Naujos mados pliusai ir minusai: baisiausi saldainiai ir kaip juos valgyti

Vis daugiau tėvų praktikuoja švedų išgarsintą būdą taikiai ir visiems laikams baigti nesutarimus dėl saldainių. Išbandę Saldainių dieną teigia, kad vaikai nebeprašinėja saldėsių, mažiesiems nereikia kartoti: „nesveika“, „tik po valgio“, „šiandien jau gavai“.

Dviejų vaikučių mama Aistė DELFI pasakojo apie Saldainių dienas išgirdusi prieraišiosios tėvystės paskaitose ir su vyru nutarusi išbandyti.

„Net nesitikėjome, kad pavyks. Tačiau dukra iš karto labai uoliai laikėsi susitarimo kasdien nevalgyti saldainių, žinodama, kad šeštadienį galės važiuoti į parduotuvę ir kiek nori kokių nori pirkti ir kiek nori valgyti“, - pasakojo vilnietė.

Kaulydavo saldainių

Pasak Aistės, anksčiau šešiametė po kiekvienos vakarienės kaulydavo saldainių. „Man ne tiek buvo svarbi jos dantų higiena, bet kad nuolat jų nori, nesvarbu, kiek gautų“, - pripažino mama.

Įvedus Saldainių dienos tradiciją, mergaitė nustojo kasdien kalbėti apie saldainius: nesuvalgytus ar paprastomis savaitės dienomis padovanotus, ji pasideda į specialią dėžutę ir laukia šeštadienio.

„Su vyru nesitikėjome, kad tai suveiks. Tačiau jau pirmą šeštadienį nuvažiavę į parduotuvę pamatėme, kad dukra ne tiek ir daug tų saldainių prisidėjo. Tik esame susitarę, kad nepirks kramtomųjų gumų“, - pasakojo mama.

Suvalgo po pietų

Grįžę namo vaikai saldainius suvalgo ne iš karto, o po pietų. Likusius uždaro į savas dėžes – kitai savaitei.

„Matydami, kiek dėžėje saldainių jie jaučia, kiek turi, kad valdo tą dėžę. Ir kad kitą savaitę vėl galės valgyti. Mes tikrai neperkame saldainių kiekvieną šeštadienį“, - sakė mama, pridurdama, kad 2,5 metukų mažyliui laimė parduotuvėje pasičiupti ir vieną pakuotę saldainių.

„Manau, kad jis per mažas Saldainių dienai, tačiau jeigu ji galiotų tik sesei, būtų neteisinga“, - mano Aistė, nepastebėjusi, kad vaikai paprastą dieną slapčia imtų iš dėžučių saldainius.

Mokykloje Saldainių diena – trečiadienis

Kalbėdama apie išimtis, Aistė pridūrė, jog nedraudžia dukrai saldėsių trečiadieniais, nes savaitės vidurys jos mokykloje – Saldainių diena, o tai reiškia, kad mokytoja leidžia vaikams eiti į valgyklą pirkti skanumynų.

Kad mergaitei tuomet nebūtų labai liūdna, pasitarę su ja tėvai į mokyklą įdeda saldžių džiovintų vaisių, kuriuos mergaitė mėgsta ir gali valgyti drauge su visais vaikais.

Mokosi kantrybės

Aistė mano, kad mažiesiems susitarimas – svarbus. Tai ir kantrybės, savidisciplinos ugdymas, mokymasis atidėti malonumus.

„Tačiau didžiausia nauda dantims, nes vaikai tikrai jų nesivalo po kiekvieno saldumynų valgymo. Kitas dalykas – susitarimas tarp vaiko ir tėvų. Tikriausiai todėl jis ir veikia, kad tu su vaiku tariesi ir nebeesi tas valdovas, kuris nuolat neleidžia valgyti tų saldainių. Čia vaikas gali parodyti ir savo valią: pakenčia, bet paskui pats renkasi, kokius saldainius pirks ir kiek valgys“, - pastebi mama.

Kliūtis – gerosios močiutės

Saldainių dienų tradicija prigijo ir Aistės draugų šeimose. Tačiau paklausti apie sunkumus, žmonės dažniau mini ne vaikus, o tai, kad susitarimų nesilaiko gerieji seneliai.

„Močiutėms nesvarbu, kokia savaitės diena, vis viena siūlo vaikams saldainių. Ir jeigu mūsų dukra neatsilaiko gundymams, paskui labai blogai jaučiasi, pasisako, nors kitą kartą stengiasi parsivežti ir padėti į saldainių dėžutę“, - sakė DELFI pašnekovė.

Su šešiamete tėvai sutarę – jei paprastą savaitės dieną suvalgys saldėsį, po to būtinai turi išsivalyti dantis.

Švedijoje tai nerašyta taisyklė

Apie Saldainių dienas nemažai žmonių sužinojo iš švedų odontologės Reginos Calnaris ir Ann-Mari Fahlgren, kurios Lietuvoje nemokamai vedė mokymus apie vaikų dantų higieną.

Švedų odontologės paskaitose daug dėmesio skyrė ne tik dantų valymui, bet ir mitybos įpročiams, o ypač – dantų emaliui kenkiančio cukraus vartojimui.

Odontologių teigimu, Šiaurės šalyse jau pora dešimtmečių gyvuoja nerašyta taisyklė, kurią puikiai žino ir tėvai, ir vaikai: saldainiai – tik šeštadienį. „Šeštadieninių saldainių“ fenomenui apibūdinti švedai net turi specialų terminą, kuris yra įtrauktas į žodyną.

R. Calnaris nuomone, taisyklė gera ir pedagoginiu požiūriu: vaikas gali klykti, draskytis, bet jei šiandien ne šeštadienis, tai ne šeštadienis.

Kiek saldainių – riba?

Vilniaus dietologijos centro gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės teigimu, vaikų medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiųjų, todėl jiems taip norisi greitai įsisavinamų angliavandenių.

Problema ta, jog suvalgius jų per daug, lengvai įsisavinami angliavandeniai kaupiasi organizme riebalų pavidalu ir paskatina antsvorį.

„Besaikis saldumynų valgymas gali sutrikdyti medžiagų apykaitą. Kad vaikas vystytųsi visavertiškai, turėtų gauti nuo 30-40 g per dieną greitai įsisavinamų angliavandenių. Tai prilygsta dviems sausainiams arba 2-3 saldainiams“, - DELFI komentavo dietologė.

Geriau kasdien, ar kartą per savaitę

Specialistei sunku vienareikšmiškai pasakyti, kas geriau vaikui – ar kasdien gauti po truputį saldumynų, ar vieną kartą per savaitę, bet daug.

„Svarbiausia, kaip apskritai vaikas maitinamas, ar kasdien gauna visavertiško maisto“, - komentuodama plintančią Saldainių dienos madą sakė Vilniaus dietologijos centro gydytoja.

Kai vaikui kartą per savaitę leidžiama valgyti tiek, kiek nori saldinių, jų kiekis gali būti nemažas. Tačiau, kaip pastebi E. Kliukaitė, žmogus negali vienu metu suvalgyti ypač daug saldumynų, nes greit apsalsta. Todėl leidus valgyti kiek nori, gali būti, kad ne tiek ir daug suvalgo.

Gali sukelti hiperaktyvumą

„Dideli saldumynų kiekiai vaikui gali sukelti hiperaktyvumą. Valgant daug saldainių taip pat labai pakyla cukraus kiekis kraujyje, kuris po to greitai nusileidžia. Tai vaikui gali pasireikšti hipoglikemija, stipriu alkio jausmu ar silpnumu“, - atkreipė dėmesį gydytoja dietologė, pabrėždama, jog Saldainių dienos nėra gera išeitis vaikams, kurie turi polinkį į aukštesnį cukraus kiekį kraujyje.

Klausiama – duoti ar neduoti vaikui saldainių, E. Kliukaitė lakoniška: „Duoti. Anksčiau ar vėliau vaikas vis viena paragaus. Tačiau specialiai pratinti taip pat nereikia“.

Geriau ne iš karto po valgio

Pasak gydytojos, saldėsiu vaikams geriau siūlyti po valgio, tačiau jei įmanoma ne iš karto, o po pusvalandžio ar valandos: „Jei tikslas, kad vaiko mitybos racione vyrautų sveikas maistas, tikėtina, kad po valgio vaikas tų saldumynų suvalgys mažiau, o po valgio kiek palaukęs, jis stipriau pajaus saldumyno skonį“.

Baisiausi saldainiai

Paprašyta įvardyti baisiausius saldainius, gydytoja dietologė visų pirma minėjo turinčius daug nenatūralių medžiagų, ypač - sintetinių dažiklių.

„Jie organizmą aprūpina ne vien cukrumi, bet ir kitokiu blogiu. Jei perkame šokolado, reikėtų rinktis tikrą, kad kuo mažiau turėtų sintetinių priedų. Jeigu perkame ledinukus, taip pat reikėtų pažiūrėti, kad būtų natūralaus pagrindo. Guminukų sudėtį taip pat reikėtų pasiskaityt, nes nėra taip, kad parduodami saldumynai jau tokie geri“, - patarė DELFI pašnekovė.

Pavartojus saldumynų E. Kliukaitė patarė vaikams siūlyti atsigerti ne saldaus gėrimo, o paprasto vandens. Po to – nepamiršti išvalyti dantų.

Sveikų saldumynų trijulė

Smaližiams galima siūlyti ne tik saldainių, bet ir sveikų saldžių produktų: džiovintų vaisių, medaus, hematogeno.

Pasak gydytojos dietologės E. Kliukaitės, vaikų užkandžiams švieži ir džiovinti vaisiai labai tinka, nes juose daug maistinių skaidulų, geležies, kalcio, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A - karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų.

Vaisiai ypač naudingi dėl virškinimą gerinančios ląstelienos. Džiovinti vaisiai stiprina organizmo atsparumą ir saugo nuo streso.

„Kad organizmas geriau įsisavintų maistingąsias medžiagas, vaisius prieš vartojant būtina pamirkyti, o valgant - gerai sukramtyti“, - priminė gydytoja dietologė.

Kitas specialistės siūlomas sveikas saldumynas – medus, kurio didžiausią dalį sudaro gliukozė (34 proc.) ir fruktozė (apie 40 proc.). Be šių angliavandenių, meduje yra mineralinių medžiagų: geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio, vitaminų B1, B2, B6, C ir pantoteno rūgšties, kurios saugo organizmą nuo ligų.

„Medus - natūralus antioksidantas, neturi cholesterolio. Tačiau jis nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų, nes meduje yra Clostridium botulinum sporų, kurių dėl skrandžio šarminės pH negali sunaikinti mažylio virškinamasis traktas, todėl rizikuojama susirgti botulizmu“, - atkreipė dėmesį dietologė.

Siūlant medaus vyresniems vaikams taip pat reikia elgtis atsargiai: meduje gausu įvairių augalų žiedadulkių, todėl jis gali sukelti alergines reakcijas.

Vienas valgomasis šaukštas medaus turi 60 kalorijų. Taigi, jo, kaip ir cukraus, bet kurio amžiaus vaikui ar suaugusiajam duodama saikingai. Vaikams visiškai pakanka 1-2 arbatinių šaukštelių per dieną.

Jeigu medumi saldiname vaiko gėrimą, pvz., arbatą, jos temperatūra neturėtų viršyti 40-50 laipsnių. Antraip medus neteks visų naudingų savybių.

Sveikiems saldėsiams dietologės E. Kliukaitės priskirtas hematogenas vertinamas kaip organizmą stiprinantis produktas. Visų rūšių lietuviškuose hematogenuose yra vitamino C, o su linų sėmenimis turi dar ir B grupės vitaminų.

Vitaminas C ir B grupės vitaminai padeda geriau įsisavinti geležį ir baltymus bei sustiprina teigiamą poveikį organizmui geriau, nei vartojant cheminius preparatus. Dėl sudėtyje esančių gyvūninės kilmės baltymų albumino, hemoglobino (hemo geležis) hematogenas rekomenduojamas vaikams, linkusiems į mažakraujystę.