Kaip praneša LNK „Žinios“ specialistai paėmė mėginius, o Vilniaus miesto valdžia mokyklai skyrė 3 tūkst. litų, kad būtų pakeistos kriauklės, kurios esą neatitinka reikalavimų.
Trečiadienį, sunegalavus septyniems moksleiviams, mokykloje kilo panika, tėvai puolė atsiimti mokinius iš mokyklos, tad mokyklą, kurioje mokosi daugiau nei 300 mokinių, iki pirmadienio nuspręsta uždaryti.
„Iš pat ryto atėjo viena mokytoja ir pasakė, kad sužinojo iš tėvelių, jog vienas vaikas iš jos klasės atsidūrė reanimacijoje. (...) Paskui atėjo dar viena mokytoja, pasakė, kad mano klasėje šiandien tėra 10 vaikų, kitoje klasėje – tik 15 vaikų. Perėjom per klases, susirašėm, kiek vaikų nėra – 108 nebuvo“, - LNK „Žinioms“ kalbėjo mokyklos direktorės pavaduotoja Valerija Kvedaravičienė.
25-erius metus mokyklai vadovaujanti direktorė sako, kad per jos darbo metus tokio infekcijos protrūkio nebuvo, esą sunegalavo ir keli mokytojai.
„Pradžia buvo užvakar, pora vaikučių. Viena mergytė apsivėmė pamokos metu, o kitas važiuojant namo pasakė, kad jam bloga. O vakar ryte jau pamatėm, kad jie krinta. Iš to viso didelio būrio serga tik septyni, 4 iš jų ligoninėje buvo. Tėvai tiesiog išsigando“, - teigė mokyklos direktorė Stasė Vėbrienė.
Specialistai paėmė vaikų mėginius tyrimams. Pirminė kelių vaikų diagnozė – gastroenterokolitas, kurį gali sukelti užteršti maisto produktai. Tačiau direktorės teigimu, mokykloje gali būti fiksuojamas ir kitos ligos protrūkis.
„Įtarimas yra, kad gali būti Adenovirusas. Aš girdžiu jį pirmą kartą“,- kalbėjo S. Vėberienė.
Mokyklą patikrino ir Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Savivaldybė tikina, kad dėl nustatytų pažeidimų sustabdyta mokyklos valgyklos veikla.
„Veterinarijos tarnyba detaliai įvardino patikrinimo dokumentuose, mums yra žinoma, kad tai – patalpų pelėsis, dar kiti pažeidimai“, - situaciją valgykloje komentavo Vilniaus savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys.
Jei valgykla pirmadienį negalės būti atidaryta, mokyklai teks rūpintis, kaip maistą vaikams pristatyti.
Adenovirusas – tai labai atsparus bei lengvai užkrečiamas virusas, plačiai paplitęs žmonių bei gyvūnų tarpe. Virusas gali būti perduodamas per junginės išskyras, kraują, oro lašeliniu keliu bei fekaliniu-oraliniu keliu. Adenovirusinės infekcijos gali būti pavienės ar sukelti epidemijos protrūkius. Infekcijos vieta paprastai sutampa su viruso patekimo į organizmą vieta.
Žmogui adenovirusinė infekcija dažniausiai pasireiškia kaip ūmus kvėpavimo takų uždegimas, faringokonjunktyvalinė karštinė, gastroenteritas (žarnyno uždegimas), pasireiškiantis karščiavimu bei viduriavimu, kuris gali tęstis 1-2 savaites.
Ūminį gastroenterokolitą gana dažnai sužadina esanti apgedusiuose maisto produktuose toksikoinfekcija. Ligą gali sukelti ne vien infekcija, bet ir netinkamas maistas, kuris betarpiškai pažeidžia žarnyno sieneles arba sutrikdo virškinimo organų sekrecinę bei motorinę funkcijas. Ligoniai skundžiasi silpnumu, apetito nebuvimu, pykinimu, kartais ir vėmimu, skausmu pilvo plote, vėliau ir viduriavimu. Esant daugiau pažeistam skrandžiui, vyrauja ūminio gastrito požymiai, tarp jų – ir vėmimas. Uždegimui vystantis daugiau plonojoje žarnoje, vėmimo gali nebūti. Neretai temperatūra pakyla iki 38-39 laipsnių.
DELFI primena, kad lapkričio mėnesį žarnyno infekcijos protrūkis kilo Joniškio „Aušros“ gimnazijoje. Moksleiviams tada diagnozuota ūminė žarnyno infekcija ir virškinamojo trakto disfunkcija. Įtariama, kad ją galėjo sukelti oro lašeliniu būdu plintanti virusinė infekcija.