Turo metu, kuris startavo rugpjūčio 13 d. Mažeikiuose ir finišavo rugsėjo 17 d. Vilniaus Katedros aikštėje, specialiai pritaikytuose kraujobusuose ir palapinėse gyventojai galėjo ne tik dovanoti kraują, bet ir pabendrauti su sveikatos specialistais, kurie supažindino su sveikos gyvensenos principais.
Per kiek daugiau nei mėnesį buvo apsilankyta Rokiškyje, Tauragėje, Panevėžyje, Palangoje, Alytuje, Jonavoje, Marijampolėje, Šiauliuose, Kaune, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Vilniuje.
Kaip pastebi NKC direktorius Daumantas Gutauskas, tam, jog kraujo donorystė veiktų sklandžiai, per dieną Lietuvoje reikia sulaukti bent 500 kraujo donacijų, o kraujo donorystės turas – labai efektyvi priemonė, skatinanti gyventojų aktyvumą neatlygintinoje kraujo donorystėje.
„Nuoširdžiai dėkojame visiems išgirdusiems mūsų prašymą, radusiems laiko atvykti ir dovanoti kraują. Jūsų indėlis į mūsų šalies kraujo donorystės puoselėjimą yra neįkainojamas. Turus organizuoti pradėjome, nes matėme, kad donorais tapti norinčių yra daugiau, nei jais tampama. Dėl to, jog kraujo donorystė yra nuo jų nutolusi ir ne kiekvienas žmogus turi galimybes atvykti į specialiai kraujo donorystei skirtus punktus. Tad mes lankydamiesi skirtinguose miestuose, donorystę priartiname – suteikiame galimybę kiekvienam gyventojui greitai, paprastai dovanoti kraują“, – sako D. Gutauskas.
Pasak NKC vadovo, jį dovanoti atvykusių gyventojų bei atliktų donacijų skaičius skiriasi, nes pas kai kuriuos iš potencialių donorų nustatomas per žemas hemoglobino ar feritino kraujyje kiekis.
„Būtent todėl jau kurį laiką mes nemokamai dovanojame geležies papildus. Juos pavartoję, jau po kelių mėnesių žmonės gali grįžti ir sėkmingai tęsti donorystę arba ją pradėti. Mums rūpi donorų sveikata, todėl viso turo metu gyventojai galėjo pasikonsultuoti su sveikatos specialistais sveikos gyvensenos klausimais. Žmonės vis geriau supranta, kad vieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes. Tad sieksime ir toliau skleisti žinią apie donorystės svarbą ir, žinoma, prisidėti puoselėjant donorų sveikatą. Tad tokius turus organizuosime ir ateityje“, – tvirtina D. Gutauskas.
NKC duomenimis, Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių atliktų kraujo donacijų skaičiaus augimas – šiemet per pirmąjį pusmetį jis išaugo beveik 2 tūkst., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
NKC skaičiuoja, jog per pirmąjį šių metų pusmetį atlikta daugiau nei 37,4 tūkst. donacijų, kai tuo pačiu metu pernai jų buvo 35,6 tūkst., o 2022 m. pirmąjį pusmetį atlikta beveik 32,3 tūkst. donacijų.
2024 m. pirmąjį pusmetį sulaukta 28,3 tūkst. donorų, 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu –27,1 tūkst. donorų, o 2022 m. tuo pačiu metu – 25 tūkst. donorų. Pirmakarčių donorų šiemet per pirmąjį pusmetį sulaukta 3,8 tūkst..
NKC primena, kad aukojant kraują, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga.
Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui yra didelė tikimybė užsikrėsti. Na, o siekiant išvengti tokių ligų plitimo, būtina tikrinti kraują, kai jis paimamas iš donorų, ir tik įsitikinus, kad jį saugu naudoti, atskirti kraujo komponentai vežami į gydymo įstaigas.
Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.