Filme „Karaliaus kalba“, kuriame karalių Jurgį VI vaidina Colinas Firthas, perteikta žinia, kad mikčiojimą sukelia nerimas ir psichologinės problemos ankstyvoje vaikystėje.
Tačiau naujausiame tyrime teigiama, kad šį defektą sukelia pakitę genai, kurie yra atsakingi už smegenų gebėjimą kontroliuoti veido raumenis, ir kurie yra paveldimi.
Šios išvados, aptartos Amerikos pažangiojo mokslo asociacijoje Vašingtone, gali padėti rasti naujus šio genetinio sutrikimo gydymo vaistų ar kitomis terapijomis būdus.
Dr. Dennisas Drayna, JAV nacionalinio kurtumo ir kitų komunikacijos problemų tyrimų instituto mokslininkas, vadovavęs tyrimui, šią išvadą padarė bendraudamas su šeimomis, kuriose mikčiojimas buvo perduodamas iš kartos į kartą.
Mutavusius žmonių genus jis įsodino pelėms, norėdamas patikrinti, kaip jie veikia smegenis.
„Pasirodo, šie genai, greičiausiai, veikia smegenų veiklą, todėl peršasi išvada, kad mikčiojimas yra fiziologinė, o ne psichologinė problema.“
„Žmonių, kurie mikčioja, smegenys atrodo kitaip, nei nemikčiojančių žmonių“, – sako jis.
Dr. Drayna mikčiojančių žmonių organizme rado tris genų variacijas, vadinamas GNPTAB, GNPTG ir NAGPA.
Jis mano, kad šių genų daugiausiai tose smegenų srityse, kurios kontroliuoja raumenis, ir jie gali sukelti ląstelių mirtį.
Jis spėja, kad žuvusios ląstelės sukelia staigų kalbos mechanizmo gedimą, todėl žmogus negali ištarti tam tikrų garsų ir pradeda mikčioti.
Tačiau, kadangi šis fizinis sutrikimas kyla kai vaikai dar būna maži – iki kokių ketverių metų , kai jie dar tik pradeda mokytis kalbėti – dažnai manoma, kad jie mikčioja, nes dar neturi pakankamai įgūdžių ar intelekto.
Vaikas, kuris pradeda mikčioti, ima nervintis, nes nesupranta, kodėl jam nepavyksta ištarti kai kurių garsų, todėl mikčiojimo priežastimi ir laikomos psichologinės problemos.