Naujas galvos skausmas A. Širinskienei, prieš kurį piestu stoja Vyskupų Konferencija

Antradienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis buvo sausakimšas – nagrinėtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas.

Galiausiai bendru sutarimu nuspręsta leisti embrionus šaldyti, bet drausti juos naikinti.

Visgi daugiausiai dėmesio susilaukė punktas dėl anoniminės donorystės. Komitetas tam pritarė.

Šis leidimas suformuluotas taip: „Vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donoro lytines ląsteles, taip pat lytinių ląstelių donorui teismo leidimu gali būti suteikta informacija apie atitinkamą lytinių ląstelių donorą ar vaiką, gimusį panaudojant donoro lytines ląsteles, jeigu ši informacija reikalinga dėl vaiko ar lytinių ląstelių donoro sveikatos ar kitų svarbių priežasčių“. Toliau tęsiama, kad vaikas vaikas lytinių ląstelių donoro tapatybę galėtų sužinoti, kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą.

Tai papiktino Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovą Vygantą Malinauską.

„Šiuo atveju komitetas ignoravo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir taip pat lietuvišką vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kur yra aiškiai pasakyta, kad valstybės institucijos, priimdamos sprendimus, susijusius su vaiku, prioritetą turi teikti vaiko interesams. Kitaip tariant – yra aiškiai įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo kilmę. Tuo tarpu komitetas tą teisę sulygino su donoro interesu būti anonimišku, nors nėra jokiuose nei tarptautiniuose, nei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta donoro teisė į anomiškumą. Tiesiog tai yra interesas. Akivaizdu, kad šis interesas kartais gali būti pagrįstas ir svarbus. Tačiau dabar komitetas pritarė tokiam variantui, kur tas interesas automatiškai padaromas svarbesnis nei vaiko teisė žinoti savo kilmę“.

V. Malinausko teigimu, toks sprendimas gali sukelti neigiamų pasekmių.

„Būsime valstybė, kuri tik deklaruoja vaiko teises, tačiau mes jas giname tik tiek, kol mums yra naudingiau jų neginti“, - po posėdžio sakė V. Malinauskas.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė esant tyrimų, jog panaikinus anonimiškumą, donorų tik padaugėja. Be to, ji mano, kad vaikai turi turėti teisę žinoti savo tėvus.

„Esu įsitikinusi, kad kiekvienas vaikas, jeigu yra įmanoma, o donorystės atveju - yra įmanoma, turi turėti teisę žinoti savo tėvus. Jeigu jis, sulaukęs 18 metų, kažkokiomis aplinkybėmis sužino, kad jis yra donoro lytinėmis ląstelėmis pradėtas vaikas, be abejo, jis gali pradėti ieškoti savo tėvų. Valstybė, mano manymu, turėtų tai užtikrinti“, - sakė A. Širinskienė.

Nuomonė įvairi

Ekspertinę išvadą rengęs VU Teisės fakulteto privatinės teisės katedros profesoriaus Valentinas Mikelėnas yra išdėstęs, kad lytinių ląstelių donoro anonimiškumo teisinis reglamentavimas ES valstybėse yra labai įvairus.

„Pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo pradžioje daugumoje buvo draudžiama vaikams, gimusiems taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras, atskleisti donoro tapatybę. Tačiau vėliau kai kurios valstybės atsisakė anonimiškumo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iki 2006 m. asmeniui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ir sulaukusiam 18 m. amžiaus, buvo leidžiama sužinoti apie donoro etninę kilmę bei jo genetinę sveikatą.

Donoro tapatybė galėjo būti atskleista tik teismo nurodymu ir tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos jam dar iki gimimo, atlyginimo.Tačiau nuo 2006 m. donoro anonimiškumo JK atsisakyta ir kiekvienas vaikas, gimęs panaudojus pagalbinio apvaisinimo procedūras, sulaukęs 18 m. amžiaus turi teisę sužinoti donoro tapatybę“, - rašoma išvadoje.

Švedijoje donoro anonimiškumas yra panaikintas nuo 1985 m. ir kiekvienas pakankamai subrendęs asmuo turi teisę sužinoti donoro tapatybę.

Kai kuriose šalyse vaiko teisę žinoti donoro tapatybę yra pripažinę teismai. 2015 m. Vokietijos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus turi prioritetą prieš donoro teisę į anonimiškumą.

Ragino neieškoti naujų priekabių

Seimo sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nario Dariaus Kaminsko siūlymui leisti embrionų donorystę. Seimo narys taip pat pasisakė ir dėl donorų anonimiškumo.

„Mes praktiškai siūlome kompromisinį variantą. Vienas dalykas – tai nėra absoliutus anonimiškumas, kadangi yra teismo sprendimu galima sužinoti, dėl svarbių priežasčių, ligų ar kad nebūtų kraujomaišos. Kitas dalykas dar mūsų įvedamas papildomas – mes skatiname, kad donorai pasirašytų atsisakymą anonimiškumo. Bet mes turime suteikti galimybę žmonėms, nes bus gyvenimiškų sąlygų, pavyzdžiui – brolis broliui savo spermą norės duoti. Jeigu jis (vaikas) dabar sužino po 18 metų ir ateis ir pradės jam aiškinti šitą dalyką. Mes turime palikti balansą, kadir donoras, ir gimęs vaikas po pagalbinio apvaisinimo išlaikytų teises“, - sakė jis.

Parlamentaras konservatorius Antanas Matulas nebuvo toks optimistiškas.

„Dabar ištraukė naują argumentą – anonimiškumas. Suprantate realią situaciją? Realiai daugelis šeimų, kurios įsivaikina vaikų ar susilaukia tokiu būdu vaikučių, tėvai yra tie, kurie užaugino vaikus, jie pirmiausia. Jie suinteresuoti, kad tas vaikas būtų laimingas ir galbūt nesužinotų tų dalykų? O mes kažkaip brukame prievarta, kad būtinai jam, vos sukakus 18 m. jam turime atskleisti. <...> Tu sužinok, kad esi ne toks ir ne tų!“, - piktinosi Seimo narys.

Jo teigimu, geras tas variantas, kai savo žodį gali tarti ir teismas.

„Bet kuris jūsų, ar tikrai sutiktumėte būti donoru, jei tiktumėte, jei žinotumėte, kad sukakus 18 m. kažkas jums galės reikšti pretenzijas? Lietuva ne tokia šalis. Jei matysime, kad tai vyksta, jei tų donorų pakanka, mes už metų ar dviejų grįšime, bet dabar kuo greičiau priimkime tą įstatymą ir neišsiradinėkime naujų priekabių“, - ragino jis.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Širinskienė tikisi, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos bus įtrauktos į ketvirtadienio Seimo plenarinius posėdžius.