Darbuotojų laukiantys pokyčiai
Darbuotojų gerovė buvo pirma sritis, kurią įvardijo profesorius T. Jovaiša.
„Tikrai žinome, kad yra daug nerimo, darbo užmokesčio atskirtis, kuri palaipsniui didėja per pastaruosius kelerius metus. Buvo pateikta keletas konkrečių pasiūlymų stengsimės tą užmokesčio atskirtį mažinti.
Vienas, mano manymu, labai svarbus apsektas yra karjeros augimo progresija. Šiandien dauguma sveikatos apsaugos darbuotojų turi labai mažai karjeros galimybių – slaugytojas ar slaugytoja po 10–20 metų darbo turi vienintelę karjeros augimo galimybę tapti vyresniuoju slaugytoju ar slaugytoja. Tai neatspindi šių dienų realijų. Žmonės gali turėti labai daug įvairių klinikinių kompetencijų, mokymų kompetencijų, klinikinių tyrimų kompetencijų. Jau pradėjome diskusijas organizacijos viduje, kaip suformuoti tuos kitus lyderystės ir karjeros progresijos taškus, kad žmonės jaustųsi įvertinti už tai, ką daro ir jaustųsi įvertinti už jų kompetencijas“, – kalbėjo Santaros klinikų vadovas.
Anot jo, norisi vystyti gydytojų konsultantų roles, joms suteikiant daugiau galių, nei dabar.
Dar vienas svarbus dalykas yra darbuotojų gerbūvio – darbo, pietų, persirengimo, poilsio vietų – gerinimas. Pirmuosius gerbūvio gerinimo žingsnius žadama žengti jau šiemet.
Tiesa, profesorius T. Jovaiša pastebėjo, kad visą tai įgyvendinti vien gerų norų nepakanka.
„Bet 2025–2026 metais bus tikrai daug pokyčių: tai – ir ligoninių tinklo reforma, kas lems pacientų srautų persiskirstymą, tai – ir privačiosios medicinos plėtra, kuri yra sveikintina pacientams, didina jų pasirinkimą, tuo pačiu mums sukuria konkurencines sąlygas, tiek paslaugų teikimo ir pasirinkimo, tiek ir dėl pačių darbuotojų. Darbuotojų ratas tas pats, įstaigų yra daugiau ir mes visi dėl to konkuruojame. Kad galėtume šituos iššūkius atliepti, turime turėti organizacijos struktūrą, kuri gali greitai adaptuotis. Tam yra du žingsniai: vienas – modernių vadybos principų teorijos pritaikymas kasdieninėje veikloje – tai lems valdysenos pokyčius organizacijos viduje ir duomenimis grįstas valdymas“, – sakė profesorius T. Jovaiša.
Santaros klinikose dirba daugiau nei 6 tūkst. žmonių, atliekama daugiau negu 1 mln. ambulatorinių konsultacijų per metus, daugiau negu 40 tūkst. chirurginių operacijų, klinikų Skubios pagalbos skyriuje apsilanko daugiau negu 150 tūkst. pacientų per metus.
„Tokį dydį suvaldyti, remiantis hierarchine tradicine valdysenos sistema, yra sunku ir be labai integruotų informacinių technologijų bei duomenų tokios valdysenos pasiekti nepavyks. Todėl duomenys yra vienas iš kertinių aspektų“, – paaiškino profesorius T. Jovaiša.
Uždarbis gerokai mažesnis
Profesorius neslėpė, kad 2021 m., palyginti su kitomis viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, t. y., su poliklinikomis ir ligoninėmis, Santaros klinikų gydytojai uždirbdavo maždaug 400–500 eurų mažiau, negu 10 geriausius atlyginimus mokančių viešojo sektoriaus gydymo įstaigų.
„Pernai ta atskirtis padidėjo ir jau yra daugiau negu 1 tūkst. eurų. Kai kolegos sako, kad atlyginimai nėra tokie, kokie buvo, yra ir objektyvūs skaičiai, kuriuos reikia pasivyti. Vienas iš pirmųjų žingsnių: mes šiuo metu ruošiame inovatyvias papildomų metų sutartis. Žinome, kad daug mūsų kolegų tuos papildomos pinigus siekia uždirbti kitur, dirba keliose ligoninėse. Tai, be abejo, prisideda prie jų perdegimo.
Noriu suteikti galimybę įvairius papildomus darbus dirbti čia, Santaros klinikose, taip mažinant jų bendrą krūvį, bendrą nuovargį, perdegimą ir prisidedant prie jų finansinės gerovės.
Mes jau šiais metais investuojame 26 mln. eurų į atlyginimų kėlimą. Tai yra didelė suma, kai į ją žiūri, kaip į bendrą sumą. Bet kai tuos 26 mln. eurų reikia padalinti daugiau negu 6 tūkst. darbuotojų, kiekvienam išeina tikriausiai nebe tiek daug“, – teigė profesorius T. Jovaiša.
Anot jo, šiemet pagrindinė užduotis yra įgyvendinti 26 mln. eurų atlyginimo kėlimo pažadą.
„Mums reikia tiek daugiau uždirbti, kad galėtume sumokėti tuos atlyginimus, kuriuos jau įsipareigojome. Šiandien pirmųjų mėnesių rezultatai rodo, kad mes tą trajektoriją išlaikome. Kitų metų atlyginimų kėlimas priklausys nuo to, ar mums pavyks su naujomis intervencijomis, ar mums pavyks padidinti teikiamų paslaugų, ypatingai prioritetinių apimtis“, – ar didės atlyginimai kitąmet, atsakė profesorius T. Jovaiša.
Numatyta nauja direktoriaus akademinei veiklai pozicija
Santaros klinikos planuoja įsteigti ir integruotas roles su Vilniaus universitetu. Kadangi Santaros klinikos yra pagrindinė Vilniaus universiteto (VU) mokymų ir mokslinių tyrimų bazė, T. Jovaiša sakė tam žadantis skirti daug dėmesio.
„Planas yra įstaigai turėti integruotas roles kartu su VU. Pvz., numatyta nauja direktoriaus akademinei veiklai pozicija. Tai yra pozicija, į kurią bus skiriamas darbuotojas kartu tarp VU ir Santaros klinikų.
Taip pat jau šiandien esame įkūrę rezidentūros koordinacinį centrą“, – sakė T. Jovaiša.
Tarp prioritetų – ir saugumas
Santaros klinikose neseniai vykdytos jungtinės pratybos su Krašto apsaugos ministerija (KAM). Modeliuota, kaip būtų teikiamos sveikatos pagalbos paslaugos sužalotiems kariams. Taip pat įvyko ir didžiausios Lietuvoje evakuacijos pratybos, apėmusios visą ligoninę.
„Tokių pratybų metu surinkti duomenys yra labai svarbūs tolimesniems planavimams. Jais dalinsimes su išoriniais partneriais, su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), su KAM, su Vilniaus savivaldybe. Tikimės, kad toks mūsų aktyvus požiūris padės ne tik mums geriau pasiruošti, bet ir paruošti efektyvesnes nacionalines straegijas“, – vylėsi profesorius T. Jovaiša.
Ambicingiausi tikslai
Profesorius T. Jovaiša neslėpė ir labai ambicingų tikslų.
„Naujoje sveikatos apsaugos sistemoje turime daug uždavinių, kuriuos mums formuluoja Sveikatos apsaugos ministerija, tai yra regioninė lyderystė Vilniaus regione, Rytų Lietuvos regione. Turime daug padalinių, kurie yra unikalūs ir vieninteliai Lietuvoje teikia tam tikras paslaugas. Tų padalinių išlaikymas, jų vystymas yra prioritetas.
Yra keletas sričių, kur, tikiu, mes galime būti ne tik regioniniai, Lietuvos lyderiai, bet ir tarptautiniai lyderiai. Mūsų strateginis tikslas – glaudesnė integracija su Nacionaliniu vėžio institutu (NVI). Mes galime sukurti sistemą, kuri būtų žymiai geresnė mūsų pacientams, negu yra dabar ir leistų žymiai greičiau ir efektyviau diegti naujoves, atlikti mokslinius tyrimus, kas leistų teikti tarptautinio lygio vėžio paslaugas Vilniuje“, – sakė klinikų vadovas.
Jis pridūrė: „Noras yra kartu su NVI sukurti visapusišką vėžio priežiūros centrą. Labai daug onkologijos paslaugų šiuo metu yra NVI ir yra nemažai onkologijos ir hematologijos paslaugų, kurias tiekia Santaros klinikos. Galėtų būti žymiai daugiau bendradarbiavimo ir mūsų pacientams būtų žymai paprasčiau keliauti per labai sudėtingą ligą ir jų ligos kelionę.
Vizija, kad visa klinikinė dalis turėtų tapti savarankišku padaliniu. Šiuo metu siūlomas filialas, kuris užsiimtų visa onkologijos veikla.
Tos paslaugos turės būti teikiamos ten, kur teikiamos dabar, tik reikės žymiai daugiau integracijos tam, kad klinikinis progresas, inovacijų taikymas ateitų žymiai greičiau, kad galėtume efektyviau atlikti klinikinius tyrimus.
Svarbiausia ir paciento kelionė – kaip sukoordinuoti, kad pacientas neturėtų keliauti po skirtingus padalinius, ieškoti pats kelio, kaip jam visą gydymo kursą praeiti, ypatingai tuo metu, kai diagnozuojamas vėžys“, – aiškino profesorius T. Jovaiša.
Taip pat profesorius T. Jovaiša sakė, kad Santaros klinikose yra sukaupta dešimtmečius siekianti patirtis, gydant širdies ligas, tiek chirurginiu, tiek neintervenciniu būdu.
„Žinome, kad mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra pats didžiausias Lietuvoje ir tokio centro vystymas yra ir nacionalinis prioritetas“, – pastebėjo profesorius T. Jovaiša.
Daugiau dėmesio žadama skirti ir vaiko bei mamos sveikatos priežiūrai, kuri ilgą laiką buvo vystoma atskirai.
„Neabejoju, kad tiek vaikų, tiek mamų sveikatos priežiūrai būtų žymiai geriau, jeigu tai būtų integruota. Norėtume turėti vaikų ligonių, vaikų ir mamos sveikatos centrą, kuris bus tarptautinio lygio“, – sakė profesorius T. Jovaiša.
Kokia ateitis laukia Žalgirio klinikos?
Profesorius sulaukė klausimų ir apie Žalgirio klinikos prijungimo prie Santaros klinikų. Į tai jis atsakė: „Ligoninių jungimosi procesai niekada nėra paprasti. Tai yra daugiasluoksnis pyragas. Yra pacientų lūkesčiai, jų patogumas.
Žalgirio klinika jau yra ikoninė Lietuvoje. Aš ten mokiausi, kai buvau medicinos studentas. Per daug metų susiklostė pacientų lūkesčiai ir srautai ir tai reikia įvertinti, į tai reikia atsižvelgti. Lygiai taip pat kalbant ir apie žmones, darbuotojus.
Procesas vyksta ir šiandien sudėliotus jungimosi planus ir grafikus mes vykdome. Tikrai taip, kad lieka neišspręstų klausimų ir, kad kolegos turi įvairaus nerimo dėl to, kaip atrodys ateitis. Tam jau esame numatę susitikimą su Žalgirio klinikų direktoriumi kitą savaitę. Taip pat susitiksime su darbuotojais. Nebus paprasta“, – neabejojo Santaros klinikų vadovas.
Jis nemano, kad Žalgirio klinika būtų perkelta į Santariškes.
„Šiandien Santariškėse nėra jokios mistinės ligoninės, kur galėtų įsikurti Žalgirio klinika. Žaligirio klinika teiks paslaugas ten, kur teikia ir dabar. Nuo rytdienos ar nuo rudens tikrai kažkokių pokyčių nevyks. Bet ilgainiui turime atsižvelgti į kompleksinių paslaugų reikalavimus. Tai, kaip mes teikėme kompleksines paslaugas prieš kokius 20–30 metų, kada ligoninės buvo projektuotos ir statytos, yra viena. Pacientų lūkesčiai yra kita.
Dalis paslaugų, ypatingai kompleksinių, tikriausiai turės būti atliekamos Santaros klinikose. Bet absoliuti dauguma paslaugų, kurias teikia Žalgirio ligoninė, liks ten, kur yra teikiamos“, – žadėjo T. Jovaiša.
Naujasis Santaros klinikų vadovas medicinos studijas baigė Vilniaus universitete 1997 m., kur 2002 m. tapo gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Nuo 2004 m. dirbo ir studijavo Jungtinėje Karalystėje, kur 2011 m. įgijo Karališkojo anesteziologų koledžo kvalifikaciją. Vadovavimo patirtis Jungtinėje Karalystėje prasidėjo 2014 m., kai tapo Intensyviosios terapijos tarnybos vadovu, o vėliau užėmė Divizijos direktoriaus postą. 2021 m. Santaros klinikose pradėjo vadovauti Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centrui, o praėjusiųjų metų pabaigoje buvo paskirtas direktoriaus medicinai pavaduotoju stacionariniam darbui.
