Apie tai laidoje „Delfi tema“ buvo diskutuota su Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktore Odeta Vitkūniene, Seimo nariu Aurelijumi Veryga ir šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Skatins, bet pasirinkti nedraus?
Pasak laidoje dalyvavusios O. Vitkūnienės, iki 2025 metų SAM planuoja ir daugiau pokyčių šeimos gydytojams, kuriais bus siekiama stiprinti šeimos medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viena iš 17-os planuojamų priemonių yra peržiūrėti ir persvarstyti prisirašymo pas šeimos gydytojus tvarką.
„Tai yra skatinti Lietuvos gyventojus, kad pasirinktų tą šeimos gydytoją, kuris galėtų užtikrinti visas reikalingas paslaugas ne tik susirgus, bet ir prevenciškai, nėščiųjų, vaikų priežiūrą, profilaktinius tyrimus. Pagrindinis kriterijus pacientams yra tai, kad šeimos gydytojas būtų artimiausias prie jo gyvenamosios vietos, kad pacientui būtų patogu pasiekti gydytoją, taip pat, kad pacientas su gydytoju turėtų kontaktą. Taip būtų užtikrinamas paslaugų prieinamumas ir kokybė“, – sakė O. Vitkūnienė.
Visgi pacientų teisės pasirinkti, pasak pašnekovės, apriboti neplanuojama. O. Vitkūnienės teigimu, svarbu atsižvelgti ir į gydytojų darbo krūvius bei kiek pacientų yra prirašyta.
„Čia taip pat svarbu įvesti tvarką, kad gydytojai nebūtų perdegę ir galėtų laiku suteikti visas paslaugas“, – sakė O. Vitkūnienė.
Tačiau kaip vyks minėtas gyventojų skatinimas rinktis arčiausiai esantį šeimos gydytoją?
„Pagrindinė žinutė yra ta, kad gyventojas, pasirinkdamas šeimos gydytoją, turi žinoti, kad esantis kitame mieste ar už kelių šimtų kilometrų šeimos gydytojas negalės suteikti visų reikalingų paslaugų, tarp jų ir laboratorinių paslaugų, nėščiųjų priežiūros, vaikų profilaktikos, neįgaliųjų lankymo namuose ir kitų paslaugų. Atsiranda tam tikras aiškumas, ką gali suteikti gydytojas, ir ko negalės, jei bus kitame mieste“, – sakė pašnekovė.
Pasak O. Vitkūnienės, ministerija sieks dirbti su kraštutiniais atvejais, kai žmogus nori užsirašyti pas šeimos gydytoją už kelių šimtų kilometrų, nes tokie atvejai neva dar labiau blogina paslaugų prieinamumą. Tai, pasak pašnekovės, yra viena iš priežasčių, kodėl lietuviai prastai dalyvauja prevencinėse patikros programose ir laiku neatlieka tyrimų.
Visgi tikslaus atsakymo, ar žmonėms po pokyčių bus leidžiama pasirinkti šeimos gydytoją, dar nėra. SAM atstovės teigimu, tokia galimybė išliks, bet žmonės bus skatinami rinktis arčiausiai namų esančias klinikas.
Šeimos gydytojai tokių ribojimų nepalaikytų
Šeimos gydytoja Alma Astafjeva laidoje pasakojo, kad problemų dėl prisirašymo pas šeimos gydytojus iš tiesų yra, tačiau riboti pacientų pasirinkimą tikrai nėra gera išeitis.
„Mes iš tiesų kėlėme tą klausimą ne dėl deklaruojamos gyvenamosios vietos, bet dėl paslaugų suteikimo. Pacientas tikrai turi teisę pasirinkti ir tai neturi būti ribojama, apie tai nebuvo kalbėta nei per vieną posėdį. Diskusija buvo apie tai, kad pacientas turi žinoti, jog yra tam tikros taisyklės, ir gydymo įstaiga gali nesuteikti tam tikrų paslaugų“, – sakė A. Astafjeva.
Pasak gydytojos, pastaruoju metu buvo daug piktnaudžiavimo atvejų, ypač, kai pacientas, turintis šeimos gydytoją kitame mieste nei gyvena, pradeda reikalauti, kad jam paslaugos būtų suteiktos už 200 km.
„Visi turbūt suprantame, kad šeimos gydytojo komanda negali to suteikti. Bet pacientui negali taip pasakyti, nes jis sako, kad jam priklauso. Dėl to ir kilo ši diskusija, kad gydymo įstaiga turėtų įrankius pasakyti pacientui, jog negali suteikti paslaugų. Nes dabar pacientas gali to reikalauti ir jis yra visiškai teisus pagal teisės aktus. Jei jums tinka, jūs galite prisirašyti ir lankytis, bet gali būti tam tikros paslaugos neteikiamos“, – sakė gydytoja.
Jei šiuo metu atsiranda pacientas, kuriam reikia, kad gydytojas iš Vilniaus atvyktų į Klaipėdą, nes jo šeimos gydytojas yra Vilniuje, belieka tikėtis tik paties paciento geranoriškumo. Visgi pacientas gali ir nebūti geranoriškas bei toliau reikalauti, tad, jei gydytojas nevažiuos kelių šimtų kilometrų į paciento namus, gydymo įstaiga gali sulaukti rimtų nemalonumų ir patikrinimų.
„Jei teisės aktai numatytų, kad vidaus tvarkos taisyklėse būtų galima prirašyti, jog tam tikros paslaugos gali būti ribojamos, ir pacientas su tuo sutinka, dėl to nekiltų probelmų. Pacientas gali prisirašyti ir iš Klaipėdos Vilniuje, jei laikysis taisyklių. Prieštaravimas yra tada, kai pacientas pradeda reikalauti tų paslaugų, kurių gydymo įstaiga negali fiziškai suteikti kitame regione“, – paaiškino A. Astafjeva.
Gydytojos teigimu, jei būtų priimtas sprendimas priimti pacientus pas šeimos gydytoją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, eilės tikrai nesumažėtų.
„Manau, kad eilės kaip tik pailgėtų, nes jei žmonės bus grąžinti į savo mažesnius regionus, eilės kaip tik ilgės. Nematau priežasties, kodėl eilės turėtų sumažėtų. Dažniausiai žmonės gydytojus kitame mieste renkasi dėl socialinių priežasčių: nes dirba kitame mieste, tėvai gyvena kitur. Dirbantiems yra patogiau nueiti pas gydytojus prie savo darbo, o ne imti laisvą dieną ir eiti pas gydytojus savo mieste“, – sakė A. Astafjeva.
Negirdi jokių konkrečių atsakymų
Seimo narys ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laikosi nuomonės, kad tokios diskusijos galėjo ir nebūti, jei ministerija būtų tinkamai komunikavusi šią idėją.
„Dabar man panašu, kad ministerijos komunikacija komunikuoja net nepasikalbėjus su tais, kurie kalba apie tam tikras tvarkas, yra skambių frazių, kurios paleidžiamos į viešumą ir sukelia daug klausimų. Man jų irgi daug kyla. Ir šiandien mes atsakymų negirdime, nes nėra parengta jokių tvarkų, o mes kalbame tik apie pačią idėją. Ji labai teisinga, nes žmogus turi suprasti, kad tam tikros paslaugos jam nebus pasiekiamos, jei jis bus labai toli nuo savo šeimos gydytojo. Natūralu, kad jis turi tai žinoti. Bet turiu visokių praktinių klausimų“, – sakė A. Veryga.
Vienas iš tokių A. Verygos klausimų – ar buvo paklausta pačių pacientų, kodėl jie renkasi šeimos gydytoją taip toli. Seimo narys spėja, kad taip gali nutikti dėl to, jog kai kuriose savivaldybėse gydymo įstaigos yra itin nustekentos, jose trūksta šeimos gydytojų.
Taip pat kyla klausimas, ar jau prisirašiusius žmones bus spaudžiama persirašyti į savo savivaldybės polikliniką.
„Geri norai yra gerai, bet prieš komunikuojant reikėtų turėti atsakymus, kaip bus. Nes dabar negirdime atsakymų“, – sakė A. Veryga.
Seimo narys palygina, kad mažuose regionuose esančios viešos šeimos klinikos pacientams tikrai gali būti nepatrauklios palyginus su kitame regione esančia privačia įstaiga.
„Privati klinika gali būti labiau estetiškai susitvarkiusi, joje yra tokia aplinka, į kurią pacientas labiau nori važiuoti, yra kokybė, kitoks požiūris į žmogų. Dėl to ten ir važiuoja žmogus. Manau, kad tokie ribojimai tikrai nepridės pridėtinės vertės. Jei paciento gyvenamojoje vietoje būtų komanda, kuri kokybiškai dirba, o įstaiga gera, joks žmogus be jokios priežasties nevažiuotų į kitą miestą ieškoti šeimos gydytojo. Kažkokios priežastys yra, kodėl taip žmogus daro“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak SAM, tvarka dar tik ruošiama
Pasak SAM atstovės, šie metai bus skirti diskutuoti naują tvarką su šeimos gydytojais ir išsiaiškinti priežastis, kas trukdo pacientams gydytis savo savivaldybėse.
„Daug atsakymų neturime, bet pagrindinė žinutė, kurią noriu palikti žiūrovams, tai kad paciento teisė pasirinkti išliks, tačiau su tam tikromis sąlygomis, apie kurias dar diskutuosime. Tai esame nusimatę iki šių metų trečio ketvirčio“, – sakė O. Vitkūnienė.
Kol kas ministerija dar neturi atsakymų, kam bus leidžiama registruotis kitoje savivaldybėje. Pasak O. Vitkūnienės, jei žmogus gyvena viename mieste, o gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitame, jam turėtų būti taikoma išimtis. Taip pat išimtis būtų taikoma ir studentams. Visgi SAM sieks, kad dauguma pacientų būtų prisirašę pas šeimos gydytojus savo savivaldybėje.
„Šeimos gydytojai turi didžiulius netolygumus, kalbant tiek apie jų darbo krūvį, tiek apie aprūpinimą. Turime šeimos medicinos komandos plėtros priemones, kurios numato iki 2030 metų didinti pagalbininkų skaičių, kas padeda šeimos gydytojui teikti paslaugas. Turime kitą įrankį, tai prisirašymo tvarkos peržiūrėjimas.
Esame suplanavę apie 17 priemonių, kurios padėtų stiprinti šeimos medicinos sistemą. O šiandien jau kalbame apie turinį ir priimtus sprendimus. Kol kas sprendimai nėra priimti“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.