Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja Janina Tutkuvienė sako, kad ūgio akseleracija, prasidėjusi apie 1960 metus pažengusiose Vakarų šalyse, iš pradžių vertinta teigiamai ir tik per pastaruosius 7 metus pastebėtos šitokios „teigiamos“ akseleracijos pasekmės.
„Tie vaikai, kurie prieš 20-30 metų augo labai intensyviai ir patyrė labai staigų augimo šuolį, dabar, kai jiems yra 30 metų, jie dažniau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu ir kitomis su metaboliniais dalykais susijusiomis ligomis“, - „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas kuria pasaulį“ kalbėjo J. Tutkuvienė.
Tad tik pastaraisiais metais ėmė gausėti tyrimų ligų programavimo augimo laikotarpiu kryptimi. „Pernelyg aukštas ūgis, lygiai taip pat kaip ir labai mažas ūgis, gali būti susijęs su įvairiomis ligomis ir patalogijomis“, - teigia J. Tutkuvienė.
Pasak jos, žmonės pradėjo vartoti labai daug baltymų, ypač mėsos, žuvies, pieno produktų – tas gausus baltymų vartojimas ir lėmė akseleraciją. Lietuviai, pašnekovės teigimu, apskritai išsiskiria savo ūgiu pasauliniame kontekste. „Dabartinės populiacijos ūgis Lietuvoje yra vienas iš didžiausių pasaulyje. Esame tarp aukštaūgių, o už mus aukštesni tik olandai ir švedai. Toliau jau rikiuojamės mes, vokiečiai, danai, estai ir kiti mūsų kaimynai. Pagrindinė to priežastis – po 1950 metų labai stipriai pakitęs mūsų gyvenimo būdas ir mityba“, - sakė J. Tutkuvienė.
Mitybos padariniai kitoms kartoms
Ūgio akseleracija, anot J. Tutkuvienės, siejama ir su paankstėjusiu brendimu, kas anksčiau taip pat vertinta teigiamai, bet dabar tai siejama su metabolinio sindromo ligomis. Paankstėjusiam brendimui, anot J. Tutkuvienės, įtakos turi maisto pramonė ir aukštosios maisto technologijos. „Po Antrojo pasaulinio karo visi puolė kurti tokias technologijas, su kuriomis būtų galima pasigaminti daug ir pigaus maisto. Prasidėjus tokiems dalykams, apie 1960-1970 metus, nelabai buvo galvojama apie maisto saugą.“
Tik po kelių dešimtmečių, kai mokslininkai pastebėjo neigiamas pasekmes, buvo atkreiptas dėmesys į maisto saugą, prasidėjo draudimai dėti tam tikras medžiagas į maistą.
J. Tutkuvienė atkreipia dėmesį, kad taip, kaip maitinamės mes, gali atsiliepti ne tik mūsų vaikams, bet ir vaikų vaikams ir net mūsų proanūkiams. „Koks vaikelis auga šiandien, kitą kartą yra pasekmė net ne motinos nėštumo, jos augimo, bet jos motinos ar net vaiko prosenelės augimo sąlygų.“
Kai augti nebėra kur
J. Tutkuvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad esant augimo akseleracijai, augama ne tik ūgiu, bet ir svoriu.
„Kada išsemtos visos biologinės galimybės augti į ūgį, tai plečiamasi į šonus. Ta tukimo epidemija prasidėjusi labai seniai, prieš du dešimtmečius JAV, tada – Vakarų Europoje ir pamažu ji slenka link mūsų. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad mes į neigiamų mitybos krypčių traukinį šokame paskutiniai, ir jei mes į jį neįšoksime, tai bus viskas labai gerai.“
Visą laidos „Mokslas kuria pasaulį“ įrašą klausykite čia.
