Gydytoja gėrė kavą 1 val. 20 min.?
„Atsikėlusi ryte pajutau sunkumą krūtinėje, oro trūkumą, galvos svaigimą. Sergu bronchine astma, tačiau vaistai, kuriuos tuo metu vartojau, man nepadėjo. Išsigandau, nes žinau, kad tokie dalykai gali baigtis blogai. Būtent todėl skubiai kreipiausi į medikus. Kadangi dar pati galėjau nuvykti į gydymo įstaigą (iki poliklinikos nuvykti savo mašina trunka 5-10 min.), nekviečiau greitosios pagalbos. Nuvykau laimingai, bet sunkumas krūtinėje dar jautėsi. Žinodama, kad mano šeimos gydytoja nedirba, registratorės paprašiau nukreipti pas bet kokią šeimos gydytoją, kad bent apžiūrėtų ir suteiktų pirmąją pagalbą (kad galėčiau vykti į darbą). Taip ir buvo: paskambino gydytojai ir pranešė, kad atsiunčia ligonę, skubos tvarka.
Atėjusi prie kabineto pamačiau pilną koridorių įvairaus amžiaus žmonių. Atsisėdau ir laukiu. Iš kabineto išėjusi seselė susirinko korteles, iš kai kurių pacientų pasiėmė kompensuojamų vaistų knygeles. Priėjo prie manęs ir paklausė, kas atsitiko. Kai nupasakojau savo būklę, buvau apibarta, kad atėjau čia, užuot išgėrusi vaistų nuo alergijos (nes esą gali būti alergija) ir nuėjo į kabinetą. Laukiu toliau. Po 15 min. iš kabineto išėjo pati gydytoja ir neatsisukdama išskubėjo. Po kelių minučių parėjo su bandelėmis (buvo šiek tiek po dešimtos valandos). Tuo metu atėjo jauna moteris, atsiųsta taip pat skubos tvarka, su beprotišku nugaros skausmu (dejuodama iš skausmo). Laukėme visi. Praėjo 1 val. 20 min. Laiką sekiau... Po truputį seko kantrybė ir kilo pyktis: kaip galima taip nepaisyti žmonių“, - pasakojo Kauno Dainavos poliklinikos pacientė.
Pasak jos, visą tą laiką į kabinetą nebuvo pakviestas nė vienas žmogus. Jų buvo pakankamai prieš man ateinant, o kol laukiau, dar daugiau prisirinko.
„Visi pyko, bet tylėjo, matyt, nedrįso įeiti į kabinetą. Tačiau mane spaudė laikas, todėl įėjau į kabinetą ir padėkojau „už suteiktą pagalbą ir operatyvų darbą“... Jos tuo metu gėrė kavą ir valgė bandeles. Pasiėmusi kortelę nuvažiavau į Kauno Respublikinę ligoninę, kur sulaukiau tikrai kompetetingos gydytojos ir malonių slaugytojų. Tereikėjo pamatuoti kraujospūdį, padaryti kardiogramą, atlikti rentgenologinį tyrimą, kraujo tyrimus ir sulašinti lašinę, nes buvo tik skysčių trūkumas ir aukštas kraujo spaudimas“, - pasakojo Jūratė.
Moteris tikino, kad yra darbingas ir tikrai užsiėmęs žmogus, neturintis laiko be reikalo vaikščioti pas gydytojus. Tačiau gydytojų požiūris į pacientus jai visiškai nepriimtinas – esą jei žmogus sėdi, gali dar pasėdėti, tarsi jis neturėtų nei darbų, nei kitų reikalų. „Medikų požiūris į pacientus kaip į kokius paršelius, ne žmones“, - piktinosi ji.
Eilės, kokias sunku įsivaizduoti
Ši moteris – ne viena, kuri piktinasi poliklinikų darbo tvarka. Kita DELFI skaitytoja atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti sausakimšas koridorius pacientų, laukiančių eilėje prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės poliklinikos registratūros. Minia buvo tokia, kad net sunku pro ją prasibrauti.
„Tokią eilę galima pamatyti kiekvieną dieną. Registruojantis internetu ar telefonu pas gydytoją, būtina vis tiek atvažiuoti 1,5-3 valandomis anksčiau prieš paskirtą vizitą, kad prieitum prie registratūros. Tiek seni, tiek jauni stovi bendroje eilėje, visi su savo problemomis, visiems reikia pagalbos. O registratūra tikras „stabdis“, - teigė moteris.
Mažamečio vaiko tėvas poliklinikoje užstrigo dėl paprasčiausio skiepo. „Užsirašėm su mažiumi 12 val. pasiskiepyti. Atvykstame punktualiai. Sako seselė – laukite, daug žmonių. Sėdi apie dešimt vaikų, kosti, čiaudi, vemia. Ir taip bemaž kaskart. Čia kas pas mus Vilniuje – maras, cholera, karas? Kodėl neveikia ta elektroninė sistema? Kodėl tuščiai laukdami sugaištame marias laiko? Besėdint kyla ir kitų klausimų. Kodėl, norint pasiskiepyti, reikia su vaiku užvažiuoti į 9-tą aukštą, pralaukus marias laiko pasiimti popierėlį, leistis į 1-ą aukštą susimokėti, ir tada vėl belstis į 9-tą aukštą skiepytis?“, - piktinosi vyras.
Dar vienai pacientei, sergančiai diabetu, ilgas laukimas gydymo įstaigoje vos nesibaigė labai liūdnai – jai prasidėjo hipoglikemijos priepuolis, o medikai nežinojo, kaip jai padėti.
„Ar visi žino kas yra diabetas? Deja, ne. To nežino ir Lazdynų ligoninės personalas. Prieš porą valandų man tai papasakojo duktė. Nuvyko ji į Lazdynų ligoninę vizito pas mikrochirurgą. Ilgai laukiant, kol ją užregistruos, jai pasidarė bloga. Ji serga diabetu. Suvalgė kelis saldainius, bet savijauta vis blogėjo, tuomet ji kreipėsi pagalbos į darbuotoją, kad iškviestų ką nors, kas jai suleistų gliukozes į kraują, tačiau darbuotoja pasakė: „Pasėdėkite, aš pakviesiu mikrochirurgą“. Ligoninėje dirbantis žmogus nesusivokė, ką reikia daryti, kai žmogų ištinka hipoglikemijos priepuolis. Laimė, mano dukra dar nebuvo praradusi sąmonės ir galėjo paprašyti konkrečios pagalbos. Nesinorėtų tikėti, kad visose medicinos įstaigose toks darbuotojų žinių lygis“, - piktinosi DELFI skaitytoja.
Papildomas talonėlis nesuteikia teisės pakliūti greitai
Pasak Kauno Dainavos poliklinikos vyresniosios medicinos registratorės Ingridos Varnienės, kiekvienam šeimos gydytojui per dieną paliekami keturi rezerviniai talonėliai. Jie skirti pacientams su nedarbingumo pažymėjimais, kadangi tokie žmonės pagal teisės aktus būtinai turi patekti pas gydytoją. Šių talonėlių nesimato internetinės registracijos metu, taigi bet koks žmogus į jiems numatytą laiką negali užsiregistruoti. Tačiau jeigu gydytojo darbo metu šie talonėliai vis dar yra laisvi, jie atiduodami bet kuriam pacientui, kuriam reikia skubios šeimos gydytojo konsultacijos.
„Jeigu žmogui nutiko bėda, yra budintis gydytojas. Budėjimo metu jis priima labai mažai pacientų bendrąja tvarka, nes pas jį nukreipiami visi žmonės, kuriems reikia skubios konsultacijos. Ar pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų. Mes negalime apie juos spręsti ir esame linkę tikėti pacientu. Jei žmogus labai įtikinamai meluos, juk niekaip neatskirsi, reikia jam pagalbos ar ne. Registratorė turi pasikliauti paciento žodžiu. Jei žmogus sako, kad nuo rytoj jam pradėjo labai stipriai skaudėti pilvą ir jis nebegali kentėti arba jis jaučia stiprų skausmą širdies plote, tu juo neabejoji. Niekas net nerizikuotų netikėti tokiais dalykais. Aišku, vėliau iš gydytojų išgirstame, kad pagalba jam nebuvo tokia reikalinga, tačiau mes vis tiek negalime jo neregistruoti“, - teigė pašnekovė.
Poliklinikos vadovybės atstovė kokybei Rima Kabelinskienė teigė, kad pacientė turėtų kreiptis į administraciją tiesiogiai arba elektroniniu paštu, pateikti visas incidento aplinkybes, ir tuomet jos skundas būtų išnagrinėtas.
„Mes nagrinėjame kiekvieną skundą, net ir anoniminį. Beje, turiu pasakyti, kad skundų daugėja. Jų spektras labai įvairus. Net neįtartum, kad gali žmonės dėl to pasiskųsti: kad duobės prie įvažiavimo į polikliniką ar kad senyvo amžiaus žmogui gydytojų komisija neleido išduoti naujo pavyzdžio teisių, kad žmogus nepakliuvo pas gydytoją, negavo talono, grįžo ne pas tą patį gydytoją, kuris suteikė konsultaciją. Pavyzdžiui, buvo skundas, kai jauna pacientė pasiskundė, kad gydytoja jos nepriėmė, nors ji buvo tuo laiku užsiregistravusi. Tokiais atvejais prašome abiejų pusių raštiško situacijos išaiškinimo, tačiau labai dažnai paaiškėja, kad tiesiog abi pusės nesusikalbėjo“, - teigė medikė.
Pasak jos, gydytojui darbo metu kas tam tikrą laiką yra skirtos poilsio pertraukėlės, tačiau tam laikui talonai neskiriami. Taip pat žmonės turėtų žinoti, kad jeigu jie gauna papildomą talonėlį, tai nereiškia, kad pas gydytoją pateks tą pačią minutę. Tai reiškia, kad paklius tą pačią dieną.
Pašnekovė sutiko, kad žmonės kartais piktnaudžiauja sustiprindami savo simptomus, kad patektų pas gydytoją, tačiau įvertinti piktnaudžiavimo mastus yra sudėtinga – kiekvienam jo simptomai atrodo labai svarbūs. Bet kuriuo atveju jie priimami.