Mokslininkų teigimu, miego stygius gali paskatinti astrocitus (žvaigždės pavidalo centrinės nervų sistemos ląsteles) pradėti naikinti jungtis smegenyse ir jų likučius.
Italijoje veikiančio Markės politechnikos universiteto mokslininkai palygino dviejų pelių grupių smegenis. Vienai grupei buvo leista miegoti tiek, kiek norėjo, arba pelės buvo išlaikomos budrios aštuonias valandas. O kitai grupei nebuvo leista miegoti penkias dienas iš eilės, taip imituojant chroninį miego stygių.
Vėliau buvo palyginti astrocitai pelių iš abiejų grupių smegenų. Šios ląstelės šalina nereikalingas neuronų sandaros dalis ir juos permodeliuoja. Kito tipo ląstelės – mikroglinės ląstelės – ieško smegenyse pažeistų ląstelių ir liekanų, sakė mokslininkai.
Jie nustatė, kad po nepertraukiamo miego gerai pailsėjusių pelių smegenyse astrocitai yra aktyvūs maždaug šešiuose procentuose smegenų sinapsių (jungčių tarp dviejų neuronų). Tačiau jie yra gerokai aktyvesni smegenyse peilių, kurioms stinga miego. Jeigu trūksta maždaug aštuonių valandų miego, astrocitai veiklūs maždaug aštuoniuose procentuose sinapsių, o chronišką miego trūkumą patyrusių pelių smegenyse jų aktyvumas padidėja iki 13,5 proc.
Tai leidžia teigti, kad miego trūkumas skatina astrocitus aktyviau naikintis jungtis smegenyse ir įvairias ląstelių liekanas.
„Mes pirmą kartą parodėme, kad tam tikros sinapsių dalys tiesiogine to žodžio prasme yra suvalgomos astrocitų dėl miego trūkumo, – sakė minėto instituto atstovas Michele Bellesi. – Trumpai tariant, toks kenksmingų atliekų valymas gali pagerinti smegenų veiklą. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali padaryti žalos, ir tai paaiškina, kodėl chroniškas miego stygius didina Alzhaimerio ir kitų neurologinių ligų riziką.“