„Medikai negalėjo prieiti prie paciento, todėl, kad kartu šalia buvo du agresyvūs šunys. Buvo iškviesta policija. Kitų tarnybų darbo nekomentuosiu ir negaliu komentuoti, tačiau po to, kai mūsų medikai jau galėjo prieiti, deja, pacientas buvo miręs ir mes padėti nebegalėjome niekuo“, – LNK žinioms komentavo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis.
Šunys tokie agresyvūs, kad bandė kabintis į kojas medikams. Gydytojai prie vyro galėjo prieiti tik po valandos, o visa drama truko dvi valandas.
Ar laikas be pagalbos turėjo įtakos tragiškai baigčiai, paaiškės ikiteisminio tyrimo metu. Vietiniai gyventojai sako lojančius šunis girdėję iš toli.
Iš pradžių pareigūnai patys bandė tramdyti šunis. Vėliau kvietėsi kinologus.
Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė teigė: „Buvo ir kinologas, kuris bandė nukreipti šunų dėmesį su maistu, bandė juos prisivilioti į tarnybinį automobilį, tačiau nepavyko: šunys vis tiek nesitraukė nuo šeimininko“.
Pareigūnai nesiryžo naudoti specialiųjų priemonių.
„Nusprendė nenaudoti specialiųjų priemonių, kad šunys netaptų dar labiau agresyvūs, kadangi įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, tarp jų ir mažamečių vaikų“, – sakė R. Zarauskienė.
Nuspręsta į pagalbą pasitelkti gyvūnų specialistus, kurie turi sugaudyti bešeimininkius šunis. Prieš kelis mėnesius Kaunas pasirašė sutartį su Marijampolėje veikiančia įmone. Anksčiau tokią paslaugą teikė „Nuaras“.
„Džiaugiamės, kad iš viso kažkas teikia paslaugą. Kitas dalykas, nesvarbu, kur yra įmonė: Kaune ar Kauno rajone, savaitgaliais sąlyga ta pati, kad turi reaguoti per 2 valandas. Tai tikrai per 40–50 minučių įmonė pajėgi ir visada atvažiuoja“, – pasakojo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Tačiau ši įmonė į vietą taip ir neatvažiavo, nes policija nusprendė nelaukti dar beveik valandos.
VšĮ „Mindraja“ vadovas Darius Barzdukas paaiškino: „Kur yra didelis šuo, kur yra pavojus, mano darbuotojai žino. Mano pozicija yra, kad ten reikia reaguoti ekstra greitai. Maksimaliai. Bet, aišku, šituo atveju, kai policija pasakė, kad nereikia važiuoti, atšaukė. Vairuotojas dar pasitikslino, ar tikrai nereikia, tai sakė, kad nereikia, tai jis, žmogus, ir nevažiavo“.
Į nelaimės vietą iškviesta kita tarnyba „Penkta koja“, dirbanti Kauno rajone, kuri atvyko per kiek daugiau nei pusvalandį.
„Kalbinome tą didesnę kalę, kad ji pasitrauktų. Vyras atkabino nuo žmogaus rankos pavadį. Tada tas šuo išsinėrė ir jie abu pradėjo bėgioti po Santakos parką, bet vis sugrįždavo prie to lavono“, – prisiminė VšĮ „Penkta koja“ darbuotoja Lina Pauliukevičiūtė.
Pavargę šunys susigundė prižiūrėtojų siūlomu skanuku.
„Mes, aišku, turėjome maisto, skanėstų, pavadėlį. Ten toks vyras dar buvo, turėjo visko. Tada mergina šėrė faršu tiesiog iš rankos ir tą mažesnį pavyko sugauti, įsidėti į mašiną, o kalė pati priėjo“, – sakė L. Pauliukevičiūtė.
Paaiškėjo, kad savo šeimininką saugojo mišrūnai.
„Kalė turi čipą. Priklauso mirusiam žmogui. Jai dveji metai. Patinas nečipuotas, bet vyresnis. Kiek jam, sunku pasakyti. Gal 5–6 metai“, – spėjo L. Pauliukevičiūtė.
Pasak specialistų, šunys dresiruoti, bet jų elgesys neprognozuojamas.
„Mūsų jie bent jau neklauso. Tai tas darbas – sunku pasakyti. Eilinių komandų „sėst“, „gult“, „labas duok“ jie nedaro. O kam jis juos mokino, sunku pasakyti“, – teigė VšĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.
Šunys pateko į prieglaudą, kuri yra perpildyta. Čia kasdien yra beveik 300 šunų.
„Sumažėjimo mes nepastebėjome. Daugėja. Ta vartotojiška kultūra, kada žmonės paima, paturi ir atveža tik todėl, kad jie neturi tam laiko ir tas gyvūnas džiugina, bet labai trumpai. Tada jie atsiduria pas mus“, – aiškino A. Volockytė.
Mirusio kauniečio šunys bus prieglaudoje. Bus bandoma juos socializuoti.
Kadangi šunų itin daug, prieglauda prašo savanorių pagalbos, turint laiko prisidėti šunis bent pavedžiojant.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia: