Visgi šiandien jau aišku, kad šį kartą pasauliui tokia sėkmė nenusišypsos, skelbia science.org. Nors dar liko nemažai neatsakytų klausimų, mokslininkai vis užtikrinčiau kalba, kad naujoji atmaina greičiausiai dramatiškai pakeis pandemijos trajektoriją, ir ne gera linkme.
Omikron variantas aptiktas jau daugiau nei 70 valstybių ir sparčiai plinta. Danijos mokslininkai apytikriai paskaičiavo, kad omikron atmaina netrukus turėtų aplenkti deltą atmainą ir tapti dominuojančia koronaviruso paderme. „Matome neįprastai spartų plitimą“, – pranešė Kopenhagos universiteto infekcinių ligų specialistas Troelsas Lillebaekas.
Nepaisant didelio vakcinacijos masto, 5 mln. gyventojų turinčioje šalyje per parą nustatoma per 6 tūkst. naujų atvejų – maždaug dvigubai daugiau negu ankstesnio didžiausio piko metu. (Šios savaitės pradžioje buvo lėtėjimo ženklų, bet juos galėjo nulemti tas faktas, kad Danija baigia pasiekti testavimo galimybių ribas.) Panašų gyventojų skaičių turinti kaimyninė Norvegija prognozuoja, kad po keleto savaičių fiksuos daugiau nei po 100 tūkst. naujų susirgimų per parą, nebent žmonės drastiškai sumažins socialinius kontaktus.
Net jeigu omikron atmaina sukelia tik lengvesnę COVID-19 formą, kaip viliasi kai kurie mokslininkai, laukiamas astronominis naujų atvejų augimas reiškia, kad ateities perspektyvos – niūrios, įspėjo Berno universiteto virusologė Emma Hodcroft. „Anksčiau daug mokslininkų tvirtino, kad delta atmaina šią žiemą pavers labai sunkia, – sakė ji. – Nesu tikra, ar sprendimus priimantys asmenys suvokia, kaip smarkiai padėtį pablogins omikron variantas.“
E. Hodcroft ir kitiems virusologams, imunologams bei epidemiologams omikron padermė yra dar viena duobė nelengvame kovos su pandemija kelyje, reiškianti netylančius telefonus, darbą iki išnaktų ir trumpą miegą. „Kai kurie žmonės vėl dirba ir savaitgaliais, – nurodė Icahno medicinos fakulteto vakcinų tyrinėtoja Florian Krammer. – Visai nesvarbu, kad kažkokią užduotį reikia atlikti 22 val., ji bus atlikta.“
Kaip ir ankstesnių atmainų atveju, didžiąją dalį pirminių duomenų pasaulis gauna iš saujelės valstybių. PAR, kurios mokslininkai pirmieji stebėjo omikron plitimą, sekvenavo nemažai genomų ir pateikė informacijos apie pirmuosius atvejus. Vieną geriausių genominio stebėjimo sistemų pasaulyje turinti Danija pateikė išsamią analizę, kaip omikron atmaina gali tapti dominuojančia. O Jungtinės Karalystės (JK) mokslininkai atlieka keletą tyrimų, kad išsiaiškintų, kaip omikron plinta namų ūkiuose ir kitose vietose ir koks yra turimų vakcinų veiksmingumas susidūrus su šia atmaina.
„Turėtume nuoširdžiai padėkoti toms šalims“, – mano E. Hodcroft.
Dėl minėtųjų valstybių pastangų aiškėja svarbiausios omikron ypatybės. Nėra jokių abejonių, kad naujasis koronaviruso variantas pasižymi ypač sparčiu plitimu. Kiek mažiau aišku, ar taip yra todėl, kad omikron geriau išvengia imuninės sistemos atsako, ar todėl, jog ši atmaina iš prigimties yra labiau užkrečiama nei ankstesnės. Trumpuoju laikotarpiu atsakymas į šį klausimą gal ir nėra labai aktualus, bet ilguoju laikotarpiu – itin svarbus. Jeigu naujoji padermė tiesiog geba išvengti imuninės sistemos apsaugos, omikron pranašumas prieš delta variantą gali sunykti didėjant atsparumui. Tokiu atveju omikron netaptų dominuojančia atmaina ir cirkuliuotų kartu su delta atmaina. Jeigu omikron variantas yra labiau užkrečiamas dėl mutacijų, jis gali išstumti delta variantą, kaip kad delta išstūmė ankstesnes atmainas.
Taip pat aiškėja omikron atmainos gebėjimas išvengti imuninės sistemos. Iš PAR gauti preliminarūs duomenys rodo, kad naujosios atmainos plitimas sutapo su netikėtai išaugusiu pakartotinių infekcijų skaičiumi. Praėjusią savaitę pasirodė keleto laboratorijų analizės, kuriose teigiama, kad antikūnai, susidarę gavus skiepą ar persirgus COVID-19, gerokai prasčiau neutralizuoja omikron atmainą negu kitas atmainas. Remdamiesi pirmaisiais atvejais, JK mokslininkai apytikriai paskaičiavo, kad apsauga nuo omikron varianto yra kur kas mažesnė gavus dvi „AstraZeneca“ vakcinos, arba pasiuntinės RNR vakcinos, dozes. Geroji žinia yra ta, kad stiprinamosios dozės apsaugą nuo užsikrėtimo naująja atmaina padidina iki 75 proc., o nuo hospitalizacijos – turbūt dar labiau.
„Manau, kad svarbiausias klausimas yra apsauga nuo sunkios ligos formos“, – pareiškė F. Krammer.
Didžiausios PAR sveikatos draudimo bendrovės „Discoveryׅ“ gruodžio 14 d. pateikti ankstyvieji duomenys guodžia, kad omikron negali visiškai išvengti imuninės sistemos gynybinių mechanizmų.
Vadovaujantis šiais duomenimis, hospitalizacijos atvejų skaičius auga lėčiau nei ankstesnių koronaviruso bangų metu. Tai gali reikšti, kad paskiepyti ir (arba) persirgę žmonės tebeturi tvirtą apsaugą nuo sunkios ligos formos arba kad omikron variantas yra ne toks agresyvus kaip delta.
Kita vertus, Harvardo universiteto epidemiologas Williamas Hanage’as teigia, kad kol kas neįmanoma atsakyti į klausimą, susijusį su omikron sukeliamos COVID-19 infekcijos sunkumu.
Neseniai atlikto genomų palyginimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog omikron padermė pradėjo plisti tik spalio mėnesio viduryje (ankstesniame darbe įvardyta rugsėjo mėnesio pabaiga), taigi, ji dar nespėjo užkrėsti tiek daug žmonių, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas, pastebėjo W. Hanage’as. Be to, taip jau nutiko, jog daugelis ankstyvųjų atvejų PAR buvo užfiksuoti tarp jaunesnių žmonių, kurių rizika susirgti sunkia ligos forma yra mažesnė. Net jeigu paaiškės, kad naujoji atmaina yra ne tokia agresyvi, naujų atvejų skaičius greičiausiai parklupdys šalių sveikatos apsaugos sistemas.
„Vienas kolega labai taikliai apibūdino situaciją, – prisiminė W. Hanage’as. – Vargu ar taip sparčiai plintantis užkratas gali nepakenkti visuomenei, kuri ir taip susiduria su perpildytomis ligoninėmis.“
Mokslininkai taip pat nerimauja, kad, palyginti su ankstesnėmis atmainomis, labai dideliais genomo skirtumais pasižyminti omikron atmaina gali pateikti daugiau nemalonių staigmenų. Pavyzdžiui, iš visų sekvenuotų omikron genomų maždaug dešimtadalis turi papildomą spyglio baltymo mutaciją 346K, kuri, spėjama, leidžia šiam koronaviruso variantui dar geriau išvengti imuninės sistemos.
„Omikron ir taip jau turi daug priemonių antikūnams išvengti. Atrodytų, kad nelabai ką ir bepridėsi, bet spyglio baltymo mutacija 346K yra būtent toks priedas, – pažymėjo Jutos universiteto virusologas Stephenas Goldsteinas. – Reikia atidžiai stebėti šią atmainą.“
Atsižvelgiant į naujosios padermės kitoniškumą, F. Krammer mano, kad vakcinų gamintojai turėtų kurti omikron pritaikytas stiprinamąsias dozes. Tiesa, norint gauti reguliuojančiųjų institucijų leidimą ir pagaminti pakankamą kiekį tokių stiprinamųjų dozių prireiktų ne vieno mėnesio – per ilgai krizei, kurios laukia daug mokslininkų, spręsti. O jeigu praėjusius metus galima laikyti svariu rodikliu, omikron pritaikytos stiprinamosios dozės vis tiek greitai nepasiektų mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių.
Šiuo metu dauguma Europos valstybių tikisi, kad plataus masto skiepijimas stiprinamąja doze ir papildomos priemonės, tokios kaip didelių susibūrimų uždraudimas, reikalavimas dėvėti apsaugines veido kaukes, geresnis patalpų vėdinimas ir darbas iš namų, padės sumažinti omikron sukeltos COVID-19 infekcijos bangą ir apsaugos ligonines nuo perpildymo.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) epidemiologė Maria Van Kerkhove sakė, kad vis dar labai svarbu paskiepyti nė vienos dozės negavusius asmenis, nors galbūt jau ir per vėlu reikšmingai padidinti vakcinacijos mastą. „Skiepykite didžiausią riziką turinčius žmones, – ragina ji. – Išsiaiškinkite, kuriems gyventojams labiausiai reikia vakcinos, ir sutelkite dėmesį į juos.“