Ieškodamas būdų, kaip galima pagerinti itin sunkią moters būklę, jos vyras Virginijus Vozbutas rado efektyvesnį gydymą suteikiantį aparatą, tačiau ligoninės generaliniam direktoriui delsiant jį priimti ir panaudoti, pacientė rugpjūčio 6 d. mirė, rašoma pranešime spaudai.
Anot V.Vozbuto, praėjus dienai po nelaimės, kartu su žmonai Ingai paskirtu chirurgu Dariumi Kubiliumi jis ėmė ieškoti efektyvesnių gydymo galimybių. Kadangi moters būklė buvo itin sunki, nukentėjusiosios vyras klausė gydytojo patarimų, kokiomis priemonėmis būtų galima bent kiek padėti jo žmonai.
„Medikai nuogąstavo, jog mano žmonai beveik nėra šansų išgyventi, nors ji buvo sąmoninga. Tuo tarpu gyd. D.Kubilius papasakojo, kad pirmiausia ją privalu gydyti kūno nedžiovinančiais hidrokoloidiniais tvarsčiais, kurių ligoninėje, deja, nėra. Jų nupirkome vaistinėje ir perdavėme gydytojams. Taip pat jis pabrėžė, jog Ingai neišvengiamai reikalinga odos persodinimo operacija, tačiau esant tokiam dideliam kūno nudegimui, sveikos odos tiesiog neužtenka“, - situaciją pasakojo nukentėjusiosios vyras.
Anot jo, pradėjus ieškoti inovatyvių gydymo būdų, chirurgas papasakojo apie Olandijoje įsikūrusią įmonę, kurios gaminami specialios technologijos aparatai būtų padidinę pacientės šansus pasveikti. Tokio aparato Baltijos šalyse nėra, todėl chirurgas V.Vozbutui rekomendavo susisiekti tiesiogiai su įmone.
„Praėjus 2 dienoms po nelaimės, susisiekėme su olandų kompanija. Sužinojome, jog šis įrenginys yra naudojamas 76 pasaulio šalyse. Sertifikuotai juo naudojasi daugiau nei 400 medicinos centrų, ir juo pavyksta išgydyti net 90 proc. kūno nudegusius pacientus. Tuomet įmonė mus informavo, jog ši technika kainuoja 18 tūkst. eurų. Iškart sumokėjau šią sumą, tad jau kitą dieną aparatas buvo išsiųstas į Lietuvą. Baiminausi, jog į valstybinę įstaigą atgabenti nupirktą daiktą gali būti sudėtinga, todėl gydytojo D.Kubliaus iniciatyva, liepos 27 d. ligoninės juristai suruošė panaudos sutartis, kurias aš iš karto pasirašiau“, - komentavo pacientės vyras.
Kaip teigia V.Vozbutas, liepos 27 d. tuometinis ligoninės generalinis direktorius Algimantas Pamerneckas nepasirašė panaudos sutarties, sakydamas, jog, neva, pacientė yra beviltiškos būklės, o aparatas jai galimai nebereikalingas. Maža to, gydytoją D.Kubilių jis kaltino ligonio apgaudinėjimu ir tvirtino, jog keturis kartus silpnesnė ligoninėje esanti įranga yra tinkama pacientės gydymui.
„Esu dėkingas dėl ligoninėje žmonai suteiktos priežiūros ir gydymo, dėl to nereiškiu jokių priekaištų. Tačiau generalinio direktoriaus pozicija man yra sunkiai suprantama. Rugpjūčio 2 d. savo iniciatyva įsiprašiau į priėmimą pas ligoninės direktorių A. Parmenecką. Skubos tvarka jis sukvietė gydytojus D.Kubilų, Sigitą Ryliškį, Rūtą Banytę, reanimacijos skyriaus ved. Luciją Saltanavičienę, direktoriaus pavaduotoją klinikiniam darbui Tatjaną Golubajevą ir teisininkę Dovilę Meškėnaitę. Susitikimo metu buvo sutarta ir visų dalyvavusiųjų pritarta, kad aparatą „Meek“ galima priimti pagal panaudos sutartį ir esant galimybei panaudoti mano žmonos gydymui. Nereikalavau pinigų, o tiesiog siekiau, kad į ligoninę būtų priimta mano žmonai ir kitiems pacientams reikalinga technika“, - teigė V.Vozbutas.
Kaip sakė pacientės vyras, tuo priėmimo pokalbis baigėsi, jokie dokumentai nebuvo ruošiami, nors laikas itin spaudė.
„Rugpjūčio 2 d. popiet iš ligoninės administracijos sužinojau, kad generalinis direktorius paprašė atrasti alternatyvų aparatą, kurį ruošėsi įsigyti per viešuosius pirkimus. Tai būtų užtrukę itin ilgai, o laikas kritinės būklės ištiktai žmonai buvo gyvybiškai svarbus.
Todėl tą patį vakarą informavau ligoninės administraciją, jog rugpjūčio 3 d., 8 val. 15 min. atvešiu aparatą. Tik ligoninės juristės dėka, aparatas 15 val. buvo priimtas į technikos skyrių, o vėliau išvežtas sterilizuoti“, - pasakojo V.Vozbutas.
Kaip pasakojo pacientės vyras, aparatą pardavusi įmonė dar liepos 30 d. atsiuntė specialistą, kuris chirurgą apmokė ir buvo pasiruošęs jam asistuoti operacijos metu. Tačiau, anot jo, nei šio specialisto, nei pačio įrenginio ligoninės vadovas nepriėmė. Delsiant tvarkyti juridinius reikalus, pacientės būklė vis blogėjo, organizme prasidėjo infekcija, todėl jai buvo sukelta dirbtinė koma. Nukentėjusioji prarado galimybę laiku gauti gyvybiškai reikalingą pagalbą, naudojant pažangią technologiją.
Rupjūčio 3 d. aparatas pagaliau buvo priimtas į ligoninę, bet jau buvo per vėlu padėti išgelbėti ligonės gyvybę.
Užsienyje sunkūs pacientai išgydomi
Sunkiai nudegusią pacientę gydęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas chirurgas D.Kubilius teigia, kad mūsų šalyje trūksta visko, kad itin sunkios būklės nudegimus patyrę pacientai išgyventų: patirties, tinkamos aplinkos bei, žinoma, priemonių. Jo teigimu, nudegimus patyrę pacientai yra paprasčiausiai diskriminuojami.
„Praktiškai visi ES esantys nudegimo centrai, išskyrus Baltijos šalis, turi „Meek“ odos transplantacijos technologiją. Ji suteikia galimybę savos odos transplantatus skleisti padidinant iki 9 kartų. Be to, ši technologija turi ir kitų reikšmingų ypatybių – mikrotransplantatai fiksuojami prie specialių tvarsčių, o skeltos odos transplantatus galima imti netgi iš sunkiai pasiekiamų vietų“, – tvirtina chirurgas.
Odos transplantacija yra būtina sąlyga, kad stipriai nudegęs pacientas galėtų išgyventi. D.Kubiliaus teigimu, jeigu transplantacijos įranga būtų laiku pasiekusi ligoninę, kova dėl pacientės gyvybės būtų turėjusi realų pagrindą t. y. būtų pradėta gydyti ligos priežastis. Anot jo, patyrusiuose centruose sistemingai gydant net ir labai sunkiai nudegusius pacientus, jie yra pagydomi daugeliu atveju. Apie tai nudegimų gydytojai referuoja profesiniuose straipsniuose iš ES šalių ir viso pasaulio.
„Atsakingai teigiame, kad pacientės būklė nuo atvykimo į ligoninę buvo kraštutinai sunki. Ligoninės personalas dėjo maksimalias pastangas siekiant išgelbėti pacientės gyvybę ir ligoninė buvo pasirengusi taikyti galimą individualų operacinį gydymą nedelsiant, kai tik pacientės būklė leistų. Visą hospitalizacijos ligoninėje laikotarpį pacientei buvo suteikiamas visas reikalingas gydymas, gydymo taktika ne kartą buvo aptariama įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojų konsiliumo metu. Pacientės artimieji nuolat buvo informuojami apie būklę, taikomą gydymą ir prognozes, – situaciją komentavo RVUL direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Tatjana Golubajeva.
– Atsižvelgiant į sunkią klinikinę situaciją, ligoninė aktyviai bendravo su pacientės artimaisiais, išimtinai vadovaudamasi pacientės interesais.“
DELFI skaitytojai, ar jums teko susidurti su panašia situacija, kai reikiamos aparatūros ar vaistų taip ir nepavyko laiku sulaukti? Jei susidūrėte su panašiomis problemomis, pasidalinkite savo istorijomis rašydami el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ligoninė“.
Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir gavo informaciją apie pacientės, patyrusios viso kūno nudegimą, gydymą. Siekiant įvertinti teiktų paslaugų kokybę bei jų atitikimą teisės aktams Akreditavimo tarnybai bei Bioetikos komitetui suformuoti pavedimai atlikti neeilinį auditą.
"Kiekvienas pacientas, patekęs į gydymo įstaigą turi gauti aukščiausios kokybės gydymą, o tais atvejais kai yra kovojama dėl paciento gyvybės, turėtų būti panaudojami visi veiksmingi ir teisėti būdai, galintys išgelbėti žmogų, – komentavo SAM ryšių su visuomenė projektų vadovė Alina Žilinaitė.
– Akreditavimo tarnybai ir Bioetikos komitetui pabaigus tyrimą ir pateikus išvadas Ministerija pateiks savo vertinimą dėl pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų."