarp medikų ir pacientų turi vykti. Gydantis gydytojas pacientą turi supažindinti su jo sveikatos būkle, ligos, susirgimo dinamika, paaiškinti, kokios priežastys galėjo lemti vienokius ar kitokius sveikatos būklės pokyčius. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus, – komentavo SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė.
– Tiesa, pacientui informacija gali būti nesuteikta tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas nustatyta tvarka tos informacijos atsisako. Sprendimą neteikti pacientui informacijos priima gydantis gydytojas, tai pažymima medicinos dokumentuose. Visa paciento gydymo istorija privalo atsispindėti medicininiuose dokumentuose, su kuriais, pacientui pageidaujant, jis taip pat teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti supažindinamas.“
Pacientas arba jo atstovas, manydamas, kad teisės yra pažeistos, sveikatos priežiūros įstaigai turi teisę pateikti skundą. Savo ruožtu, įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.