„Apsinuodiję alkoholiu ar narkotikais tokie vaikai neretai atsiduria reanimacijoje. Tai reiškia, kad, jeigu jie vieną minutę yra agresyvūs, kitą gali būti koma“, – pasakojo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovė daktarė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Jos vadovaujama įstaiga Vilniaus mieste yra vienintelė, į kurią atvežami sostinėje psichotropinėmis medžiagomis, narkotikais ar alkoholiu apsinuodiję nepilnamečiai. Čia apsvaigę vaikai ir paaugliai atvežami kone kasdien.
Kaip rodo naujausi duomenys, besisvaiginančių paauglių Vilniuje daugėja, jų amžius jaunėja. Daugėja ir pichotropinių medžiagų, kuriomis jie svaiginasi, įvairovė. Kartais net būna sudėtinga identifikuoti, ko konkrečiai paaugliai vartojo.
Alkoholis – nesukaukus nė 12 metų
Kas dvejus metus Vilniuje atliekamas tyrimas, kaip moksleiviai vartoja psichoaktiviąsias medžiagas – alkoholį, tabaką ir jo gaminius, narkotikus. Pastarasis toks visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ tyrimas atliktas 2022 metais, o jo rezultatai Vilniaus miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje pristatyti antradienį.
Kaip pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus koordinatorė Emilija Gaidytė, šiuo tyrimu siekiama ne tik atpažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimą, tačiau taip pat sužinoti apie jaunų žmonių gyvenimo būdą, santykį su artimiausia aplinka.
Pernai atliktame tyrime dalyvavo beveik 3 200 moksleivių iš 55 ugdymo įstaigų. Ugdymo įstaigų aktyvumas leido viršyti 80 proc. reprezantatyvumo ribą.
Tyrimas parodė nedidelį psichoaktyvių medžiagų vartojimo augimą.
„Tačiau norisi visus nuraminti: remiantis pasaulinėmis tendencijomis, tai yra, galima būtų pasakyti, normalus reiškinys, žinant visą psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontekstą. Reaguoti reikia, tačiau pasaulio pabaigos nėra“, – teigė tyrimo rezultatus pristačiusi E. Gaidytė.
Tyrimo metu nikotino turinčių gaminių ir cigarečių per pastarąsias 30 dienų nurodė vartoję 14 proc. Vilniaus moksleivių. Dukart tiek nurodė per tą patį laikotarpį rūkę elektronines cigaretes. 15 proc. yra vartoję kanapių, kasdien elektronines cigaretes rūko net 19 proc. mokinių.
Ištyrus Vilniaus miesto dešimtų klasių moksleivius paaiškėjo, kad 12 proc. jų per pastarąjį mėnesį buvo girti, apskritai per tą patį laikotarpį alkoholinius gėrimus vartojo 30 proc. moksleivių. Beveik trečdalis apklaustų dešimtokų nurodė, kad alkoholinių gėrimų pabandė iki sulaukdami 12 metų.
„Tai yra tam tikra raudona vėliava, rodanti ankstyvą alkoholio vartojimo amžių, į kurį turėtume reaguoti“, – neabejojo E. Gaidytė.
Specialistė pastebėjo, kad kinta psichotropinių medžiagų vartojimo būdai – jų atsiranda vis naujesnių ir įvairesnių formų: purškiklių, lipdukų, pleistrų, guminukų, žolinių preparatų. Ta pati medžiaga gali būti vartojama skirtingais būdais: skysčio, kristalų ar purškalo pavidalu. Populiariausia tarp jaunų žmonių vartoti psichotropines medžiagas, naudojant elektroninius rūkymo įrenginius.
Haliucinacijos kartojasi net ir liovusis svaigintis
Dr. A. Bilotienė Motiejūnienė taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visada pavyksta identifikuoti, kuo apsinuodijo į ligoninę atvežtas paauglys.
„Turime standartinius testus ir galime atpažinti 14 psichotropinių medžiagų. Tačiau, jeigu testu jų neatpažįstame, arba matome, kad visi testai teigiami, suprantame, kad [svaigalai] buvo maišomi. Tada kalbame su vaiku, gauname iš jo informaciją.
Kartais atvyksta vaikas, turintis kišenėje elektroninę garinimo priemonę, arba pats pasisako, ką vartojo. Standartinis testas dabar gali parodyti 14 atpažįstamų narkotinių medžiagų. Jeigu pasitaiko besikartojančios medžiagos, mes praplečiame testą“, – kalbėjo ligoninės vadovė.
Daktarė A. Bilotienė Motiejūnienė patikslino – ligoninė netiria nežinomų cheminių medžiagų. Kokios cheminės medžiagos buvo maišomos, tiria kitų laboratorijų specialistai.
Kad narkotikai paauglius paveikia sunkiai, rodo praktikos pavyzdžiai.
„Jeigu daug metų tarp svaigalų dominavo alkoholis, šiuo metu dažni atvejai, kuomet alkoholis maišomas su narkotinėmis medžiagomis. 37 proc. iš visų besigydančiųjų reanimacijoje yra vaikai, apsinuodiję alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis.
Juos kamuoja ne tik širdies ritmo, koordinacijos sutrikimai, ne tik pykinimas, vėmimas, tačiau ir haliucinacijos: jiems atrodo, kad juos puola raganos, velniai, gyvatės, jie bėga nuo „nusikaltėlių“. Tokie vaikai pakankamai smarkiai išgyvena psichologines traumas. Taip pat gali ištikti traukuliai.
Jeigu haliucinacijos vieniems trunka dieną–kitą, kitiems gali tęstis ir 2 savaites, būti besikartojančios. Netgi nevartojant mėnesį ar daugiau alkoholio arba narkotinių medžiagų, deja, haliucinacijos turi tendenciją pasikartoti.
Visiems reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu gatvėje pamatome nesiorientuojantį, nerišliai kalbantį, neadekvačiai besielgiantį paauglį ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos.
Labai dažnai alkoholį ir narkotines medžiagas drauge vartojantys paaugliai išsigąsta, pamatę tokios būsenos bendraamžį ir jį palieka. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai greitoji medicinos pagalba, ypatingai žiemą, atveža tokius paauglius sušalusius, jau sudėtingesnėse situacijose.
Tuomet, kai tokie paaugliai detoksikuojami, jiems reikalingas ir tolimesnis gydymas, tolimesnis šeimos įsitraukimas į gydymą. Labai dažnai tie patys vaikai pas mus sugrįžta po mėnesio–savaitės ar netgi metų“, – pastebėjo dr. A. Bilotienė Motiejūnienė.
Ligoninės vadovės teigimu, apsinuodijusių alkoholiu paauglių amžius jaunėja. Kai kuriems būna vos 11 metų, o promilės sekia 1,4–2,5, kas tokio amžiaus vaikui yra labai daug.
Taip pat A. Bilotienė Motiejūnienė pabrėžė: tarp apsinuodijusių psichotropinėmis medžiagomis yra paaugliai iš įvairių šeimų, ne tik iš socialiai rizikingų.
Bijo kreiptis pagalbos
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus l. e. p. vedėja daktarė Giedrė Misiūnienė taip pat pastebėjo, kad Vilniaus mieste smarkiai padaugėjo rizikingo eksperimentinio vartojimo.
„Pagal tai galime teigti, kad naujų psichoaktyvių medžiagų prieinamumas tapo žymiai greitesnis. Tai teigia ir mokyklų direktoriai bei rodo Vaiko gerovės komisijos Vilniaus mieste statistika.
Didelė dalis paauglių, kurie rizikingai vartoja, yra tam tikro amžiaus.
Dalis paauglių su švietimo specialistų, tėvų pagalba tai išsprendžia. Deja, 5–10 proc. paauglių vieni su tėvais tos problemos išspręsti negali.
Galima antrinio lygmens pagalba, suorganizuota Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Viena iš naujienų yra dienos stacionaro pagalba. Tėvai labai dažnai bijo kreiptis pagalbos vien dėl stigmatizuoto požiūrio, kad vaiką paguldys į ligoninę, uždarys ir atsitiks kažkas negero.
Norime nuraminti: tėvai, kurie kreipiasi į RPLC, gaus anoniminę pagalbą, ginant vaikų interesus, atstovaujant jų teisėms ir žinant, kad rūpestis paaugliais ypatingai aktualus. Vaikų duomenys užkoduoti ir vaikui pagalba teikiama anonimiškai.
Labai dažai būna ir taip, kad tėvai sako: „Aš neturiu resursų padėti savo vaikui, nebevaldau situacijos“.
Šiandien RPLC taikoma CRAFT programa, pagal kurią gali tėvai kreiptis į psichologus dėl ryšio stiprinimo šeimoje, kad palaikymas jaunuoliui ateitų ir iš tėvų. Visi statistiniai duomenys rodo, kad gydymas sekasi žymiai lengviau, kai vaikus palaiko ir tėvai“, – patikino dr. G. Misiūnienė.
Taip pat specialistė pridūrė, kad RPLC teikiama ne tik dienos stacionaro, bet ir stacionari pagalba. Jaunuoliai su siuntimu gali būti nukreipiami pagalbai 1–2 mėn. laikotarpiui ir vėliau konsultuojami.
G. Misiūnienė atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia ne tik psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.
„Šiandien kalbame ne tik apie psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir apie socialines medijas, kurios gali būti priskirtos prie elgesio priklausomybių.
Matant rūpestį keliantį reiškinį, reikia nebijoti kreiptis. Jeigu seniau kalbėjome, kad tai būdinga kažkokiam tipui šeimų ar vaikų, dabar tai gali paleisti kiekvieną. Kvalifikuoti specialistai pasiruošę dirbti ir su pačiais sunkiausiais atvejais.
Dažniausiai psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kai nukreipiame antrinei pagalbai, būna susijęs su ne viena krize ir išauga į įvairias traumas. Todėl savalaikis kreipimasis į specialistus duos tikrai gerų rezultatų“, – neabejojo G. Misiūnienė.
Tyrė ir santykius šeimoje
„Vilnius sveikiau“ tyrimo metu aiškintasi ir iš kur moksleiviai gauna tokias psichoaktyviąsias medžiagas, kaip alkoholis bei tabakas.
„Nikotino turinčių gaminių moksleiviai dažniausiai gauna iš draugų, bendraamžių. Antroje vietoje, apklausos duomenimis, buvo pilnamečiai asmenys, kurie nėra šeimos nariai. Turime ne tik su artimiausia jauno žmogaus aplinka, bet ir visa visuomene susitarti, kad jaunų žmonių alkoholio vartojimas, rūkymas būtų netoleruotinas, visuomenėje nepriimtinas“, – mano E. Gaidytė.
Nors dauguma moksleivių nurodė gerai sutariantys su tėvais, beveik trečdalis (27 proc.) negali su tėvais kalbėtis asmeniniais klausimais, tik 36 procams jaunuolių tėvai nustato, kada vakarais jie turi grįžti namo.
„Šeima yra labai svarbus veiksnys, darantis įtaką jauno žmogaus apsisprendimams. Tėvai yra pirmieji autoritetai, pirmieji elgesio pavyzdžiai ir tai, kokį toną užduoda, kokias nustato taisykles, daro įtaką jauno žmogaus apsisprendimams.
Labai džiaugiamės, kad 8 iš 10 Vilniaus moksleivių gali gauti šilumą ir pagalbą iš savo tėvų. Panašus kiekis moksleivių nurodė, kad su tėvais gali kalbėtis asmeniniais klausimais. Tėvų vaidmuo labai svarbus.
Tačiau, nepaisant to, yra tam tikros sritys, kurias reikėtų stiprinti: tai – taisyklių nurodymas, kaip jaunas žmogus turėtų elgtis namuose, kaip turėtų elgtis išėjęs iš namų, kada turėtų grįžti vakare namo. Taisykles nurodo nedidelis procentas moksleivių tėvų.
Tik 32 proc. moksleivių nurodė, kad laisvalaikį darbo dienomis leidžia su tėvais ir 45 proc. nurodė, kad laisvalaikį su tėvais leidžia savaitgaliais. Tai – šauktukas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį“, rezultatus apibendrino E. Gaidytė.
Anot jos, tokie tyrimai Vilniuje atlikti, bet situacija tiek kituose Lietuvos mietuose, tiek kitose šalyse yra labai panaši. Kažkokio išskirtinumo nėra.
Rekomendacijos tėvams – elektroniniame dienyne
Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pastebėjo, kad narkotikų vartojimo problema yra kompleksinė: nėra vienos priežasties, kodėl jauni žmonės pradeda vartoti svaigalus.
„Vieno recepto, vieno tinkamo būdo šiai problemai spręsti nėra. Puikiai suprantame, kad mes, kaip savivaldybė, turime savo atsakomybę, ugdymo įstaigos irgi.
Tai problema, kurią kiekvienas iš suaugusiųjų turime spręsti kartu. Suaugusieji neretai nesirenka šia tema kalbėti, nes bijo, kad arba nežinos, ką pasakyti ta tema, arba paskatins vartoti.
Yra nemažai stigmos, baimių. Pačiai nemažai metų teko dirbti šioje srityje ir žinau, kaip kartais tėvams sudėtinga ateiti iki pagalbos, kurios ne visada yra.
Rekomendacijos tėvams, kaip kalbėtis su vaiku, kaip pasiruošti pokalbiui, kaip jo eigoje bendrauti ir elgtis, taip pat informacija apie visas pagalbos galimybes Vilniaus mieste bus visiems išplatintos per elektroninį dienyną“, – žadėjo S. Bieliūnė.