Britų šešėlinės vyriausybės darbo ir pensijų ir reikalų sekretorė Rachel Reeves neseniai pareiškė, kad planuoja tęsti savo politinę karjerą, jeigu jos atstovaujama Leiboristų partija laimės gegužę vyksiančius parlamento rinkimus, nepaisant to, kad laukiasi antro vaiko. Paskaičius kai kurių žmonių komentarus ir apmąsčius tokį jos pareiškimą, galėtum pamanyti, kad ji sugalvojo kurti laužą ir deginti mokesčių mokėtojų pinigus.
Ši „kvaila moteris dirbančių moterų reikalus grąžina maždaug 50 metų atgal“, rašė vienas laikraštis. Kitas teigė, kad ji „motinystę laiko daliniu įsipareigojimu, beveik hobiu“ ir „nėra verta atstovauti moterims“, o taip pat iš jos nedelsiant turi būti atimta teisė „kada nors priimti sprendimų, kurie yra svarbūs moterims“.
R. Reeves kolega Andrew Rosindellis pažymėjo, kad ji veikiausiai negalėtų savo darbui skirti „viso dėmesio“ ir kad „žmonės turi būti pozicijoje, kurioje gali susitvarkyti“.
Nuo kada nėštumas tapo šokiruojančia ir gėdinga būsena? Tiems, kuriuos vis dar glumina toks natūralus ir dažnas dalykas kaip vaikų gimdymas, vertėtų prieš susidarant nuomonę apie kažkokios moters nėštumą sau atsakyti į šiuos septynis klausimus:
1. Ar su nėščia moterimi nesielgiu globėjiškai ir nežvelgiu į ją iš aukšto?
Nerimaujate, ar tai moteriai pavyks suderinti vaiko priežiūrą ir darbą? Egzistuoja didelį tikimybė, kad ir ta moteris dėl to nerimauja. Nerimaujate, ar ji į savo darbą žiūrės pakankamai atsakingai? Atsipalaiduokite. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol ta moteris dirbo tą darbą ir yra gerai susipažinusi su jo keliamais iššūkiais ir reikalavimais, greičiausiai ji susidoros.
2. Ar nėštumą aš laikau anomalija, o ne įprasta gyvenimo dalimi?
Didelė dalis kritikos, rodos, remiasi idėja, kad nėščios moterys esą savanaudiškai nori „gauti viską“ darant žalą mokesčių mokėtojams/darbdaviniams/apleistiems vaikams ir t.t. Sustokime ir suvokime, kaip juokingai visa tai skamba. Vaikas nėra prabangos prekė, o normalus, nors ir, žinoma, nebūtinas, žmonių gyvenimo produktas.
Darbovietėse, įmonėse ir apskritai visuomenėse būtina visiems kartu spręsti dėl su nėštumu ir motinyste/tėvyste susijusių poreikių. Nėštumas ar motinystė/tėvystė neturi būti kažkas tokio, ką reikėtų slėpti, kad neatrodytum mažiau kompetentingas. Toms moterims, kurios nusprendžia besilaukdamos ar po gimdymo ir toliau dirbti, turi būti suteikta tinkama parama, įskaitant lanksčias darbo valandas, galimybę dalintis vaiko priežiūra su partneriu ar net galimybę vaiką palikti darbovietėje įrengtame vaikų kambaryje. Nacionaliniu skandalu turi būti tai, kad maždaug 50 tūkst. moterų Britanijoje kasmet netenka darbo dėl su motinyste susijusios diskriminacijos.
3. Ar aš darau prielaidas dėl priežasčių, kurios paskatino moterį padaryti tokį sprendimą?
Ar mama, kuri greitai po gimdymo grįžo į darbą, yra savanaudė ir apsėsta karjeros? O gal ji tiesiog aistringai myli savo darbą, turi partnerį, kuris gali ir nori prižiūrėti vaiką arba paprasčiausiai negali sau leisti taip ilgai nedirbti.
Ar moteris, kuri nusprendžia auginti vaikelį kelerius metus, tikrai feminisčių akyse yra nevykėlė? O gal ji kruopščiai apgalvojo ir nusprendė, kad jos šeimai taip bus geriau? O gal ji pasinaudojo savo teise rinktis, už ką ir kovoja feministės? Galbūt didžiulės vaiko priežiūros išlaidos paskatino jos sprendimą?
4. Ar to paties paklausčiau ir tėvo?
Tėčiai taip pat naktimis girdi vaikų verkimą. Jie taip pat išgyvena didžiulius emocinius pasikeitimus. Tik kažkodėl niekas neklausinėja vyrų, kaip juos veikia vaiko gimimas?
5. Ar susimąsčiau, kaip kalbos apie besilaukiančios moters tinkamumą dirbti veikia tą moterį?
Už lango 2015-ieji. Mums jau neturėtų kilti minčių viešai diskutuoti apie kažkieno tinkamumą dirbti dėl natūralaus žmonių dauginimosi. Kaip tokios kalbos turėtų veikti tą moterį, kai abejojama jos galimybėmis dirbti tuo metu, kai jis dirba, nuolat nešioja svorį, prilygstantį geram maišui bulvių, ir nuolat kovoja su noru šlapintis?
R. Reeves, ir kitų žinomų moterų, atveju toks klausimas yra ypač aktualus, nes jis gali lemti tai, kaip rinkėjai vertina jos darbą.
6. Ar kada pagalvojau, kad ne visų moterų nėštumai yra vienodi?
Ne visoms moterims nėštumas yra sunki ir dirbti neleidžianti būklė. Jeigu taip manote, pasidomėkite olimpiete bėgike Alysia Montano, kuri bėgo 800 metrų distanciją būdama nėščia, arba „Yahoo“ vadove Marissa Mayer, kuri šiai kompanijai pradėjo vadovauti būdama 28-ą savaitę nėščią.
Svarbiausia, kad mes suteiktume besilaukiančiai moteriai visą būtiną paramą, o ne spręstume, ką ji galės ar negalės padaryti.
7. Ar tikiuosi, kad ši moteris atstovaus visoms moterims?
Nei R. Reeves, nei kokia kita moteris, priimdama kokį nors sprendimą, neprivalo atstovauti visoms moterims. Mes visi turime skirtingų poreikių ir prioritetų, visi gyvename skirtingus gyvenimus. Sprendimas ir toliau dirbti nenuvertina motinystės. Ir apsisprendimas nedirbti ir auginti vaikus nėra nesiskaitymas su feminizmo idėjomis ar visų pasaulio moterų išdavystė. Ir sprendimas ir toliau eiti aukštas politines pareigas besilaukiant vaikelio nėra visos šalies išdavystė. Moterims kenkia požiūris, kad esame visi vienodi. Kuomet ignoruojami individualūs sprendimai ir užduodami kvaili klausimai.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!