Iš tikrųjų šlapimo ir išmatų spalva atskleidžia daug organizmo paslapčių, tačiau kartais apimti išgąsčio neskiriame tam deramo dėmesio ar paprasčiausiai nenorime žinoti apie negerus mūsų organizme vykstančius procesus.
Šlapimas gali nusidažyti ryškiai raudona spalva, jei valgėte burokėlių, vartojote produktų, papildų ar vaistų, kurių sudėtyje yra dirbtinių dažiklių, rašo „The Daily Mail“.
Žalia išmatų spalva gali reikšti, kad vartojote maisto ar gėrimų, kurių sudėtyje yra tam tikrų maistinių dažiklių.
Vis dėlto jei šlapimas tapo neįprasto atspalvio, tačiau nieko neįprasto pastaruoju metu nevalgėte, nufotografuokite tai, ką matote klozete, ir vykite konsultuotis su šeimos gydytoju.
Išmatų spalvos ir jų reikšmė
Normali išmatų spalva svyruoja nuo šviesiai geltonos iki rudos ar netgi juodos.
Išmatų spalva priklauso nuo tulžies atspalvių mišinio, kurį sudaro žalios spalvos tulžis, raudonasis tulžies pigmentas bilirubinas ir geltonos spalvos raudonųjų kraujo kūnelių skilimo produktas.
Išmatos gali būti žalios, jei vartojote maisto ar gėrimų, kurių sudėtyje buvo mėlyno ar žalio maistinio dažiklio. Dar gali būti, kad maistas per greitai juda virškinamuoju traktu, todėl išmatose lieka tulžies.
Jei išmatos geltonos spalvos, o kvapas itin prastas, gali būti, kad sutrikęs naudingųjų medžiagų įsisavinimo procesas.
Jei tokia išmatų spalva pasireiškia kartu su svorio mažėjimu ar prastu vaiko augimu, būtina konsultuotis su gydytoju dėl galimų virškinimo infekcijų, pavyzdžiui, lambliazės. Dar viena galima šių simptomų priežastis – celiakija.
Itin blyškios ar molio spalvos išmatos gali liudyti apie vartotus vaistus nuo viduriavimo. Dar išmatos būna tokios spalvos, kai kyla kepenų, žarnyno, kasos ar tulžies pūslės veiklos sutrikimų.
Kitas spalvos spektro kraštutinumas – juodos išmatos. Tokia spalva gali reikšti rimtas ligas, kurių metų pasireiškia kraujavimas virškinamajame trakte.
Dar itin tamsi išmatų spalva gali būti vartojant geležies papildų ar valgant daug saldymedžio.
Raudonos spalvos išmatos – signalas, galimai liudijantis apie rimtus sveikatos sutrikimus apatinėje žarnyno dalyje, pavyzdžiui, hemorojų. Tiesa, tokia išmatų spalva gali būti susijusi ir su dideliu vartoto raudonos spalvos maistinio dažiklio kiekiu.
Pavalgius burokėlių šlapimas gali nusidažyti raudona spalva. Šlapimas paraudonuoja dėl pigmento betanino, aptinkamo kai kurių gėlių vainiklapiuose, vaisiuose, lapuose, stiebuose ir šaknyse.
Koncentruoto burokėlių ekstrakto kartais dedama į rožinės spalvos maisto produktus, pavyzdžiui, ledus. Tiesa, burokėliai ne visada nudažo šlapimą. Tai priklauso nuo suvartoto kiekio ir produkto paruošimo būdo, nes betaniną išskaido karštis, šviesa ir rūgštis.
Į žarnyną patenkančio betanino kiekis priklauso nuo virškinamojo trakto rūgštingumo ir kitų veiksnių. Rūgštingumą mažinančius vaistus vartojantys asmenys dažniau susiduria su dėl burokėlių pasikeitusia šlapimo spalva. Patekęs į kraujotakos sistemą betaninas šalinamas per inkstus. Didžioji šio pigmento dalis pašalinama praėjus 2-8 val. po burokėlių vartojimo.
Vis dėlto jei šlapimas raudonos spalvos, tačiau burokėlių jūs nevalgėte, vertėtų apsilankyti pas gydytoją.
Raudonos spalvos šlapimas gali liudyti apie kraujavimus, infekcijas, prostatą padidėjimą, vėžį, cistas, inkstų akmenis arba pasireikšti po įveiktų ilgų bėgimo distancijų.
Kaip turėtų atrodyti šlapimas?
Sveiko žmogaus šlapimas būna sultinio spalvos. Jei šlapimas bespalvis lyg vanduo, turbūt vartojote per daug skysčių. Jei šlapimas itin tamsus, paprastai tai liudija apie organizmo dehidrataciją, t. y. turėtumėte gerti daugiau vandens.
Jei šlapimas sirupo ar melasos spalvos, laikas konsultuotis su gydytoju. Nors kartais tokia šlapimo spalva reiškia itin stiprią organizmo dehidrataciją, vis dėlto šis simptomas gali pasireikšti ir sergant kepenų ligomis, pavyzdžiui, hepatitu ar ciroze. Sergant šiomis ligomis bilirubinas patenka į šlapimą. Bilirubinas – tai raudonųjų kraujo kūnelių skilimo produktas, dėl kurio išmatos paprastai būna rudos spalvos.
Jei vartojate beta karotino ar vitamino B papildų, ypač didelių vitamino B2 (riboflavino) dozių atveju, šapimas gali nusidažyti ryškiai oranžinė ar geltona spalva. Šie papildai vandenyje ištirpsta, o tai, ką organizmas negali panaudoti ar kaupti, išfiltruojama per inkstus ir patenka į šlapimą.
Vaistai, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijoms gydyti naudojamas fenazopiridinas, tuberkuliozei ar legionierių ligai gydyti naudojamas antibiotikas rifampicinas, kraują skystinantis varfarinas ir kai kurie vidurius laisvinantys vaistai taip pat gali keisti šlapimo spalvą.
Jei šlapimas melsvas ar žalsvas, tikėtina, kad tai susiję su maiste esančiais dažikliais ar metileno mėliu, naudojamu atliekant tam tikras diagnostines procedūras ir dedamu į tam tikrus vaistus. Antihistamininių, priešuždegiminių, antibakterinių vaistų, antidepresantų, vaistų nuo pykinimo ir skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų sudėtyje kartais būna medžiagų, dėl kurių šlapimas tampa melsvas ar žalsvas. Šlapimas tampa žalsvai melsvas dėl itin retų genetinių sutrikimų, pavyzdžiui, Hartupo ligos ar mėlynų sauskelnių sindromo.
Nors įprastinėmis sąlygomis violetinės spalvos šlapimo nepamatysime, ligoninių darbuotojams kartais tokį vaizdelį išvysti vis dėlto tenka. Tokios spalvos šlapimas pasitaiko gydant pacientus su kateteriais, kuriems diagnozuojamos infekcijos ir ligų komplikacijos. Kateteris arba šlapimo surinkimo maišas tampa violetinės spalvos dėl cheminės reakcijos, įvykstančios tarp baltymų skilimo produktų ir plastiko.
Retkarčiais šlapimas gali netgi putoti, tačiau baimintis dėl to nevertėtų, nes tai normali reakcija, kai vartojama daug baltymų, o šlapimas greitai išteka iš takų. Dažnai šlapimas putoja tuomet, kai vartojama baltymų miltelių ar papildų. Baltymų perteklius organizme nekaupiamas, taigi nitrogeno komponentas pašalinamas iš organizmo ir jis atsiduria šlapale. Vis dėlto jei šlapimas putoja ilgą laiką, o situacija negerėja, patartina pasitarti su gydytoju. Gal būti, kad baltymų į šlapimą patenka dėl inkstų ligos.