Tai buvo pirmieji pranešimai apie Majamio kanibalą, kuris dabar yra miręs, svetainėje vice.com rašo Alexas Shulmanas. (istoriją dar kartą galite perskaityti ČIA.)
Nors narkotikai neturėjo nieko bendra su šiuo incidentu, autorius teigia žinojęs, kad šie vaizdai bus naudojami kaip ginklas žiniasklaidos kare su kvaišalais ir jų vartotojais. Argi gali būti geresnis būdas paaiškinti, kas privertė vieną žmogų kąsti kitam žmogui į veidą? Žiniasklaidos pranešimuose šis kanibalas greitai buvo pradėtas vadinti narkomanu, kuris buvo apsvaigęs... beveik nuo visko.
Kai kuriuose straipsniuose buvo spėliojama, kad tai galėjo būti „krekas“, tačiau JAV rūkoma pernelyg daug „kreko“, kad nuo jo žmonės virstų kanibalais. Kituose pranešimuose buvo kalbama apie raumenis ėdantį narkotiką, vadinamą „krokodilu“. Tačiau šis narkotikas pats ėda žmogaus raumenis, o ne skatina žmogų valgyti žmogieną. Galiausiai visuotinai buvo nutarta, kad tai turi būti narkotikas, apie kurį beveik niekas nėra girdėjęs – „vonios druska“.
Taigi, kas yra „vonios druska“? Šiuo pavadinimu įvardijama virtinė naujų ir Amerikoje pusiau legalių kvaišalų. Jie dar vadinami „augalų trąšomis“ ir „smilkalais“, tačiau „vonios druska“ prilipo labiausiai.
Per savaitę nuo Majamio kanibalo atakos straipsniai apie „vonios druską“ pradėjo lįsti beveik visur. Daugeliu atvejų šiuos straipsnius iliustruodavo nuotraukos su tikra vonios druska, ir tai tik dar labiau didino visuomenės isteriją. Štai kaip „vonios druskos“ virto „tikru“ narkotiku.
Po kelių savaičių koroneriai paskelbė Majamio užpuoliko autopsijos rezultatus: kanibalo kraujyje nebuvo jokių narkotikų pėdsakų. Jo ataka neturėjo jokių sąsajų su kvaišalais, bet tai buvo nesvarbu: po kelių dienų svetainėje „YouTube“ pradėjo plisti vaizdo įrašai su „kanibalo narkotikais“.
Šiurpiuose vaizdo įrašuose buvo matyti psichozės apimti žmonės, kurie puldinėjo ir mėgino valgyti kitus. Tačiau visi šie vaizdo įrašai turėjo vieną bendrą bruožą – jokių narkotikų juose nesimatė.
Tačiau ką visa tai turi bendra su „flakka“? Viską ir tuo pačiu nieko – „flakka“ iš esmės yra šių metų žiniasklaidos sukurtas mitas apie narkotikus.
Kalbos apie „flakka“ prasidėjo prieš kelis mėnesius, kai kažkas paskelbė vaizdo įrašą su jauna moterimi, kuri šoko ir dainavo, dėkodama dangui už lietų. Gerai, jos elgesys nebuvo itin normalus, bet jam galėjo turėti įtakos virtinė veiksnių. Ji nebuvo pirmasis žmogus, kuris džiaugėsi lietumi. Tai tikrai nereiškė, kad ši moteris yra apsvaigusi nuo narkotikų.
Tačiau vaizdo įrašas buvo paskelbtas pavadinimu „Flocka“ naikina JAV“. Netrukus pradėjo plisti vaizdo įrašai su įvairaus plauko žmonėmis, krečiančiais įvairiausias nesąmones. Visi šie atvejai buvo susieti su narkotikais. Būtent šiuo metu narkotiko pavadinimas iš „flocka“ pasikeitė į „flakka“. Šiaurės Amerikos žiniasklaida spėliojo, kad šis pavadinimas kilo iš Lotynų Amerikos išsireiškimo „la flaca“, reiškiančio liekną, gražią merginą.
Žiniasklaida pradėjo rašyti apie orientacijos netekusius ar hiperaktyvius žmones, sutrikusios psichikos asmenis, kalbančius nerišlia kalba ir turinčius milijonus prieštaringų idėjų, žmones, kurie nusiplėšia savo drabužius ir laksto gatvėmis ir galiausiai nukenčia nuo hipertermijos, ir, žinoma, apie „antžmogišką jėgą“, kuri neva priverčia policiją panaudoti kulkas, kad asmuo būtų sulaikytas.
Taip, žiniasklaida dėl narkotikų paskleidžia daug panikos, tačiau tai nereiškia, kad jos pranešimuose nėra dalies tiesos. Hipotermija (kuri gali būti mirtina), paranoja ir nemalonios haliucinacijos yra reakcijos į stimuliuojančių medžiagų perdozavimą. Tarp MDPV ir alfa PVP perdozavimo vargu ar yra koks nors skirtumas.
Baisiausia, kad nauji narkotikai kaip „flakka“ pražudo daugiau žmonių negu senoji mokykla, bet kai kuriose šalyse visa tai vyksta legaliai.
Galima prarasti atmintį, kankina haliucinacijos
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, viena platinamų produktų rūšis – mažais kiekiais supakuoti milteliai (maždaug po 1 g, 5 g, 10 g; galimos didesnės pakuotės), pavadinti „vonios druskomis“, „maistu augalams“, „medžiaga cheminiams tyrimams“, „botanikos tyrimams“, „ne žmonių vartojimui“ skirtomis prekėmis.
Šių produktų kaina, lyginant su tikrosiomis arbatomis ar vonios druskomis, yra pakankamai didelė (pavyzdžiui, 1 g „vonios druskų“ per internetinėje parduotuvėje skelbiamą išpardavimą kainuoja 150 Lt). Platintojai reklamuoja, kad šios medžiagos nėra kenksmingos sveikatai ir padeda gerai praleisti laiką, atsipalaiduoti. Tačiau paskaičius vartotojų atsiliepimus ir gavus iš užsienio šalių informaciją apie tai, kas buvo nustatyta ištyrus tuos produktus laboratorijose, paaiškėjo, kad šiems produktams būdingas stiprus psichoaktyvus poveikis.
Ant vadinamų „vonios druskų“, „maisto augalams“ pakuočių informacijos apie produkto sudėtį dažniausiai nebūna, tačiau nustatyta, kad psichoaktyvioji medžiaga dažnai yra mefedronas. Galimos taip pat mefedrono tabletės, kapsulės arba skystis. Mefedrono tabletes dažnai pardavinėja kaip „ekstazi“ tabletes.
Poveikis pavartojus
Šią medžiagą vartojantis žmogus praranda atmintį, pradeda jausti mėšlungį, jam padidėja kraujo spaudimas, sutrinka širdies ritmas, dažnai pasireiškia nerimas, nemiga, sumažėja kūno temperatūra ir pan. Dažnai pasireiškia galvos skausmas ir svaigimas, krūtinės skausmas, širdies virpėjimas (labai padažnėjusi širdies veikla), dusulys, pykinimas, vėmimas, padidėjusi kūno temperatūra ir sustiprėjęs prakaitavimas, traukuliai, šąla rankų ir kojų pirštai, jie gali pasidaryti nejautrūs (nutirpti).
Būdingi psichikos pokyčiai: nesugebėjimas sukaupti dėmesio, nesugebėjimas koncentruoti žvilgsnio, nuotaikos pokyčiai, sutrikusi atmintis, sutrikusi sąmonė, haliucinacijos, chaotiškas elgesys, nerimas, ilgiau vartojant atsiranda ir nemiga.
Vartojant vadinamąsias „vonios druskas“ (kaip ir vartojant kitas psichoaktyviąsias medžiagas) atsiranda priklausomybė nuo jų. „Vonios druskų“ prekyba Lietuvoje yra uždrausta.
Paauglystėje padidėja rizika vartoti psichoaktyviąsias medžiagas
Specialistai pabrėžia, kad būtent paauglystė yra laikotarpis, kada padidėja psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizika.
Kaip rodo 2011 m. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenys, Lietuvoje mažėja tabako, alkoholio vartojimo skirtumai tarp merginų ir vaikinų. Rūkančių berniukų daliai beveik nepakitus, padaugėjo dažnai ir pastoviai rūkančių 15-16 m. amžiaus mergaičių.
Ankstyvas psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra paauglių problemų, tame tarpe ir piktnaudžiavimo jomis, priežastis vyresniame amžiuje. Labai svarbu yra kuo anksčiau nustatyti, jog vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas ir taikyti ankstyvąją intervenciją – psichologinės, socialinės ir pedagoginės pagalbos priemones.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo būdas taip pat didina galimybę tapti nuo jų priklausomu. Rūkant ar švirkščiantis psichoaktyvios medžiagos pasiekia smegenis labai greitai ir sukelia stiprų malonumo antplūdį. Pasiekta euforija gali nublankti per kelias minutes ir sukelti nemalonius pojūčius. Staigus jausmų kontrastas ir bloga savijauta skatina žmogų ir toliau piktnaudžiauti tam, kad jis vėl pajustų malonumą.
Turi įtakos psichikos ir elgesio sutrikimai
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro pateiktais duomenimis Europos šalyse nuo 30 iki 80 proc. asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turi psichikos sutrikimų, kurie dažnai ir yra pagrindinė šių medžiagų vartojimo priežastis.
Vilniaus universiteto 2004 m. atlikto Lietuvos vaikų psichikos sveikatos epidemiologinio tyrimo rezultatai rodo, kad su psichika susijusių problemų turi beveik 42 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Suprantant, kad psichikos ir elgesio sutrikimai didina galimybę vystytis priklausomybei nuo psichoaktyvių medžiagų, svarbu kuo anksčiau nustatyti tokius vaiko sutrikimus (pavyzdžiui, dėmesio stoka, hiperaktyvumas) ir juos gydyti.
Daugiau informacijos, kaip nustatyti, ar jų pažįstamas ar artimieji vartoja nartkotikus, rasite ČIA.