Naujas požiūris: kreivas stuburas ir plokščiapėdystė – nieko tokio

Plokščiapėdystė ar netaisyklinga laikysena dažnu atveju ne sutrikimas, o fiziologinė norma. Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės ortopedijos-traumatologijos centro direktorius Kęstutis Saniukas.

Docento žodžiais, visi žmonės skirtingi ir net nereikia, kad būtų vienodi, tad ortopedų traumatologų uždavinys yra ne tiek gydyti, kiek stebėti situaciją.

„Mes dabar labai daug kalbame apie vaikų sveikatą, kad mūsų vaikai labai nesveiki, kreivi, šleivi. Bet aš visada sakau – kalbant apie patologiją, reikia žinoti normą. Dabartinės normos – nerealios. Reikia pripažinti, kad mes save suidealizavome, tačiau tiesa ta, kad mūsų rankos, kojos – nevienodos. Mes esame asimetriški“, – pabrėžė dr. K. Saniukas.

Pasak daktaro, prieš trejus metus krito paskutinė tvirtovė – stuburas: „Neesame simetriški, nesame tokie, kaip norėtume ir jei sakoma, kad pusė mūsų vaikų ikimokykliniame amžiuje ar pirmoje klasėje yra kreivi-šleivi dėl stuburo ar neteisingos laikysenos, tai atsakymas – tokie yra 100 proc., nes šis amžiaus tarpsnis – fiziologinis stuburo augimo spurtas. Stuburas itin sparčiai auga du kartus – pirmoje klasėje ir paskui paauglystėje. Tuo laikotarpiu vaikai nelygūs, nes net negali būti tokie“.

Kaip davė suprasti docentas, itin griežtas „normos“ apibrėžimas pablogino ir Lietuvos vaikų sveikatos statistiką. „Kifotinė (ydinga – DELFI) laikysena kaip diagnozė pasaulyje nustatoma 3 proc. vaikų, o pas mus net pusei. Šis skaičius buvo sumažintas iki 29 proc., tačiau ir tuomet bendrame kontekste mes atrodėme nekaip, tačiau tik todėl, kad ne taip pat apie tuos pačius dalykus kalbėjome“, – sakė doc. K Saniukas.

Stuburo problemas nustato 80 proc. mokinių

Kaip rodo statistika, problemų dėl stuburo šiandien turi 30 proc. vaikų iki 6 metų ir net 80 proc. mokinių. Kas antram vaikui nustatoma netaisyklinga laikysena, o kas septintam – skoliozė.

Kineziterapeutai kartoja: didžiausia vaikų ir jaunuolių bėda – netaisyklinga laikysena, iškrypęs stuburas. Vardijant pagrindines priežastis visų pirma minimas nejudrus gyvenimo būdas, nepritaikyti mokykliniai suolai, nevisavertis maistas, paveldėjimas, vitaminų ir mineralų stygius, psichologiniai veiksniai.

Kenčia nugara

Ilgainiui netaisyklinga laikysena baigiasi nugaros skausmais, DELFI yra sakęs treneris kineziterapeutas Skirmantas Petrauskas.

„Šie skausmai tikrai labai varginantys – ir fiziškai, ir psichologiškai. Jie gali gerokai pakoreguoti karjerą, sugriauti šeimyninį gyvenimą, nes žmogus tampa irzlus, prislėgtas, pastai nusiteikęs. Neretai praranda viltį, kad pavyks išsikapstyti iš skausmo rato, juolab kad ir medikai, priklausomai nuo jų specializacijos, siūlo tik arba vaistus nuo skausmo, arba stuburo išvaržos operaciją“, – pasakojo pašnekovas.

S. Petrausko nuomone, pagrindinė vis labiau plintančių nugaros skausmų priežastis – pernelyg patogus gyvenimo būdas, todėl ateityje problema tik gilės. Mat civilizuotuose visuomenėje sudaromos visos sąlygos, kad prastėtų žmonių laikysena: patogios kėdės, krėslai tiek biuruose, tiek namuose, mažėjanti būtinybė daug judėti. Dėl to mūsų raumenys silpnėja ir nebeišlaiko stuburo taisyklingoje padėtyje.

Net į lovą dažnai įkrentame kaip į pūkus, nors gulint tiek dubuo, tiek kaklas su stuburu turėtų sudaryti vieną liniją, neturėtų būti jokių išlinkimų per juosmeninę dalį. Kineziterapeuto teigimu, netaisyklinga laikysena – beveik visų europiečių bėda. Mes nebemokame judėti taisyklingai. Kaip tai daryti, galime pamatyti žiūrėdami, tarkime, į afrikiečius ar indus, kurių gyvenimas nėra dar toks komfortiškas.

Draustų kėdes su atlošais

„Jeigu būtų mano valia, uždrausčiau visas kėdes su atlošais, nes nugarą visada reikia laikyti tiesią, visada stengtis būti pasitempusiam, išlaikyti anatomiškai teisingus visus kampus per sąnarių sulenkimus – jie turi būti 90 laipsnių, jokių sukryžiuotų kojų, jokių išsidrėbimų kėdėje. Dėl netaisyklingos laikysenos pirmiausiai dyla mūsų sąnariai. Jeigu stuburas kreivas, persikreipia ir dubuo, todėl tarsi sutrumpėja viena koja, o dėl to greičiau dyla klubo sąnario kremzlė ir atsiranda skausmai pirmiausia klubo sąnaryje, tada kelių sąnariuose ir galiausiai stubure. Anatomiškai taisyklingą laikyseną pirmiausiai mums suteikia išlavinti gilieji dubens dugno raumenys, kadangi jų pagalba į visumą sujungiamos visos raumenų grupės, tik galva, pėdos ir plaštakos juda savarankiškai. Be to, suaktyvinus šiuos raumenis tvirtą atramą įgauna apatinėje pilvo dalyje esantys vidaus organai, o tai saugo nuo daugelio civilizacijos ligų, ne tik nuo nugaros skausmų“, – sakė S. Petrauskas.