Vėžys ir XXI a. tebėra žmonijai neįminta mįslė, kiekvieną dieną nusinešanti daugybę gyvybių. Ši liga Lietuvoje yra antroji pagal svarbą priežastis, dėl kurios šalyje kasmet miršta daugiausiai vyrų ir moterų. 2007 m. Lietuvoje vyrų, mirusių nuo piktybinių navikų, buvo daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Moterų mirštamumo nuo vėžio rodikliai kiek mažesni, tačiau ir čia Lietuva išlieka tarp daugiausiai sergančių šalių.
Gydymo metodai
Šiuo metu efektyviausi piktybinių navikų gydymo būdai yra keli: chirurginis, medikamentinė terapija. Kitas, ypač dažnai taikomas vėžio gydymo būdas – medikamentinė terapija (chemoterapija, biologinė terapija) ir spindulinė terapija.
Visi šie vėžio gydymo būdai yra unikalūs, tačiau be privalumų turi ir nemažai trūkumų. Todėl dažniausiai šie piktybinių navikų gydymo metodai papildo vienas kitą ir yra taikomi derinant vieną su kitu. Pavyzdžiui, piktybiniai navikai gydomi spinduline terapija ir paraleliai – chemoterapija. Be minėtų vėžio gydymo būdų yra ir kitų – hormonų terapija, biologinė terapija, imunoterapija. Vis dažniau piktybiniams navikams gydyti pasitelkiamos per pastarąjį dešimtmetį ypač ištobulėjusios spindulinio gydymo technologijos.
Spindulinė terapija
„Ypač sunku ir pavojinga radikaliai operuoti navikus, augančius stuburo kanale, aplink stuburą ar galvos smegenyse, kur yra daugybė gyvybiškai svarbių nervų centrų, nervinių pluoštų. Juos pažeidus, žmogus gali būti paralyžiuotas. Tais atvejais, kai augdamas navikas įtraukia nervą, jį pašalinti, nepažeidus nervo, beveik neįmanoma“, – teigia dr. E. Aleknavičius. Pasak jo, tokiais atvejais sunaikinti naviką galima tik taikant spindulinę terapiją.
Chemoterapija – taip pat labai veiksmingas gydymas. Vaistai nuo vėžio labiausiai veikia greitai besidauginančias navikines ląsteles, tačiau organizme yra daug kitų sveikų audinių, struktūrų, turinčių greitai besidauginančių ląstelių – kaulų čiulpų, odos, plaukų folikulų, virškinamojo trakto gleivinės, kurios labai reaguoja į pravedamą priešvėžinį gydymą. Todėl vaistai nuo vėžio pažeidžia tiek vėžines, tiek sveikas žmogaus organizmo ląsteles. Tiesa, pašaliniai chemoterapijos reiškiniai yra laikini, nes sveikos ląstelės ilgainiui atsinaujina.
Spindulinei terapijai, skirtingai nei chirurginiam gydymui, nėra nepasiekiamų navikų. Nukreiptas į žmogaus kūną, jonizuojančiųjų spindulių pluoštas pasiekia net ir giliausiai esančius navikus, kur juos ir sunaikina. Skirtingai nei chemoterapija, spindulinė terapija nesukelia ryškių sisteminių ankstyvųjų šalutinių reiškinių. Šalutinių reakcijų pasireiškimo pobūdis priklauso nuo švitinimo zonos.
Pasak E. Aleknavičiaus, švitinant galvos smegenis, dažniau vyrauja centrinės nervų sistemos sudirginimo požymiai, švitinant dubens organus – šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos, lytinių organų reakcijos, švitinant pilvo sritį, dažniau pasireiškia žarnyno sudirginimo simptomatika. Visais atvejai pasireiškia odos ir gleivinės reakcijos.
Spindulinės terapijos efektyvumas ir pašaliniai reiškiniai tiesiogiai priklauso nuo vienkartinės ir suminės švitinimo dozės. „Svarbus šiuolaikinių spindulinės terapijos metodikų trūkumas – ilga spindulinės terapijos kurso trukmė, atskirais atvejais galinti siekti 7–8 savaites. Tai ne tik nepatogu ligoniui, bet ir ryškiai padidina stacionarinio gydymo išlaidas“, – pasakojo E. Aleknavičius.
Mokslų daktaras pažymėjo, kad tais atvejais, kai spindulinė terapija derinama kartu su spinduline terapija, gydymo kurso trukmė sumažėja iki 4–5 savaičių. Skiriant spindulinę terapiją kartu su chirurginiu gydymu, siekiama sumažinti naviko masę, pagerinti operacijos sąlygas arba sunaikinti galimai likusias po operacijos naviko ląsteles ar mikrometastazes sritinio metastazavimo zonose.
„Spindulinei terapijai pritaikius robotines technologijas, spinduliavimas įgijo naujų galių – dabar jis ne tik lyginamas su chirurginine operacija, bet ir veiksmingiau kovoja su sudėtingiausios formos ir sunkiausiai pasiekiamais piktybiniais navikais“, – komentavo E. Aleknavičius.
XXI amžiaus proveržis spindulinėje terapijoje
Robotinė radiochirurgija arba naviko „sunaikinimas“ nepažeidžiant aplinkinių audinių ir organų, jau tapo išsigelbėjimu ne vienam žmogui, kuriam vėžys išsivystė sunkiai pasiekiamoje kūno vietoje: galvos ir nugaros smegenyse. Procedūros metu spinduliai pasiekia bet kurioje kūno vietoje esantį naviką ir jį sunaikina, maksimaliai išsaugodami sveikus audinius. Švitinimo tikslumas siekia iki 1mm.
Pasak E. Aleknavičiaus, robotinės radiochirurgijos metodas buvo sukurtas galvos smegenų navikų gydymui. Pirmajam, tik galvos augliams gydyti skirtam, robotui mokslininkai suteikė „Gamma Knife“ vardą. Prieš kelis metų pasaulį jau išvydo ir viso kūno navikų gydymui pritaikytas robotas, pavadintas „virtualiuoju peiliu“ – „Cyber Knife“.
„Procedūros metu „Cyber Knife“ robotas švitina naviką net iš 150–200 skirtingų kampų. Tuo tarpu paprastosios radioterapijos metu spindulys į auglį nukreipiamas vos iš 3–7 kampų. Spindulių kampų gausa leidžia pasiekti ir tuos navikus, kurių dėl ypač sudėtingos lokacijos negalima nei išoperuoti, nei sunaikinti brachiterapijos ar standartinės radioterapijos pagalba“, – apie robotinę radiochirurgiją pasakojo gyd. E. Aleknavičius. Gydymo kursas sutrumpėja iki 1–5 švitinimo procedūrų.
„Seniai žinoma, kad bet kurį naviką galima sunaikinti apšvitinus jį 100 Gy doze. Iki šiol problema buvo ta, kad su dabartiniais linijiniais greitintuvais negalima realizuoti tokių dozių, nesukėlus rimtų komplikacijų. Šiuolaikiniai linijiniai greitintuvai leidžia pakankamai saugiai apšvitinti naviką 75–80 Gy doze, tačiau kartu papildomai apšvitinami sveiki aplinkiniai audiniai ar organai“, – pasakojo E. Aleknavičius.
Jo teigimu, nauja robotinės spindulinės terapijos įranga leidžia pritaikyti mikrochirurgijos principus spindulinėje terapijoje. Galimybė ypač tiksliai realizuoti dideles spinduliuotės dozes leidžia pasiekti iki šiol nematytų rezultatų.
„Bene svarbiausias šiuolaikinės spindulinės terapijos trūkumas buvo ligonio arba naviko judėjimas švitinimo seanso metu. Nebuvo priemonių ir technologijų, leidusių spindulių pluoštui „sekti“ paskui naviko judesius, padėties pasikeitimus švitinimo metu. Tuo tarpu robotas „CyberKnife“ sugeba ne tik stebėti naviko poslinkius, bet ir tinkamai į juos reaguoti“, – apie roboto veikimo principus pasakojo medicinos mokslų daktaras.
Geriausias pavyzdys – navikas smegenyse. Tokie navikai yra nedideli, bet gyvybei smarkiai pavojingi, o visi aplink jį esantys audiniai – taip pat gyvybiškai svarbūs. Įprastu radioterapijos būdu radioaktyvia spinduliuote paveikiama apie 2 centimetrus sveikųjų audinių. Tuo tarpu robotinė technologija jas išsaugo visiškai nepažeisdama.
Atlikti procedūras – į Turkiją
Šiuo metu pasaulyje yra 155 „Cyber Knife“ robotai, atliekantys vėžio gydymo procedūras. Iki šiol piktybiniai navikai šio roboto pagalba „išoperuoti“ jau per 60 tūkst. pacientų, tarp kurių yra ir pacientų iš Lietuvos.
Arčiausiai nuo Lietuvos spindulinėms procedūroms atlikti skirtas robotas yra Miunchene. Vokiečiams „CyberKnife“ roboto procedūra nieko nekainuoja, ji kompensuojama valstybės. Tačiau pagalbos ieškantiems lietuviams Vokietijoje procedūra kainuotų itin didelius pinigus, kurių šie dažniausiai tiesiog nepajėgia surinkti. Apie naująjį robotą išgirdę lietuviai renkasi šalis, kuriose gydymas kainuoja kiek įmanoma mažiau. Tikriausiai todėl jie savomis lėšomis keliauja į Turkiją, kur viena gyvybiškai svarbi procedūra kainuoja apie 10–15 tūkst. eurų. Gydymas su išlaidomis pragyvenimui ir tyrimams kainuoja dar daugiau, tačiau ko verti pinigai, kai ant kortos statoma gyvybė.