Kai kuriose šalyse pastebimas padidėjęs sergamumas COVID-19, tačiau didesnio mirtingumo nefiksuojama.
„Augimas yra, bet situacija yra kardinaliai pasikeitusi nuo to, ką turėjome prieš metus, ar juo labiau – prieš dvejus“, – kalbėjo profesorė.
Mūsų pusrutulyje šaltasis metų sezonas visada susijęs su išaugusiu kvėpavimo takų ligų sergamumu, tokia pat taisyklė galioja ir COVID-19. Visgi, pasak profesorės, svarbiausias veiksnys, jog visuomenė yra imunizuota, o tai kardinaliai keičia situaciją.
„Žinoma, imuninis atsakas mažėja bėgant laikui, bet vis tiek yra didelis skirtumas, nes prieš metus ar dvejus didelė dalis visuomenės buvo ir nevakcinuota, ir nesusidūrusi su virusu. Dabar, kad imunitetas nusilpęs, bet jis yra, o tai keičia situaciją“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Tyrimai dėl imuniteto atlikti ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šiais metais tokius tyrimus atliko Vilniaus ir Kauno mokslininkai – jiems pavyko ištirti 517 žmonių. Iš šių žmonių tik 5 žmonės neturėjo jokių antikūnų prieš koronavirusą. Buvo tiriami antikūnai, kurie susirdaro po persirgimo ir vakcinacijos, bei tokie, kurie susidaro tik po persirgimo. Tad dabar jau galima sakyti, kad pasiektas kolektyvinis imunitetas.
Nauja vakcina greitai pasieks Lietuvą
Virusologas prof. Saulius Čaplinskas pasakoja, kad jei žmogus turės mažai antikūnų, susidūręs su virusu pradės jausti simptomus, virusas pradės daugintis, žmogus užkrės kitus, bet imuninės sistemos ląstelės greitai prisimins šią ligą ir pradės kovoti.
„Visa tai buvo prognozuota, taip ir vyksta. Kitas klausimas yra apie ilgalaikį pažeidimą, kurį daro virusas. Matome, kad dabar padaugėjo lėtinių ligų. Iš kitos pusės, yra daug tyrimų, kas vyksta molekuliniame lygmenyje. Atkreipiamas dėmesys į nėščiąsias, joms koronaviruso pasekmės gali būti daug skaudesnės nei kitiems“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad ateinant naujam peršalimo ligų sezonui, reikia prisiminti ne tik COVID-19 vakciną, bet ir vakciną nuo pneumokoko, gripo, ypač tiems, kuriems šios ligos gali sukelti skaudesnes pasekmes.
Prof. A. Žvirblienė pasakojo, kad jau patvirtintas naujas COVID-19 vakcinos variantas, pritaikytas dabar plinančioms atmainoms. Ši nauja vakcina jau netrukus turi pasiekti ir Lietuvą.
„Apie skiepus šia nauja vakcina labiausiai turėtų susimąstyti rizikos grupių asmenys, tai yra vyresnio amžiaus ir turintys įvairių lėtinių ligų. Tas pats yra ir su kitomis virusinėmis infekcijomis, gripu“, – sakė profesorė.
Dabar į Lietuvą atkeliaujanti vakcina yra vienvalentė, joje yra tik vieno naujo viruso varianto baltymas.
Vakcina, kuria skiepijomės pernai metais, pritaikyta senesnėms viruso atmainoms, kurios šiuo metu pasaulyje jau yra išnykusios.
„Neįmanoma aplenkti viruso, nes niekada negalime prognozuoti, kokia bus viruso evoliucija, todėl bėgame iš paskos. Gera žinia ta, kad dabartinės technologijos leidžia labai greitai pasivyti virusą“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Virusologas sako neabejojantis, kad atkeliavus naujai vakcinai į Lietuvą vėl atsiras sąmokslo teorijų, jog ji nebuvo gerai išbandyta, todėl joms reikėtų nepasiduoti.
„Šiais metais juk nekalbame apie pernai metų gripo vakciną. Tas pats yra ir su koronavirusu“, – sakė profesorius.
Vienareikšmiško atsakymo, ar skiepytis rudenį – nėra
Kyla klausimas, ar sveikiems žmonėms irgi reikėtų susimąstyti apie sustiprinančią vakcinos dozę. Pasak pašnekovės, tai labai individualu, ir sunku duoti vieną patarimą.
„Žmonės, kurie nori pasiskiepyti, tikrai gali tą padaryti. Šiemet yra aiškios rekomendacijos, kad galima tą pačią dieną skiepyti ir sustiprinančią COVID-19 dozę, ir gripo vakcinos. Žmonės, kurie nori jaustis saugūs, gali tą padaryti“, – patarė prof. A. Žvirblienė.
Prof. S. Čaplinskas sakė dar nežinantis, ar šį sezoną skiepysis nuo koronaviruso – priklauso nuo to, kokia bus situacija. Visgi dėl gripo vakcinos abejonių nekyla ir nuo šios ligos profesorius sakė tikrai pasiskiepysiantis.
„Kalbant apie koronavirusą, jei skiepysiuosi, tai būtinai į tą pačią ranką, nes jau pakanka duomenų, kad sustiprinanti dozė į tą pačią ranką yra efektyviau.
Dar noriu atkreipti dėmesį į kitą faktą – Europoje jau patvirtinta vakcina nuo respiracinio sincitinio viruso. Ir labai norėtųsi, kad Lietuvoje būtume vieni iš pirmųjų, kur suteiktume galimybę vaikams, galbūt ir senjorams apsisaugoti nuo šio viruso. Jis gali padaryti netgi daugiau žalos nei gripas“, – kalbėjo pašnekovas.
Prof. A. Žvirblienė taip pat sako dar nežinanti, ar skiepysis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Tačiau profesorė jau gavo 3 vakcinos dozes bei buvo lengvai susirgusi koronavirus.
„Reikia pasižiūrėti, kaip atrodys nauji variantai, kurie atkeliaus, kaip jie plis, ar bus pavojingi. Nes jau dabar matome, kad variantų, kuriems pritaikyta vakcina, mažėja. Ir dabar yra dar pora variantų, kurie gali būti greičiau plintantys, bet nėra įrodymų, kad jie pavojingesni“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak prof. S. Čaplinsko, kalbant apie naują gripo sezoną visada atsižvelgiama, koks sezonas buvo Australijoje, nes joje gripo sezonas prasideda anksčiau.
„Čia matome, kad sergamumas, tikėtina, bus daug aukštesnis, net aukštesnis nei praėjusių 5 metų vidurkis. Galbūt bus panašiai kaip 2019 metais. Bet klinikinė eiga tikriausiai nebus sunkesnė. Didelė dalis sergančiųjų gripu Australijoje buvo vaikai. Tačiau Lietuvoje vaikų gana mažai paskiepijami nuo gripo“, – pasakojo prof. S. Čaplinskas.
