36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais – dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kaip parodė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta apklausa, kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų.
Abortų draudimui nepritaria ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nes nėštumų nutraukimo skaičius Lietuvoje ir taip nuosekliai mažėja, o uždraudus abortus, jie bus daromi nelegaliai.
Siekia uždrausti
Vis dėlto, įstatymo pataisomis, vėl bandoma sugrąžinti abortų draudimą Lietuvoje. Netrūksta ir oponentų, kurie šiam siūlymui aktyviai priešinasi.
„Mes nesakome, kad abortas yra labai geras reiškinys, tačiau mes pasisakome už tai, kad tų neplanuotų nėštumų ir jų nutraukimų Lietuvoje būtų kuo mažiau. Tam reikia lytinio švietimo, reikia atkreipti į tragišką Lietuvos rodiklį kontracepcijos srityje.
Tarptautinių ekspertų kasmet sudaromas kontracepcijos žemėlapis, kalba apie tai, kad prieinamumas prie šeimos planavimo konsultacijų, informacija apie kontracepciją Lietuvoje yra viena prasčiausių Europoje, – sakė Seimo narė, Laikinosios Moterų grupės pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
– Abortų uždraudimas paskatintų šios paslaugos ieškoti užsienyje. Abortų draudimas paskatins nelegalius, nekvalifikuotus nėštumo nutraukimus.“
Būtinas lytinis švietimas
Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė sako, kad abortų draudimų projektas grubiai pažeidžia moters teises.
„Projekto teikėjai vis bando laimę nuo 2005 metų ir tikisi, kad įstatymas bus priimtas, tačiau įvairios institucijos bando užkirsti kelią nėštumo nutraukimo draudimui šalyje. Lietuvoje vėl gresia aborto apribojimas arba visiškas uždraudimas. Nepaisant to, kad įstatymo projektas grubiai pažeidžia moters teises, įstatymo autoriai kas kelis metus vis bando laimę ir tikisi, kad įstatymas bus priimtas ir tai vyksta nuo 2005 metų. Įvairios organizacijos bando užkirsti tokia grubiam moterų teisių pažeidimų. Lietuvoje abortų mažėja (pagal Statistikos departamento duomenis, naujausia 2016 metų statistika – apie 4500 dirbtinų abortų – DELFI), – sako šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorė E. Kuliešytė.
Kaip teigia E. Kuliešytė, kad statistika ir toliau mažėtų, reikia orientuotis į visuomenės lytinį švietimą, kontracepcijos prieinamumą.
„Reikia diegti mokslu grįstą lytinį švietimą mokykloje, kompensuoti kontracepciją pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Tokios šalys kaip Belgija, Nyderlandai, Prancūzija įrodė, kad šios priemonės veikia. Šiose šalyse yra vykdoma kontracepcijos prieinamumo politika ir todėl abortų skaičius šiose šalyse – vienas mažiausių Europoje“, – sakė Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorė.
– Dažniausiai abortas yra apribojimas arba visai uždraudžiamas demokratijos stokojančiose šalyse. Šalyse, kur abortas yra legalius ir prieinamas, yra saugus, todėl moterims labai retai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei dėl nėštumo nutraukimo.
Aborto draudimas dažniausiai susijęs su religinėmis nuostatomis. Matome, kad valstybėje peršamos katalikų tikėjimo nuostatos, o tai gali pakurstyti nesantaiką tarp valstybės ir bažnyčios, tarp katalikų, kito tikėjimo ir netikinčių žmonių. Abortų draudimas grąžina keliais dešimtmečiais atgal.“
Lenkijos patirtis
Lenkija - viena iš šalių, kurioje abortai yra draudžiami.
Lenkijos Moterų ir šeimos planavimo federacijos vadovė Krystyna Kacpura papasakojo apie šios šalies patirtį: kasmet maždaug 100 000 lenkių vyksta į kitas šalis atlikti abortus. Draudimas šalyje taip pat nesutrukdo vykti nelegaliems ir nekvalifikuotiems nėštumo nutraukimams, kurie neretai baigiasi moters sveikatos sutrikdymu ar net gyvybės netekimu.
K. Kacpura prašo, kad dėl įvairių, moterims nepalankių priežasčių, kvalifikuoti abortai nebūtų draudžiami. Taip mažiau rizikuojama moters gyvybe ir sveikata.
Dar kovo mėnesį tūkstančiai Lenkijos piliečių susibūrė protestui prieš šios procedūros draudimą. Proteste dalyvavę piliečiai teigė, kad abortų draudimas – ne tik rizikavimas moters sveikata ir gyvybe, bet ir moterų teisių ir laisvių grubus pažeidimas.
Abortus darosi vyresnės
Kaip pastebi Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorė E. Kuliešytė, abortų paslauga Lietuvoje pastaruoju metu naudojasi vyresnės moterys.
„Jeigu iki 2000 metų buvo padidėjimas jaunimo iki 19-20 metų, tai dabar jaunimas gimdo. O nutraukia nėštumus dažniausiai 30-35, iki 40 metų moterų. Šitas moterų skaičius padidėjo, lyginant su praeitu dešimtmečiu. Tai rodo bendrąją politiką, bendrąjį požiūrį – „gimdyti reikia bet kuriame amžiuje, nesvarbu, tau gresia komplikacijos, ar ne“, – sakė E. Kuliešytė.
Neseniai DELFI portale skaitėme, kad pagimdė 12-metė, ką tai parodo? Jos net nežino, kokie gali būti pasirinkimai, jų neinformuoja, jos rizikuoja, nes nežinia, kaip baigtųsi nėštumas, jei jis komplikuotųsi. Ji nėjo pas gydytoją, ji nesuprato, kad nėščia, ji negavo reikalingų tyrimų, ji nėštumo, gimdymo metu ar po gimdymo galėjo numirti. Tai yra baisus pavojus. Jei uždraustų abortą, tokie dalykai ir vyktų.“
E. Kuliešytė priminė, kad pastojus merginoms iki 15 metų yra didžiausia rizika mirti nėštumo ar gimdymo metu. Todėl tokiu atveju medikai tokioms merginoms rekomenduotų nėštumo nutraukimą, tačiau tokios galimybės jo negautų, jei būtų priimtas šis įstatymas.
„Kad abortus darosi vyresnės moterys, yra įrodymas, jog mūsų šalyje moterys visiškai nesiorientuoja. Tai yra brandžios moterys, kurios turbūt ir pinigų turi, nes turėjo lėšų pasidaryti abortą. Tačiau esame apskaičiavę, kad abortas yra pigiau negu kontracepcijos naudojimas. Jos jau yra tokiame amžiuje, kai yra kuriamos šeimos, planuojami vaikai ir jos nežino kaip tą daryti, – sakė E. Kuliešytė.
– Anksčiau tekėdavo jaunesnės, dabar vyresnės. Tokia statistika rodo, kad brandesnio amžiaus moterys Lietuvoje gyvena visiškai nesaugų lytinį gyvenimą. Tai rodo blogą informavimą, blogą kontracepcijos apsirinkimą. Net ir vyresnio amžiaus moterimis."
Draustų, išskyrus retas išimtis
Pagal svarstomą projektą, nėštumo nutraukimas būtų draudžiamas, išskyrus retas išimtis: jei nėštumas keltų grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba būtų pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Europos Sąjungoje abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.