• Biologinė terapija kol kas skiriama tik vykdant klinikinius bandymus, tačiau teikia labai daug vilčių.
• Specialistai nustatė, kad preparatas gali būti veiksmingas net kas penktai pacientei.
Mokslininkai teigia, kad maždaug 10 tūkst. Jungtinės Karalystės moterų gali būti išgelbėtos ėmus praktikuoti naujo tipo krūties vėžio gydymą.
Biologinė terapija gali padėti nugalėti vėžį, kurį sukelia reti, genetiškai nulemti sutrikimai, pavyzdžiui, BRCA1 genas, nustatytas ir aktorei Angelinai Jolie, rašo BBC.
Jungtinės Karalystės Sangerio institute neseniai buvo atlikti tyrimai, leidžiantys manyti, kad konkretūs vaistai gali pasirodyti veiksmingi ir kitoms, riziką keliančių genų nepaveldėjusioms moterims.
Mokslininkai įsitikinę, kad minėtais vaistais pavyks išgydyti vieną iš penkių vėžio atvejų.
Kitaip sakant, gydymas bus veiksmingas net 20 proc. pacienčių ir tai daug daugiau nei 1–5 proc., kurioms vėžio vystymąsi paskatina ydingi BRCA genai.
Vieno tipo biologinė terapija arba PARP inhibitorius, vadinamas olaparibu, Anglijos nacionalinės sveikatos tarnybos nurodymu jau taikomas gydant kiaušidžių vėžį ne pirmųjų stadijų laikotarpiu.
Kaip krūties vėžį gydyti tinkantis vaistas jis kol kas nepatvirtintas, tačiau kai kurios Jungtinės Karalystės moterys jau dalyvauja klinikiniuose bandymuose.
Atlikdami žurnale „Nature Medicine“ aprašytą tyrimą mokslininkai analizavo genetinę krūties vėžio sandarą net 560-ies pacienčių mėginiuose.
Daugeliu atvejų buvo nustatyta tam tikrų genetinių pakitimų arba mutacijų, labai primenančių ydingus BRCA genus.
Atsižvelgdami į didžiulį panašumą, mokslininkai padarė išvadą, kad ir krūties vėžio atveju galima taikyti biologinę terapiją.
Daug negaišdami jie pradėjo vykdyti klinikinius bandymus, kad įsitinkintų iškeltos hipotezės teisingumu.
Delyth Morgan iš kovą su krūties vėžiu remiančios labdaros organizacijos „Breast Cancer Now“ pirminius tyrimų rezultatus pavadino žadančiais tikrą perversmą.
„Dabar galima tikėtis tikro proveržio sėkmingo ligos gydymo paieškose“, – sakė ji.
Pasak vienos iš tyrimus vykdžiusių mokslininkių Helen Davies, egzistuoja tikimybė, kad šiais vaistais pavyks išgydyti ir kitų rūšių vėžinius susirgimus.
Biologinė terapija, kaip manoma, gali duoti neblogų rezultatų gydant prostatos vėžį.
Riziką keliantys genai
Esant tam tikroms genų, pavyzdžiui, BRCA, mutacijoms, padidėja krūties vėžio pasireiškimo rizika, nors absoliučios garantijos, kad vėžys išsivystys, nėra.
Kai kurios moterys, kaip antai A. Jolie, ryžtasi išankstinei operacijai, per kurią pašalinamos krūtys ir taip sumažinama mirtinai pavojingos ligos rizika.
O štai 54-erių metų Vicki Gilbert iš Svindono taip pat išsiaiškino, kad yra riziką keliančių genų savininkė. Deja, žinia paaiškėjo tada, kai buvo nustatytas ir krūties vėžys.
„Aš, šiaip ar taip, planavau išsitirti, nes palyginti nemažai mano šeimos narių sirgo vėžiu. Tik staiga, dar nė nepradėjus genetinių tyrimų, man buvo diagnozuotas krūties vėžys“, – pasakoja moteris.
Ji tvirtina, kad faktą apie riziką keliantį geną vertėjo išsiaiškinti net ir paaiškėjus diagnozei.
„Kai susergi vėžiu, visada kyla klausimas, kodėl tai nutiko būtent tau. Aš nesu tikra, ar vėžį nulėmė paveldėti genai. To neįmanoma sužinoti. Tačiau praktiniais sumetimais yra pravartu žinoti, kad esi tokių genų turėtojas“, – sako V. Gilbert.
Vėžinių ląstelių V. Gilbert organizme neaptinkama jau septynerius metus, tačiau dėl konstatuotos padidėjusios rizikos moteris reguliariai tiriasi.
Norėdamos sumažinti krūties vėžio tikimybę moterys turėtų reguliariai mankštintis, sveikai maitintis, neturėti antsvorio, nerūkyti ir riboti suvartojamo alkoholio kiekį.