Nepaprastai išaugus COVID-19 tyrimų apimtims, smarkiai išaugo testavimui reikalingų priemonių poreikis, tad teko skubiai spręsti, kaip suktis iš padėties. Lapkričio pabaigoje nuspręsta surengti neskelbiamas derybas COVID-19 tyrimams reikalingoms medžiagoms įsigyti.
Kaip ilgam tyrimams reikalingų priemonių užteks ir, ar jų nepristigs, jeigu vėl netikėtai išaugs testavimo apimtys, kokie yra laboratorijos vadovo santykiai su naująja šalies valdžia, o ypač premjere Ingrida Šimonyte, bei apie tai, kaip atrodo NVSPL kasdienybė, portalas „Delfi“ kalbėjosi su D. Bakša.
– Apie NVSPL dauguma Lietuvos gyventojų sužinojo būtent per pandemiją. Bet juk laboratorija atlieka daug ir kitokių tyrimų – ne tik tiria mėginius COVID-19 ligai nustatyti. Kokius tyrimus atlieka NVSPL?
– Atliekame biocheminius, imunologinius, cheminius, aplinkos, oro, vandens, dirvožemio, maisto, tabako, mikrobiologinius, patalpų oro nustatymo, vandens nuoplovų, biologinių indikatorių, parazitologijos, virusologijos ir kitokius tyrimus. Pas mus atliekamų tyrimų spektras turbūt yra didžiausias Lietuvoje.
– Teikiate ir mokamas paslaugas?
– Taip. Šiuo metu iš biudžeto nuo bendrų pajamų gauname mažiau negu 40 procentų, o 60 proc. pajamų sudaro mokamos paslaugos.
Pas mus kainos pakankamai konkurencingos. Pvz., klinikinius tyrimus mes daugeliu atveju atliekame dvigubai pigiau negu kai kurios privačios. Toks labai gyvenimiškas pavyzdys: cholesterolio koncentracijos kraujyje nustatymas pas mus kainuoja tik 1,13 Eur, visur kitur – brangiau. Gliukozės netoleravimas kainuoja 1,40 Eur. Tokių pavyzdžių yra apstu. Esame valstybinė institucija, todėl ir kainos yra adekvačios žmogui.
– Vis dėlto didžiausia dalis tyrimų nuo pernai pavasario turbūt šiuo metu yra COVID-19 infekcijai nustatyti?
– Pas mus dabar COVID-19 yra „ant bangos“ ir daugiausia atliekama būtent šių tyrimų. Iššūkis yra didelis, bet labai džiaugiuosi darbuotojais, kurie kantriai ir ryžtingai dirba. Jie sugeba nežmoniškais krūviais dirbti ir pasiekti teigiamą rezultatą.
– Tiriate tik mėginius, gautus iš mobilių punktų ir gydymo įstaigų?
– Labai įvairiai. Dalis ateina iš gydymo įstaigų, mobiliųjų punktų, dalį, remdamiesi Operacijų vadovo sprendimais, susirenkame patys. Yra nustatytos grupės žmonių, iš kurių mes paimame mėginius ir juos ištiriame. Daugiausia tai – valstybinio sektoriaus asmenų – Vyriausybės, Seimo narių ir pan. – ištyrimas.
– O kiti žmonės pas jus gali ateiti išsitirti dėl COVID-19?
– Šiuo metu, deja, dar nepatvirtintas COVID-19 tyrimo įkainis – ne nuo mūsų tai priklauso. Todėl tos paslaugos išorei kol kas neteikiame. Mes už COVID-19 tyrimus negauname jokio apmokėjimo.
– Ar šiuo metu Lietuva turi pakankamai priemonių COVID-19 tyrimams atlikti? Juk per jus vykdomi priemonių tyrimams pirkimai.
– O taip, per mus. Ši dalis iš tikrųjų yra labai jautri ir buvo daug visokių pabangavimų. Kai atėjau čia dirbti, nesitikėjau viso to vaizdo, su kuriuo teko susidurti, pamatyti tą nepagražintą kasdienybę: kaip darbuotojai dirbo, kokiomis sąlygomis, kokie buvo jų darbo tempai ir kokie procesai vyksta, kaip viskas pastoviai kinta. Tai buvo tikrai stipru.
Šiuo metu pradėjome pirkimą, pagal kurį įsigysime pakankamai didelį kiekį priemonių. Kai tą pirkimą suorganizavome, skaičiavome reikalingų priemonių kiekius pagal didėjančias tyrimų apimtis, kad visko užtektų pusei metų.
Šiuo metu tyrimų apimtys mažėja. Jeigu anksčiau buvo atliekama ne mažiau kaip 60 tūkst. tyrimų per savaitę, šiuo metu tyrimų apimtys baigia pasiekti 50 tūkstančių vidurkį, kas nėra nenatūralu, nes sergančių žmonių skaičius mažėja.
Kaip matėme per visą COVID-19 istoriją Lietuvoje, kai krenta sergančiųjų skaičius, krenta skaičius tų, kurie jaučia COVID-19 simptomus, atitinkamai mažėja ir tyrimų apimtys.
Pagal dabartinę tyrimų strategiją turėtų gerokai sumažėti PGR tyrimų su sąlyga, žinoma, kad mūsų sergamumas nenustos mažėti.
– Taigi, priemonių turėtų užtekti mažiausiai pusmečiui?
– Turime sutartis nuo pusmečio iki metų. Tiesa, kartu su CPO LT kuriame elektroninį katalogą ir ateityje tie pirkimai turėtų būti ženkliai paprastesni, lengvesni. Kita vertus, tai vėlgi priklausys nuo tyrimų apimčių. Dabar, kadangi į tyrimų algoritmus turėtų įsijungti ir greitieji antigenų testai, manau, kad tikrai turime pakankamą kiekį pagal sutartis.
Žinoma, visą laiką gerai galvoti į ateitį ir galvoti apie tą patį valstybės rezervą, ką turime su medicininėmis asmens apsaugos priemonėmis. Aš labai siekiu, kad ir su šitomis priemonėmis mes prieitume prie valstybinio rezervo kaupimo.
– Kaip užtikrinama, kad testavimui būtinos priemonės būtų patikimos ir nepasikartotų istorija, nutikusi pirmosios bangos metu, kai nupirkti ne tokie reagentai?
– Tie „ne tokie reagentai“ dabar sąlyginai labai plačiai naudojami švietimo įstaigose. Sunku dabar pasakyti, kodėl jie buvo negeri. Tai buvo kito pobūdžio skandalai.
O mes perkame tik sertifikuotas priemones, kurios yra patvirtintos Europos Sąjungoje ir papildomai priemonės patikrinamos tam tikroje imtyje, nustatoma, ar jos tinkamai naudojamos, ar ne.
– Prisiminkime istoriją, kada pernai metų pabaigoje priemonių tyrimams pritrūko ir teko jas įsigyti neskelbiamų derybų būdu.
– Ten buvo daug iššūkių. Tyrimų apimtys tada padidėjo apie tris kartus. Nežinau, kiek kartų padidėjo mobiliųjų punktų skaičius – visam tam reikėjo aprūpinimo. Turimų priemonių kiekiai buvo skaičiuojami turbūt tik keliems mėnesiams – tai buvo dar iki manęs, tad sunku vertinti, kaip buvo skaičiuojama. Bet, kai atėjau, buvo tokia situacija, kad supratome: kažkaip reikia į tai reaguoti.
Sistema per visas siūles braškėjo, reikėjo kažkam imtis atsakomybės, spręsti tai greitai ir operatyviai. Tada pasinaudojome teisės aktų nuostatomis ir padarėme tas neskelbiamas derybas. Tai buvo turbūt griežčiausios Lietuvos istorijoje neskelbiamos derybos ir mes ne tik pasiekėme didesnį tiekėjų aktyvumą negu paprastuose atviruose konkursuose, bet dar ir sutaupėme virš 300 tūkstančių eurų. Manau, kad tuo metu tai buvo labai teisingas ir labai gerai išpildytas žingsnis.
O dabar perkame tik tarptautinio atviro konkurso būdu. Tai reiškia, kad nėra trumpų terminų. Viskas trunka nuo 1,5 iki 2 mėnesių plius pristatymas. Bet mes visiškai išpildome viešųjų pirkimų ir kitų tarnybų reikalavimus bei rekomendacijas.
– Jeigu Lietuvoje vėl išaugtų naujų COVID-19 atvejų skaičius, kaip ilgai tų priemonių tyrimams pakaktų tada? Ar dabar jau esame pakankamai gerai tam pasirengę?
– Mes su Sveikatos apsaugos ministerija labai daug diskutuojame, kaip toliau vystyti tyrimų algoritmą ir kokių priemonių imtis, kad būtume pasirengę, net jeigu būtų ir trečioji banga. Aišku, labai norėtųsi, kad tokios nebūtų ir viliuosi, kad tokios nebus, bet vis tiek turime tam ruoštis.
Kalbant apie priemones PGR tyrimams, aš net neabejoju, kad jų nepritrūks, todėl, kad šiuo metu turime tikrai didelius kiekius susidarę. Nėra realu, kad galėtume pritrūkti. O toliau jau viską lems politiniai, strateginiai dalykai, kurie yra priiminėjami. Klausimų yra labai daug. Prieisime ir prie šitų.
– Jums pradėjus vadovauti NVSPL, Lietuvoje pasikeitė valdžia. Naujoji premjerė Ingrida Šimonytė jums buvo pažėrusi ir kritikos. Kokie dabar yra jūsų santykiai?
– Iš principo į politiką stengiuosi nesivelti. Nesu politikas, nepriklausau jokiai partijai. Politika – ne man. Aš esu specialistas, vadovas, teisininkas. Stengiuosi maksimaliai atlikti savo darbą atlikti kaip įmanoma geriausiai.
Santykiai su ministerija yra labai konstruktyvūs. Labai tampriai dirbame kartu. Čia kažkokių klausimų, manau, kad nekyla.
Su premjere neturiu jokių santykių. Mano tiesioginis vadovas yra sveikatos apsaugos ministras, tad su jo komanda daugiausia tenka dirbti. O Vyriausybė yra kitas lygis. Aš tiesiog nesusiduriu su ja.