„Manome, kad stipriai perdirbtas maistas pasižymi farmakokinetinėmis savybėmis (koncentruota dozė, greitas įsisavinimas), kuriomis pasižymi ir priklausomybę sukeliančios medžiagos. Tai susiję su papildomais riebalų ir/arba perdirbtų angliavandenių kiekiais, o juk rafinuoti angliavandeniai absorbuojami itin greitai“, - teigia Mičigano universiteto mokslininkai.
Kaip rašo iflscience.com, šio tyrimo autoriai priklausomybės sukėlimo lygmenį sieja su tam tikrais veiksniais: vartojimo kontrolės praradimu, vartojimo tęsimą nepaisant neigiamų pasekmių ir negebėjimą suvaldyti vartojimo net ir norint tai padaryti. Šios įžvalgos grindžiamos atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo 504 asmenys, padėję įvertinti produktus, kuriems atsispirti sunkiausia. „Nors nutukimo priežastys gali būti įvairios, vienas iš potencialiai įtakos turinčių veiksnių – tai idėja, kad tam tikras maistas gali daliai žmonių sukelti priklausomybę, dėl kurios nesąmoningai persivalgoma“, - teigia tyrimo autoriai.
Norėdami išsiaiškinti maisto produktų skirtumus mokslininkai paprašė 120 studentų užpildyti Jeilio priklausomybės nuo maisto skalę (Yale Food Addiction Scale). Taip siekta nustatyti galimą asmenų priklausomybę nuo tam tikrų produktų. Studentams rodytos 35 įprastų maisto produktų nuotraukos, jos rodytos poromis, o tyrimo dalyvių prašyta pasakyti, kurie iš šių produktų, tiriamųjų manymu, galėtų sukelti į priklausomybę panašių valgymo įpročių.
Nieko keisto, kad skalės viršuje atsidūrė daug riebalų ir aukštą glikemijos indeksą turintys produktai. Glikemijos indeksas – tai skaičius, susietas su angliavandenių kiekiu produkto sudėtyje ir jų poveikiu gliukozės lygiui kraujyje. Kaip pastebi šio tyrimo autoriai, didesnės alkoholio koncentracijos gėrimai pasižymi didesniu priklausomybės sukėlimo poveikiu nei mažesne alkoholio koncentracija pasižyminčios alternatyvos.
Šis tyrimo rezultatas atitinka ir su gyvūnais atliktų tyrimų rezultatus, kuriuose atskleistas už malonumą atsakingo hormono dopamino vaidmuo, svarbus kalbant apie priklausomybes. Pavyzdžiui, kai žiurkėms buvo duodama daug labai perdirbtų produktų, jų smegenyse esančioje dopamino sistemoje nustatyti pokyčiai, kurių aptinkama ir vartojant narkotinių medžiagų.
Respondentai suskirstyti į grupes, siekiant išsiaiškinti, kaip lyties ir kūno masės indeksas (KMI) veikia atsparumą tam tikriems maisto komponentams. Paaiškėjo, kad lyties įtaka nėra reikšminga, o štai aukštesnį KMI turintys tiriamieji buvo labiau linkę į priklausomybes nuo maisto produktų. Tiesa, šis ryšys taip pat nebuvo toks reikšmingas, kaip būtų galima tikėtis. Dažniausiai minėtas šokoladas, po jo sekė ledai ir gruzdintos bulvytės.
Vis dėlto tyrimo autoriai nesijautė išsprendę klausimo, kuris gi maistas sukelia priklausomybę labiausiai. Dar 384 asmenų internetu paprašyta įvertinti kiekvieno maisto produkto potencialiai keliamą priklausomybę skalėje nuo 1 iki 7. Taigi paaiškėjo, kad naudojant didesnę ir reprezentatyvesnę imtį akivaizdus nugalėtojas – pica (įvertinimas – 4,01), po to seka šokoladas ir traškučiai (įvertinimas – 3,73). Po šio trejetuko seka dar keli labai perdirbti, daug cukraus ir/ar riebalų sudėtyje turintys produktai. Priklausomybės skalės apačioje atsidūrė agurkai, morkos ir pupelės. Keista, tačiau net paprasčiausiam vandeniui skirti aukštesni nei šioms daržovėms tekę įvertinimai.
Kaip bebūtų keista, į šį tyrimą, apėmusį 35 produktų variantus, neįtraukta kava, todėl potencialios kofeino keliamos priklausomybės klausimas lieka atviras, o atsakymų vertėtų tikėtis ateities tyrimų rezultatuose.