Nauja kosmetikos klastočių banga: sutinusio veido nepažintų nė mama

Kai 28 metų Rosy Ferry „eBay“ atrado seniai ieškotus ribotos serijos „Dior“ vokų šešėlius, labai apsidžiaugė. Vietinėje universalinėje parduotuvėje jie jau buvo išpirkti. O ir kaina buvo 15 svarų sterlingų mažesnė, rašo „The Daily Mail“.

„Jų kaina buvo nurodyta 30 svarų, nors rekomenduojama mažmeninė kaina siekė 45 svarus. Tačiau šešėlius parduodanti moteris sakė, kad kaina mažesnė, nes ji atidarė pakuotę išbandyti šešėlius, – sakė Škotijos Borderso grafystėje gyvenanti R. Ferry. – Paaiškinimas nuskambėjo logiškai. Be to, pardavėja taip pat gyveno JK, ir atsiliepimai apie ją buvo geri. Todėl nusprendžiau pirkti.“

Tačiau kai prekė atkeliavo, ji buvo apklijuota Kinijos muitinės lipdukais, ir buvo be įprastinės „Dior“ dėžutės ir velvetinio maišelio. Nepaisant to, prekė atrodė normaliai, kvepėjo normaliai, todėl ji nusprendė šešėlius išbandyti. Vėliau tos dienos vakarą jai ėmė niežėti akių vokai, tačiau kitos dienos rytą ji suprato, kas kažkas tikrai negerai, nes atsikėlė ... sulipusiais vokais.

„Turėjau gausiai plauti akis vandeniu, kad galėčiau atsimerkti, – pasakojo jauna moteris. – Mano akių vokai buvo sutinę, o akys pasruvusios krauju. Labai bijojau, kad rimtai sau pakenkiau.“

Gėdydamasi išeiti iš namų, o taip pat dėl to, kas sukėlė tokią jos būklę, Rosy nusiuntė savo vyrą į vaistinę ir ten nupirktus antibakterinius akių lašus lašino visą savaitę.

„Viskas ėmė eiti geryn, tačiau mažiausiai tris savaites atrodė, kad oda aplink ašarų latakus buvo lyg nudeginta. Ji buvo raudona, šerpetojo, negalėjau naudoti jokios kosmetikos. Net bijojau ir pagalvoti, kas buvo tuose šešėliuose, kad jie sukėlė tokią reakciją.“

Vietos universalinės parduotuvės darbuotoja vėliau palygino Rosy nusipirktus šešėlius su originaliu „Dior“ produktu ir patvirtino, kad jos šešėliai buvo falsifikuoti. „Pasimokiau, – sakė Rosy. – Džiaugiuosi, kad neįvyko nieko rimčiau. Tačiau tikrai daugiau internetu nepirksiu jokių kosmetikos priemonių.“

Rosy tikrai nėra vienintelis žmogus, internete nusipirkęs padirbtų prekių. Britų spauda skelbia, kad pastaruoju metu Didžiąją Britaniją tiesiog užplūdo toksiškos falsifikuotos kosmetikos priemonės, gaminamos nusikaltėlių įrengtose pogrindinėse laboratorijose, kuriose štampuojamos gerai žinomų prekių ženklų klastotės.

Nustatyta, kad tokių produktų sudėtyje yra pavojingas kiekis švino, gyvsidabrio ir net cianido. Neseniai Londono policija nacionaliniu mastu išplatino perspėjimą dėl tokių kosmetikos produktų. JK prekybos standartų tarnybos atstovas Simonas Cripwellas sako, kad klastočių antplūdis jo nestebina.

Anksčiau šiais metais jis su kolegomis rado padirbtų „Mac“, „Benefit“ ir „Urban Decay“ produktų, kurie dažniausiai yra padirbinėjami, vienoje kosmetikos parduotuvėje Nuneatone. Juos informavo viena pirkėja, kuriai pasireiškė odos alerginė reakcija panaudojus čia pirktų produktų.

Vėliau buvo nustatyta, kad tų produktų sudėtyje buvo didelis kiekis sunkiųjų metalų – švino, arseno, vario, gyvsidabrio ir kadmio, kurie yra siejami su daugeliu rimtų sveikatos problemų – nuo alerginių reakcijų iki nervų pažeidimų ir net mirties.

„Kai pradėjau dirbti Prekybos standartų tarnyboje prieš 18 metų, dauguma klastočių buvo drabužiai. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau padirbinėjama kosmetikos produktų“, – sakė S. Cripwellas. – Tiesa pagrindinėse miestų gatvėse veikiančiuose parduotuvėse padirbtų produktų randame labai retai. Dažniausiai jų būna įvairiuose turgeliuose arba sulaikome siuntinių jiems atkeliavus į JK.“

Nepaisant Prekybos standartų tarnybos operacijų bendradarbiaujant su policija, pavojingų kosmetikos priemonių vis dar galima nusipirkti internete. Nors klastotojai tyčia nenori nunuodyti pirkėjų, dr. Emma Meredith iš Kosmetikos tyrinėtojų draugijos aiškina, kad jiems tiesiog nerūpi produkto saugumas ir tai, kas patenka į jų sudėtį.

„Jie naudoja viską, kas gali priminti norimą sudedamąją dalį, – sakė ji. – Šių produktų niekas netikrina, juose gali būti įvairiausių mikrobų ir dar nežinia kakožko, o tai reiškia, kad vartotojai nežino tikslios produkto sudėties, ar jis yra saugus ir, svarbiausia, ar jis nepakenks.“

Apie visa tai labai gerai žino 30-metė Louise Emery iš Niukastlio prie Taino. Per praėjusias Kalėdas ji iš draugės gavo maždaug 150 svarų sterlingų vertės „Mac“ kosmetikos priemonių, kurių esą draugė už 40 svarų nupirko iš kolegės. O ši, savo ruožtu, pirko jų internete.

Galiausiai buvo išsiaiškinta, kad tie produktai buvo klastotės. Tačiau dar to nežinoma moteris antrąją Kalėdų dieną išmėgino lūpdažį, veido pudrą, lūpų pieštuką, tušą ir vokų šešėlius. Kitą rytą L. Emery akys sulipo ir sutino, o skruostai ėmė perštėti.

„Vakare mano veidas jau buvo sutinęs ir buvo vos ne dvigubai didesnis. Man po akimis ir ant skruostų buvo dėmės, panašios į nudegimus“, – pasakojo moteris. Šeimos gydytoja jai išrašė priešuždegiminių, antihistamininių vaistų ir antibiotikų. Sutinimas ir odos sudirgimas išnyko tik po dviejų savaičių.

„Tuomet kaskart pažvelgusi į save veidrodyje, apsipildavau ašaromis. Maniau, kad liks žymės visam gyvenimui. Ir mintys apie tai, ko galėjo būti tuose produktuose – šlapimo, žiurkių išmatų, nuodų. Ir visa tai aš tepiau sau ant veido“, – baisias dienas prisiminė L. Emery.

Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais gali nukentėti ne tik jūsų oda, bet ir piniginė ir net tapatybė. „Daugelis padirbtus produktus parduodančių tinklalapių gali be jokių skrupulų jūsų kredito kortelės ir asmeninius duomenis parduoti kitiems asmenims. Jums atrodo, kad taupote pinigus įsigydami pigesnių prekių, tačiau galiausiai finansiškai nukenčiate“, – sakė įvairias kosmetikos priemones, kvepalus ir tualeto reikmenis gaminančias kompanijas jungiančios asociacijos (CTPA) direktorius Chrisas Floweris.

Jo teigimu, nors geriausia pirkti produktų kosmetikos kompanijos interneto puslapyje, net ir čia jūsų gali tykoti pavojus. „Vagys gali įsilaužti į puslapį ir nukreipti jus į savo sukurtą puslapį. Jeigu atnaujinę puslapį pamatote, kad jis atrodo keistai, būkite atsargus, – persėjo jis. – Jeigu pastebite rašybos ar gramatikos klaidų, verta sunerimti. Kaip ir kalbant apie pakuotę. Jeigu ant jos, pavyzdžiui, „L'Oreal“ parašyta su mažąja „o“, tai klastotė.“

„eBay“ atstovas sakė, kad kompanija yra „įsipareigojusi kovoti su klastotėmis“ ir „nuolat imasi prevencinių priemonių.“ Tą patį sakė ir „Amazon“: „Amazon.co.uk“ neleidžia prekiauti padirbtomis prekėmis. Prieš bet kurį tai darantį prekeivį bus imtasi priemonių ir jo paskyrą bus panaikinama.“