„Neliečiamieji“: apie šių vaistų kainą net nepadoru kalbėti

56 tablečių pakelis inkstų vėžio vaistų kainuoja 3621 eurų. Šių PSDF lėšomis apmokamų medikamentų pacientui užteks du mėnesius. Sutikite, retas galėtų juos įpirkti pats ir turime džiaugtis, kad valstybė užtikrina sergančiojo teisę gauti efektyviausią gydymą.

Tačiau, kita vertus, šiems ir panašiems inovatyviems, patento saugomiems vaistams valstybė 2016 m. išleido 63 proc. visų vaistams skirtų PSDF lėšų. Kol vienoje svarstyklių pusėje – pagrįsti pacientų lūkesčiai, yra manančių ir kitaip – monopoliniai vaistai turėtų pagrįsti savo kainą, net jeigu jų toje pačioje šalyje nėra su kuo palyginti.

1000 neliečiamųjų

Pagal naująją vaistų kompensavimo tvarką parengtas Kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigalios liepos 3 dieną. Jame atsispindi gamintojų aktyviai deklaruotos mažesnės vaistų kainos. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad dėl šio žingsnio pacientai turėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, t. y. įsigyti vaistus trečdaliu pigiau.

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė piktinasi, kad kainyno pokyčiai paveiks ne visus.

„Ir štai kas nutiko – stengdamiesi sutaupyti visuomenės lėšas (sakydami, rinkitės tik pagal kainą), tikslingai ar ne, ministerijos atstovai vaistų kainų mažinimui pasirinko tik pigiausius Kompensuojamųjų vaistų sąraše esančius vaistus – iš beveik dviejų tūkstančių vaistų, susimažinti kainas turėjo tik pusė, kita pusė – tūkstantis neliečiamųjų. Tarp jų – visi patys brangiausi valstybei, kainuojantys šimtus už vieną tabletę vaistai. Monopoliniai (inovatyvūs), vienetiniai, dėl kurių kainos tikriausiai iš viso net nėra keliamas klausimas. Nors tokį klausimą kelia visos kitos Europos Sąjungos šalys. Europos Parlamentas net yra išplatinęs nutarimą, kad šie monopoliniai vaistai turi pagrįsti savo kainą, net jeigu jų toje pačioje šalyje nėra su kuo palyginti.

Pašnekovė įsitikinusi, kad reikėtų derėtis su gamintojais, kaip rekomenduoja Europos parlamentas, reikalauti atskleisti tikruosius vaistų sukūrimo ir pagaminimo kaštus.

„Mes kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydami kurti kainų reguliavimo komisiją, kuri užtikrintų, kad monopolinių vaistų kainos nebūtų tokios didelės. Tačiau kol kas jie neliečiami.
Taigi naujas kainynas atrodys taip – dingsta pusantro šimto pacientų vartotų vaistų, nes gamintojai negalėjo sumažinti kainos, visiškai nekinta tūkstančio brangiausių vaistų kainos ir šiek tiek sumažėja keletas šimtų. Klausimas, kuo nusikalto šimtų tūkstančių žmonių vartojami vaistai prieš tuos, apie kurių kainą kalbėti tarsi nepadoru. Bet valstybės biudžetas juk tas pats, tad kodėl negali būti taikomas tas pats modelis – tiek pigiems, tiek itin brangiems vaistams?“, - retoriškai klausė K. Nemaniūtė-Gagė.

Paciento teisė į efektyviausią gydymą

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovas Šarūnas Narbutas pasakojo, kad visose vakarų pasaulio valstybėse sudėtingiausių ligų gydymui (onkologiniams, genetiniams susirgimimams gydyti) yra išleidžiama didžioji dalis lėšų.

„Lietuva šiuo aspektu neišskirtinė. Mes išsiskiriame būtent tuo, kad generiniams vaistams išleidžiame pusę vaistams skiriamų lėšų, kai tokios šalys kaip Lenkija ir Švedija generikams išleidžia 15-20 proc. visų vaistams skiriamų lėšų. Maža to, tie patys generinių vaistų gamintojai, veikdami Europos Sąjungos lygiu, siekia, kad vaistų ekosistemoje generikai turi nuolat pigti tam, kad užleistų vietą inovacijoms, o inovacijoms praradus patentinę apsaugą į rinką turi pateikti kuo daugiau generikų“, - aiškino Š. Narbutas.

Pašnekovas stebėjosi, kad Lietuvos generinių vaistų gamintojai prieštarauja savo kompanijų pozicijai reiškiamai Europiniu lygiu.

„Lietuvoje tikrai negalime girtis tuo, kad pacientams inovatyvūs vaistai yra lengvai prieinami. Dažnu atveju Lietuvoje inovatyvūs vaistai pradedami kompensuoti tik tada, kai visos kaimyninės šalys juos jau kompensuoja. Turime atvejų, kai Lietuvoje inovatyvūs vaistai pasirodo po 10 metų nei kitose ES valstybėse, arba Lietuvoje pradedami kompensuoti tik tuomet, kai rinkoje atsiranda generikų. Todėl pacientai, žinodami, kaip sudėtingos ligos gydomos kitose šalyse, ir tikisi, kad tokį gydymą galės gauti Lietuvoje. Bet dažnu atveju tenka nusivilti“, - pripažino jis.

Pasak Š. Narbuto, teiginys, kad inovatyvių vaistų pacientams nereikia žmonių kalba reiškia - „mirkite, nes Jums gyvybę gelbstintis gydymas Lietuvai yra per brangus“.

„Tai yra veidmainiška pozicija, pažeidžianti tiek žmogaus, tiek ir pacientų teises į kokybišką gydymą, pažeidžianti Europos Sąjungos teisės aktus ir Lietuvos įstatymus. Mūsų sveikatos apsaugos sistema grindžiama solidarumu, t.y. sukauptos lėšos turi būti naudojamos siekiant padėti tiems, kam to labiausiai reikia. Jei už onkologinių ligų gydymą pacientams reikėtų mokėti iš savo kišenės, per trumpą laiką ne tik pacientas, bet ir artimieji liktų be pastogės, turto, o vaistus vartoti ir toliau reiktų. Todėl ir turime draudimo sisteną, kurioje sudėtingiausios ligos turi būti gydomos efektyviausiais vaistais. Ir negalima teigti, kad inovacijų nereikia. Nes nesunaudojant mokslo pažanga prarandame tūkstančius gyvybių kasmet. Ir kol pacientai miršta, generikų kainos iki šiol išlieka tarp didžiausių Europoje“, - kalbėjo POLA vadovas.

Kainyno peržiūrėjimas visuomet automatiškai „paliečia“ ir inovatyvių vaistų kainas (jos gali tik mažėti), nes gamintojai privalo sumažinti kainas, kai jos mažėja kaimyninėse šalyse. Be to, tik inovatyvių vaistų gamintojai į PSDF sugrąžina apie 15 mln. eurų per metus pagal sutartis su VLK, todėl jiems išleidžiamos sumos realybėje yra dar mažesnės.

„Tą daro visos Europos šalys. Lietuvoje VLK tai daro stebėtinai sėkmingai - faktinės inovatyvių vaistų kainos Lietuvai yra tarp mažiausių Europoje. To apie generikus negalime pasakyti“, - reziumavo pašnekovas.

Veikia verslo principai

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Paulius Gradeckas aiškino, kad inovatyvių vaistų kūrimui gamintojai investuoja daug lėšų, tai iš esmės ir lemia jų kainą.

„Pavyzdžiui, kalbėkime apie inovatyvią vakciną. Jos sukūrimas gali užtrukti ir 10-12 metų. Čia prasideda komercinė logika – įmonė skaičiuoja, kokia kaina reikia pardavinėti vaistą, tarkime, 20 metų, kol baigsis jo patentas, kad būtų padengtos gamybos sąnaudosi ir visgi tai būtų pelninga akcininkams. Tokia įmonė, be abejo, jaučiasi monopolistė, nes supranta, kad 20 metų ji vienintelė galės tiekti šį vaistą. Čia rinkos jėgos nebegalioja, nes jie nepatenka į kainų tunelį. Jie gali sakyti: „atleiskite, kainos sumažinti daug negalime, parduosime vaistą panašia kaina kaip kitose referencinėse šalyse“, - aiškino P. Gradeckas.

Viena išeitis – valstybėms kooperuotis perkant šiuos vaistus.

„Kelios valstybės perka tą patį vaistą, bet didesnį kiekį. Tada veikia gravitacijos jėga – didesnis perkamas kiekis ekonomikoje dažniausiai garantuoja žemesnę kainą. Lietuva tai jau yra išbandžiusi ir, pavyzdžiui, drauge su Latvija pirko pigiau vieną vakciną“, - sakė pašnekovas.

Įmonės, nenorėdamos atskleisti savo kainodaros, derasi su valstybėmis. Vienaip ar kitaip joms geriau parduoti nei neparduoti, tad kasmet derybų metu kaina būna daugiau ar mažiau sumažinama. Tačiau kadangi tai jau įvyksta po to, kai vaistas buvo, pavyzdžiui, įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, gamintojai padengia (apie 10 mln. eurų) skirtumą tarp deklaruotos ir tikrosios kainos.

„Tikrosios kainos jie negali pateikti dėl paralelinės prekybos. Dėl rinkos dydžio skiriasi ir vaisto kaina. Pavyzdžiui, vieną vaistą nusipirkęs Lenkijoje gali jį persivežti ir parduoti Baltarusijoje už daug didesnę kainą, nes ten rinka mažesnė. Paralelinė prekyba ES yra nedraudžiama, bet reglamentuojama teisės aktais. Vaisto gamintojas, atskleidęs kainą, rizikuoja, kad jo kainodara tiesiog sugrius“, - motyvus aiškino P. Gradeckas.

Inovatyvių vaistų dėl šių kainos „nemėgsta“ generinių vaistų gamintojai, tačiau jie supranta, kad didžiąją dalį naujo vaisto kaštų užima brangus pagaminimo procesas. Tuo tarpu „generikai“ turi formulę ir pagal ją gana pigiai „štampuoja“ vaistus, kurių patento laikas yra pasibaigęs.

„Čia įsikiša ES, kuri sako – vaisto kaina pacientui turi būti skaidri ir teisinga, o galutinis vartotojas turėtų mokėti kainą, kurią sudaro sąnaudos ir marža. Sąnaudas paskaičiuoti nėra taip sudėtinga. Tačiau pridėtinę vaisto vertę, maržą reguliuoti ir nustatyti daug sunkiau. Kol atsiras reguliacija, nustatanti, kiek vaistų gamintojai gali uždirbti iš inovatyvių vaistų, manau, praeis ir penki ar dešimt metų. <...> O kol kas didžiosios kompanijos mato, kad inovatyvūs vaistai yra ta sritis, kur galima uždirbti“, - dėstė S. Skvernelio patarėjas.

Derybos vyksta ministro lygiu

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutiko, kol nėra inovatyvių vaistų rinkoje nėra konkurencijos, tol gamintojas stovi stipresniojo pozicijoje.

„Niekas kitas tokio vaisto tiekti negali, o atsiradus naujam vaistui, pacientai nori realizuoti savo teises ir gauti naujausią gydymą. Tai sukuria labai didelį spaudimą šalims, kad šie vaistai būtų įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą“, - sakė A. Veryga.

Ministras pabrėžė, kad šalys visgi turi keletą svertų pokyčiams.

„Aš pats dalyvauju derybinėse komisijoje, deramasi dėl didelių sumų. Dėl kai kurių vaistų jau šiemet esame nusiderėję su gamintojais net po kelis šimtus tūkstančių eurų įvairių vaistų pozicijose. Dar daugiau – Lietuva, Lenkija, Vengrija, Kroatija ir Slovakija yra nusprendusios sukurti teisinį mechanizmą, kad būtų galima visoms kartu derėtis dėl pigesnių vaistų. Apjungus šių šalių rinkas, rinka būtų daugmaž 60 mln. gyventojų ir derybinė galia būtų daug didesnė nei dabar. Mes vieni – Lietuva- esame maži ir gamintojams neįdomu su mumis derėtis“, - kalbėjo ministras.

A. Veryga pridūrė, kad kitos šalys siūlo, pavyzdžiui, vaistų apmokėjimą sieti su vaistų rezultatais (efektyvumu).

„Tų mechanizmų yra visokių ir tikrai nėra taip, kad brangiaisiais vaistais nėra domimasi. Su šia problema susiduria visos šalys, ne tik Lietuva, bet kadangi mes pinigų turime mažiau, mums tai ypatingai aktualu. Naujovės įprastai pigina viską, tačiau medicinoje yra priešingai. Labai sunku įvertinti, kiek iš tikrųjų gamintojui kainuoja sukurti vaistą. Deriesi dėl kainos mažinimo, pavyksta, tačiau realiai tikrosios vaisto kainos tu nežinai, nebūtinai susitinki kažkur per vidurį. O jei gamintojai nesutinka mažinti kainos, juk negalime palikti pacientų be vaistų, jų negydyti“, - pabrėžė A. Veryga.