Kiek turėtume miegoti? Tiek, kad dieną jaustumės budrūs. Miego trukmė yra labai individualus dalykas, bet paprastai žmogui užtenka 7–9 valandų kokybiško miego. Yra išskirtinių žmonių, kuriems užtenka pamiegoti 3–4 valandas, ir jie jaučiasi veiklūs bei kūrybingi.
Išsimiegoję jaučiamės žvalūs
Nemiga – miego sutrikimas, pasireiškiantis negalėjimu užmigti ar nekokybišku miegu. Ji panaši į nuobodulį, tik padariniai prastesni. Tyrimai parodė, kad lovose kasnakt nemiegodami vartosi kone trečdalis gyventojų. Daugeliui jų nemiga sukelia rimtų pasekmių. Moterys (ypač po menopauzės) ir vyresni nei 60 metų žmonės yra kur kas dažniau linkę į nemigą nei kiti žmonės. Nervų sistemos tyrimų centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė sako, kad blogiausiai miega vienišiai – našliai, išsituokę ar išsiskyrę. Vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi, kad ima miegoti trumpiau ar per anksti pabunda.
Pasak gydytojos, tai normalu, kad jiems pakanka kur kas mažiau miego nei jaunystėje. Jei dar turėsime omenyje, kad senyvi gulasi „su vištomis“ (devintą valandą vakaro), tikrai yra sunku išmiegoti iki aštuntos ryto. Dirbantieji naktimis ar pamaininį darbą taip pat labiau rizikuoja patirti nemigą, nes išsiderina bioritmas.
Tuščias laiko gaišimas
Du didieji mokslininkai – Ivanas Pavlovas ir Zigmundas Froidas – tyrinėdami miegą priėjo skirtingą nuomonę. I.Pavlovas sakė, kad miegas yra tada, kai smegenys ilsisi. Z.Froidas buvo įžvalgesnis manydamas, kad smegenys ne ilsisi, o išsijungia tam, kad stipriai padirbėtų. Mat žmogui miegant smegenys apdoroja per dieną gautą informaciją.
Tomas Edisonas teigė, kad miegojimas – laiko gaišimas. Mokslininkų teigimu, miegas žmogui reikalingas tam, kad būtų išsaugoti pažintiniai gebėjimai, tokie kaip kalba, atmintis, pažangus ir lankstus mąstymas. Miegas svarbus smegenų vystymuisi. Geriausias būdas sužinoti, kam reikalingas miegas, – nemiegoti.
Bemiegė naktis – bloga nuotaika
Nemiga daro rimtą poveikį smegenų veiklai. Nemiegoję kitą dieną jaučiamės lyg kamuotų sunkios pagirios. Po bemiegės nakties dažnai vargina bloga nuotaika, įtampa, padidėjęs dirglumas, greitas nuovargis, pablogėjusi atmintis. Ilgiau nemiegantiems didėja rizika susirgti depresija, širdies ir kraujagyslių ligomis, silpsta imuninė sistema. Jei nepavyksta užmigti savaitę ar dvi, gyvenimas tampa gniuždančia egzistencija.
JAV tyrėjai apskaičiavo, kad tiesioginės nemigos gydymo išlaidos (vaistai, gydymo ir slaugos įstaigų darbuotojų mokėjimas) yra apie 14 mlrd. JAV dolerių per metus. Netiesioginės išlaidos dėl darbingumo sutrikimo, nelaimingų atsitikimų, nuosavybės sugadinimo, transportavimo į gydymo įstaigas ir pan. yra dvigubai didesnės – 28 mlrd. dolerių. Vien tik darbingumo sumažėjimo dėl nemigos nuostoliai siekia 18 mlrd. JAV dolerių.
Košmarai išplaukia iš pasąmonės
Populiaraus televizijos serialo „Sopranai“ herojų Tonį Sopraną dažnai kamuodavo košmarai, todėl jam prireikė psichoterapeutės paslaugų. Be to, jis nebepajėgė susitvarkyti su savo nerimu, kuris po bemiegės nakties persekiodavo jį visą dieną. Psichoanalitikų teigimu, žmogus nuo kai kurių savo veiksmų ginasi, neįsileisdamas jų į sąmonę. Miegant iš pasąmonės viskas pradeda plaukti į sąmonę, o tie dirgikliai gali būti labai skausmingi.
Ligą sukelia depresija
Gydytoja psichoterapeutė Z.Alseikienė sako, kad pavojingiausia yra lėtinė nemiga. Laikina, epizodinė nemiga trunka kelias naktis, o kartais – dvi ar tris savaites. Tokią nemigą sukelia patirta įtampa arba išgyvenimai, aplinkos trikdžiai: temperatūros svyravimai, vaistų poveikis, prasta miego higiena, didelis kofeino ar alkoholio kiekis prieš miegą, rūkymas prieš miegą, nuolatinis snūduriavimas dieną ar vakare, nereguliarus ėjimo miegoti ir kėlimosi laikas. Pridėkime dar baimę, kad bus sunkumų užmigti – prasivartysite iki aušros.
Lėtinė nemiga yra sudėtingesnė. Ją galima įtarti tada, kai prastas nakties miegas tęsiasi mėnesį ar daugiau. Ją sukelia fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Viena pagrindinių lėtinę nemigą sukeliančių priežasčių yra depresija. Nemigą gali sukelti ir artritas, inkstų ligos, širdies nepakankamumas, astma, miego apnėja, neramių kojų sindromas, Parkinsono liga, skydliaukės sutrikimai. Lėtinę nemigą gali sukelti ir blogi įpročiai: besaikis piktnaudžiavimas kofeinu, alkoholiu arba nuolat patiriama įtampa.
Vargina miego apnėja
Apnėja (kaip ir knarkimas) atsiranda dėl gerklės raumenų atsipalaidavimo, tik ji daug pavojingesnė, nes sutrikdo normalų kvėpavimą. Žmogus miegodamas nustoja kvėpuoti iki 10 sekundžių, tai gali kartotis šimtą kartų per naktį. Tuomet smegenys siunčia pavojaus signalą, pažadindamos žmogų ir liepdamos jam smarkiai įkvėpti. Po tokios nakties žmogus prabunda suprakaitavęs, išdžiuvusia gerkle ir skaudančia galva. Senstant šis kvėpavimo sutrikimas miego metu paūmėja. Dažniau apnėja vargina antsvorio turinčius žmones, kuriems per 40 metų, ir moteris po menopauzės. Knarkimas dažniau kenkia ne tam, kuris knarkia, o esančiam šalia.
Kada apsilankyti pas gydytoją
Pirmiausia reikėtų įvertinti savo miego įpročius. Jeigu jūsų miego įpročiai yra geri, bet miegas vis tiek sutrikęs, ir jei tai trunka ilgiau nei mėnesį, laikas kreiptis pagalbos. Daugeliui pacientų gydytojas gali nustatyti miego problemų priežastis ir jas išgydyti. Ilgą laiką trunkanti nemiga gali būti labai rimtos ligos – depresijos išraiška. Todėl svarbu kuo greičiau tai išsiaiškinti ir kreiptis į gydytoją psichiatrą. Įveikus depresiją, pagerėja ir miegas. Jei paskiriamas gydymas vaistais, iš pradžių reikėtų pradėti gydyti mažiausia veiksminga doze, derinant su miego higienos koregavimu ir psichoterapija.
Nereikia bijoti
Gydytoja Z.Alseikienė sako, kad nereikia nemigos neigti ar labai jos baimintis, nes tada ji atkakliai bandys įsitvirtinti. Miegas visada ateina lengvai. Todėl mes visai turėtume negalvoti apie nemigą ar jos galimus padarinius. Geriau iš jos pasimokyti. Gal tai savotiška dovana – sugebėjimas ištverti vienatvę, pabūti tik su savimi šiame skubos ir isterijos amžiuje? Naktį būdraudamas mokaisi pažinti savo neatrastas ir neatpažintas slėptuves. Ne tik išgyveni nusivylimus ir įžeidimus, patirtus dieną, bet pasveri savo klaidas ir nuodėmes.
Kaip atsikratyti nemigos
1. Alkoholis, nors ir palengvina užmigimą, tačiau sutrikdo miego struktūrą. Prieš miegą verčiau išgerkite mėtų ar gudobelių arbatos, šilto pieno ar valerijono.
2. Reikėtų atsigulti kaskart tuo pačiu metu. Miegamajame turėtų būti tylu, išvėdinta, nei per šalta, nei per šilta.
3. Dvi valandas prieš miegą nereikėtų intensyviai sportuoti ar dirbti, tačiau lengvas pasivaikščiojimas gryname ore tikrai nuramins ir padės greičiau užmigti.
4. Nerekomenduojama prieš miegą žiūrėti įtempto siužeto, stipraus emocinio poveikio filmų ar televizijos laidų.
5. Popiečio miegas nerekomenduojamas žmonėms, kurie turi miego problemų. Nebent jis truktų tik pusvalandį.
6. Tiems, kurie blogiau miega, reikėtų atsisakyti rūkyti, gerti kavos ir energinių gėrimų, turinčių kofeino.