Džiaugsimės šviesiais vakarais
Laikrodžių rodykles jau pasukome valanda pirmyn. Nesvarbu, kad vakare nesinorės miego, o ryte bus sunkiau keltis, užtat galėsime pasidžiaugti šviesesniais vakarais.
Šiemet Lietuva turėjo galimybę kreiptis į Europos komisiją dėl vasaros laiko atšaukimo. Nors 2001 m. sausio 19 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko neturi galiojimo termino, kreiptis dėl jos atšaukimo grafiko galima kas penkerius metus, vadinasi, penkerius metus dar tikrai porąkart persukinėsime visus turimus „neišmanius“ laikrodžius. Nes modernios technologijos dabar jau pačios susivokia, kada ir kokį laiką rodyti.
Tačiau kaip tai paveiks mūsų organizmus? Ar jie taip pat gana išmanūs ir sugebės per naktį persiorientuoti?
Nuomonės išsiskiria
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis teigė, kad norint peržvelgti pastarųjų metų statistiką ir sužiūrėti, ar persukus laikrodžius padaugėja iškvietimų, kiek, kokio pobūdžio ir kokį laiko tarpą tai vyksta, reikėtų atlikti didelį darbą.
Tokia analizė prilygtų daktaro disertacijai. Pats N.Mikelionis teigė jaučiantis neigiamą laiko sukiojimo poveikį sveikatai.
KTU profesorius Vytautas Ostaševičius teigė, kad jis dėl laiko sukiojimo sveikatos problemų nepatiria ir nejaučia diskomforto: „Gyvenime negalima visąlaik prisitaikyti, turi būti pokyčiai bent du kartus per metus.“ Profesoriaus nuomone, Lietuva turėtų derintis prie visos Europos, kur laikas yra sukiojamas, kitaip kiltų daug problemų dėl įvairių laikų suderinimo, skrydžių, konferencijų ir t. t.
Kalniečių poliklinikos chirurgas, manualinės terapijos specialistas Gintautas Laurinavičius teigė prisitaikantis lengvai: „Jeigu reikia, galiu nemiegoti ištisas paras. Galbūt dėl chirurgo darbo, nes kartais tenka dvi paras budėti.
Jei tik turiu progą, nueisiu į kitą kambarį ir po poros minučių jau miegosiu. Bet yra jautrių žmonių, kurie iš įpročio negali išsivaduoti, jiems laiko sukaliojimai sukelia nemigą.“
Prieš trejus metus Seimo narė, gydytoja Vida Marija Čigriejienė „Vakaro žinioms“ prisipažino, kad dėl laiko sukiojimo jaučianti sveikatos problemų. Ji teigė, kad įpranta prie vieno laiko ritmo, o paskui kurį laiką jaučia diskomfortą, kai reikia persiorientuoti prie naujos laiko sampratos.
Veikia hormonų sistemą
Kai kurie medikai teigia, kad laiko sukiojimas sveikatos neveikia, o jei ir veikia, tai vyksta dėl žmogaus įsitikinimų ir nuostatų. Kiti tvirtina, kad įtaka yra neigiama. Neurologai ir psichiatrai sako, kad padaugėja depresijos atvejų, savižudybių, sutrinka nervų sistemos darbas. Kardiologai teigia, kad padaugėja infarktų.
„Vasarą persukant laikrodžius jų padaugėja, o perėjus į žiemos laiką – sumažėja. Bet ir pirmadieniais infarktų būna daugiau – po savaitgalio, kai žmogus daugiau ilsisi, ilgai miega, ritmas sutrinka“, – pastebėjo gydytojas G.Laurinavičius.
Laiko pokyčiams labai jautrūs vaikai ir senyvi žmonės, kurie išvarginti sunkių ligų, todėl yra jautresni. „Mūsų ritmas priklauso nuo melatonino, besigaminančio naktį. Jei mes imame stumdyti laiką, gali sutrikti melatonino gamyba. Taip pat svarbus antinksčių hormonas kortizolis, paruošiantis organizmą dienai. Didžiausias jo pikas – tarp 4–6 valandos ryto.
Jei šio hormono nepasigamino, o jau reikia keltis, tai lemia organizmui stresą. Sutrikus hormonų apytakai, gali pablogėti sveikata“, – apie mūsų organizmui svarbią hormonų pusiausvyrą paprastai aiškino gydytojas G.Laurinavičius. Jis mano, kad gydytojų nuomonės skiriasi, nes nėra aiškūs visi biologinio laikrodžio veiklos aspektai. Vis dėlto, bioritmų svarbos paneigti negalima, tai įrodo ir naujos ligos, pavyzdžiui, desinchronozė, pasireiškianti nemotyvuotu nuovargiu.
„Rytų medicinoje viskas daroma paisant biologinio laikrodžio. Tabletės skiriamos pagal organo aktyvumą, į tai kreipiama daug dėmesio.
Pavyzdžiui, paūmėjus kepenų veiklai vaistai turi būti geriami naktį. Mes dozuojame kitaip – tris kartus per dieną. Mokslininkai, tyrinėjantys bioritmus, sutinka, kad viskas priklauso nuo biologinio laikrodžio“, – sakė manualinės terapijos specialistas.
Trūksta išsamių tyrimų
Seniai įrodyta, kad psichinis ar fizinis stresas kenkia organizmui.
„Dėl streso daugėja adrenalino, noradrenalino, tai sukelia spazmus, kurie veikia kraujotakos sutrikimus. Šie sukelia somatinį, organinį sutrikimą. Priežastys, kodėl nerimaujama, – nesvarbios. Nedidelis stresas tonizuoja, didelis, nuolatinis ir ilgalaikis stresas sveikatą žaloja grubiausiai“, – aiškino G.Laurinavičius.
Tyrimai, ar verta turėti skirtingą vasaros ir žiemos laiką, turėtų pasverti ne tik žalą sveikatai, bet ir daromą įtaką žemės ūkio, transporto, turizmo ir energetikos sritims. Sakoma, kad ekonominis efektas, gaunamas dėl laikrodžio persukimo, siekia 0,3–0,5 proc., tačiau koks yra nuostolis – niekas nežino. Šio titaniško darbo niekas nenori imtis, todėl politikų kalbos ir lieka pažadais.
Jei jau galime valdyti laiką, kodėl negalėtume išleisti ir kitų, sveikatai naudingų įstatymų? Rudenėjant galėtų atsirasti potvarkis, kad visi privalo šypsotis. Bent jau darbo valandomis: nuo 8 iki 17 val. Gydytojas G.Labanauskas pritarė: „Tai – gera idėja, nes šypsena, nors ir dirbtinė, turi teigiamą poveikį.“
Naujas sutrikimas – desinchronozė
Mūsų planetoje viskas paklūsta ritmiškų procesų poveikiui, iš kurių patys akivaizdžiausi – dienos ir nakties arba metų laikų kaita. Nuo tada, kai Žemėje atsirado gyvybė, viskas, kas gyva, vystėsi, nes buvo veikiama periodiškai besikeičiančių supančios aplinkos faktorių. Šie gamtos ritmai atsispindi ir žmogaus fiziologijoje.
Mūsų organizme viskas pavaldu cikliniams pokyčiams, kurių periodas – nuo kelių sekundžių iki kelių metų. Per parą kinta pulso ir kvėpavimo ritmas, arterinis spaudimas, hormonų ir hemoglobino kiekis. Kepenys daugiausia tulžies išskiria ryte ir dieną, o vakare kaupia maisto medžiagas. Bioritmai būdingi visiems organams ir sistemoms.
Šiandien daugumai žmonių pasireiškia vienokių ar kitokių bioritmų išsibalansavimo požymių, kurie moksliškai vadinami desinchronoze. Iš dalies dėl to yra kalta dirbtinė aplinka, supanti mus šiuolaikiniame pasaulyje: dirbtinis apšvietimas, skrydžiai lėktuvu, besaikis arbatos, kavos ir alkoholio vartojimas, dirbtinė klimato kaita... Tai prieštarauja mūsų įgimtiems bioritmams ir palaipsniui juos išbalansuoja. Todėl pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad daugelio ligų ir priešlaikinio organizmo senėjimo pagrindas yra natūralios bioritmų struktūros pažeidimas.
Jaunas mokslas – chronobiologija
Biologinius ritmus ir jų poveikį sveikatai tyrinėja medicinos mokslas – chronobiologija. Ją ne veltui vadina XXI a. mokslu. Visuotinės kompiuterizacijos epochoje sveikatos vidinių programų ir algoritmų pažinimas yra pati svarbiausia užduotis. Chronobiologija yra gana jaunas mokslas, tačiau ji jau šiandien padeda gerinti mūsų sveikatą, išnaudoti vidinius organizmo rezervus, o ne dirbtines ir svetimas mūsų organizmui farmakologines priemones.
Chronobiologija mums padėjo pereiti prie kito biologiškai aktyvių medžiagų naudojimo lygmens. Jeigu anksčiau efektyvumo buvo siekiama tik atrandant naujus biologiškai aktyvius junginius, panaudojant didesnes dozes ir pritaikant naujas technologijas, tai dabar naujas, kokybiškas efektas pasiekiamas vartojant gamtines medžiagas, atsižvelgiant į bendrus organizmo biologinius ritmus arba atskirų organų ir sistemų bioritmus.
Galima ieškoti naujų gydymo būdų ir profilaktinių priemonių širdžiai ar kepenims apsaugoti bei naudoti jas vis didesnėmis ir didesnėmis dozėmis, bet nesulaukti jokio poveikio. Tam yra tik viena priežastis – šių organų bioritmai yra stipriai pažeisti, kol jų nenormalizuosime, nė viena gydymo ar profilaktikos priemonė nebus efektyvi.
Galima panaudoti žinomas ir amžių patikrintas biologiškai aktyvias medžiagas, bet vartoti jas pagal specialią schemą, skirtą konkretaus organo bioritmų normalizacijai, ir greitai sulaukti rezultatų.
Prigijo karo metais
Pirmą kartą (1895 m.) vasaros laiką pasiūlė įvesti anglų kilmės mokslininkas entomologas Džordžas Hadsonas. Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui, 1907 m. parašiusiam straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“, kuris iš naujo svarstė vasaros laiko idėją. Ilgai tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio.
Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijoje, šiek tiek vėliau –Jungtinėje Karalystėje. 1918 m. gegužę vasaros laikas įvestas JAV, tačiau tai galiojo tik metus. Per Antrąjį pasaulinį karą, taupydama resursus, JAV vėl įvedė vasaros laiką, tai įvyko 1942 m.
Vasaros laikas taikomas visose Europos šalyse, netaikomas Islandijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Paskutinį kovo sekmadienį laikas pasukamas viena valanda į priekį vienu metu visose valstybėse, o paskutinį spalio sekmadienį vasaros laikas atšaukiamas – laikas pasukamas viena valanda atgal.
Kinija, Japonija, Singapūras ir Indija laiko nesukinėja dėl religinio motyvo: „Prie laiko kišti nagų nereikia, nes jį davė Dievas.“