Žmonių organizme Akkermansia muciniphila kolonija sunyksta didėjant kūno ir masės indeksui (KMI), bet tyrimo su pelėmis metu buvo nustatyta, jog taikant gydymą Akkermansia muciniphila bakterijomis svorio augimas sumažėjo 50 proc., kai pelėms buvo duodama daug riebalų turinčio maisto.
Tačiau pelės – ne žmonės. Iki šiol visa informacija apie šią bakteriją buvo paremta asociacijomis, ne priežastimis. Šią savaitę viskas truputėlį pasikeitė, žurnale „Nature Medicine“ pasirodžius bandomajam atsitiktinių imčių tyrimui, kurio metu asmenims, sergantiems metaboliniu sindromu ir turintiems atsparumą insulinui, buvo duodama Akkermansia muciniphila. 32 dalyviai atsitiktine tvarka gavo placebo, gyvų Akkermansia muciniphila arba pasterizuotų negyvų Akkermansia muciniphila bakterijų. Aktyviojo gydymo grupių nariai 3 mėnesius kasdien gaudavo maždaug po 10 mlrd. bakterijų (suspenduotų glicerine).
Tyrimo rezultatai parodė, kad toks gydymas yra saugus, taip pat gera žinia ta, jog nebuvo užfiksuota jokio rimto pašalinio poveikio.
Galėtume nebepasakoti, tačiau tolesni tyrimo duomenys yra kur kas įdomesni. Dalyvių, gavusių bakterijų, metabolinė sveikata žymiai pagerėjo, palyginti su placebą gavusių dalyvių metaboline sveikata.
Palyginti su placebo grupe, padidėjo jautrumas insulinui, sumažėjo cholesterolio kiekis ir pagerėjo kepenų funkcija. Įdomu tai, kad bakterijų gavusių žmonių kraujyje gerokai sumažėjo baltųjų kraujo kūnelių. Šis poveikis siejamas su sumažėjusiu liposacharidų kiekiu, bylojančiu apie sustiprėjusias žarnų sieneles.
O štai keisčiausias dalykas: beveik visais atvejais pasterizuotų bakterijų poveikis buvo veiksmingesnis už gyvų. Tai tikrai labai neįprasta. Beje, verta paminėti, kad tyrimo autoriai tokį patį poveikį nustatė tirdami peles. Gyvų bakterijų veiksmingumas buvo neblogas, pasterizuotų – geresnis, tačiau autoklavu apdorotos bakterijos nepasižymėjo jokiu poveikiu.
Šiuos keistus rezultatus pakomentavo vyresnysis tyrimo autorius dr. Patrice Cani, dirbantis Leveno universitete.
Jis papasakojo, kad Akkermansia muciniphila yra padengta egzopolisacharidais, arba gleivėmis, kurie neleidžia naudingam membranų baltymui, vadinamam „Amuc_1100“, sąveikauti su imunine sistema. Šis baltymas gali būti bakterijos teigiamo poveikio paslaptis, nes jo suleidus pelėms, rezultatas buvo toks pat, kaip ir davus pasterizuotų bakterijų.
Dr. P. Cani teigimu, pasterizavimas pašalina gleivių sluoksnį ir nužudo bakterijas, tačiau „Amuc_1100“ lieka nepažeistas. Apdorojus bakterijas autoklavu, sunaikinamas ir „Amuc_1100“, todėl jokio naudingo poveikio nebelieka.
Jei šis spėjimas yra teisingas, tuomet galima daryti išvadą, kad bakterija Akkermansia muciniphila yra panašesnė į įprastus vaistus, nei į probiotikus. Taip pat tai reiškia, jog, tiesiogiai skyrus „Amuc_1100“, poveikis galėtų būti dar stipresnis, nei nustatytas tyrimo metu.